Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Gerai įkrauta ir puikiai veikia

TRAKAI. Pabėgti nuo kasdienybės ir sustabdyti įsimintinas akimirkas padeda fotografija. Tuo ji įdomi trakiečiui Danieliui Lipski. Fotografavimas – jo pomėgis, aistra, kuriai negailėdamas skiria savo laiką. Danielio fotodarbų parodos „Gėlės ir saulėlydžiai“ atidaryme Trakų viešojoje bibliotekoje buvo ankšta. Susirinko jo draugai, bičiuliai, šeimos nariai, Trakų krašto fotografų asociacijos „Fotra“ atstovai, suvažiavę iš įvairių šalies vietų. Visi juto dvasinį bendrumą, šilumą, bendravimo palaimą ir neskubėjo skirstytis. Bibliotekos skaityklą papuošę fotodarbai skleidė stiprų, gerą energijos užtaisą, akivaizdžiai įkrautą autoriaus asmenybės temperamentu, veržlumu. Regis, gana banalu rengti taip pavadintą fotografijos parodą, tačiau fotografui, kuriam šis aplinkos vaizdavimo būdas yra kaip savojo „Aš“ tąsa, atrodo, tai mažiausiai rūpi. Ir teisingai, nes Danielis nepabūgo sentimentalios nuotaikos ir ėmė žvelgti į pasaulį atviromis akimis, pastebėti trapų grožį, kurio dažnai nepastebime kasdienybės rutinoje. Fotografija parodos autoriui yra neatsiejama nuo dar vieno pomėgio – kelionių. Danielis apie tai nedaugžodžiauja, tačiau yra išmaišęs daug pasaulio šalių. Galbūt yra paprasčiau pasakyti, kurių kraštų dar neaplankė, negu išvardyti, kuriuose buvęs. Beje, jį apėmusi ir nenumaldoma meilė kalnams, kurių šauksmas vilioja nuolat, o juose net ekstremaliomis sąlygomis rankose visada sugniaužtas ir fotoaparatas. Fotografuoti parodos autorius pradėjo dar būdamas paauglys pačiu paprasčiausiu juostiniu fotoaparatu. Vėliau įsigijo geresnį fotoaparatą, o atsivėrus skaitmeninio vaizdo išraiškos galimybėms, paniro į dar didesnius ieškojimus. Ši paroda – pirmoji, bet subrandinta, išgyventa, koncentruota. Fotografas įvaldęs savitus kompozicijos principus ir savitą matymo būdą. Todėl jo nufotografuotos gėlės ir saulėlydžiai ne banalūs, o tvarūs, su aiškiai sufokusuota mintimi, nors kartu tapybiški ir gana emocionalūs. Tai – darbai, pro kuriuos praslydęs žvilgnis nori vėl ir vėl sugrįžti. Tokį pasaulį mato fotodarbų autorius ir juo dalijasi, lyg pranešdamas visiems netikėtą naujieną.

Bibliotekos darbuotojos juokauja, kad ši gėlių ir saulėlydžių spalvomis nušvitusi paroda, matyt, gerokai paspartino ir pavasarį. Nejučiomis jos spinduliuose gyvesni ir aktyvesni tapo net skaityklos lankytojai. Atrodo, kad parodos autorius surengė gerai apgalvotą šaltojo įšalo mūsų širdyse naikinimo akciją ir tai jam puikiai pavyko.

Sigita Nemeikaitė

© 2014 „XXI amžius“