Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Skaitymas kaip terapija

PANEVĖŽYS. Savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko kvalifikacijos tobulinimo seminaras bibliotekininkams „Knygos atgaivinimo terapinė aktualizacija“. Mokymus vedė, su negirdėtu KATA (knygos atgaivinimo terapinė aktualizacija) metodu supažindino ir praktiškai jį išbandyti kvietė VšĮ „Galvočius“ lektorė Aušra Benikienė, socialinio darbo magistrė, praktikė, šiuo metu dirbanti nevyriausybinėje organizacijoje Siawns Teg (Velsas, Didžioji Britanija) mokymų vadove. Mokymų tikslas – suteikti bibliotekos specialistams teorinių ir praktinių žinių, kaip padėti ne tik vartotojams, bet ir sau patiems įveikti sudėtingas kritines situacijas, taikant KATA metodą.

Įdomiai, pasitelkiant alternatyvius neformalaus ugdymo metodus, įvairias mentalines (mąstymo technikas) ir interaktyvias (aktyvias ir praktines) užduotis, žaidimus bei diskusijas, darbuotojai buvo supažindinti su įdomiu, savitu ir įžvalgiu KATA metodu. Mokytasi netradiciškai: stovint, sėdint, tupint ir klūpant. KATA – speciali skaitymo technika, metodas, paremtas sąmoningu ir lėtu knygos skaitymu. Skaitoma ne šiaip sau, vien dėl malonumo, o turint konkretų tikslą – rasti atsakymus į rūpimus klausimus, gauti patarimų, kaip įveikti vieną ar kitą problemą, padėti sau ir kitiems. „Tai – metodas, mokantis žmogų skaityti knygą, kuri yra gyva, kalbanti, žadinanti emocijas, mokanti, suprantanti, guodžianti, gydanti. Joje galime rasti tik mums skirtus išmintingus patarimus, stebuklingą receptą, kuris padės įveikti sudėtingas kritines gyvenimo situacijas“, – teigia A. Benikienė.

Susitikimo pradžioje bandėme įvertinti savo, kaip skaitytojų, asmenybės tipą, sprendėme apie vienas kitą tik iš to, kokias knygas skaitome. Kalbėjomės apie tas situacijas, kuomet galima plėšti iš knygos lapus. Kiekvienas mokėsi ieškoti sau tinkamos knygos, surasti tokią, kurią galėtų vadinti gyvenimo knyga, lėtai ir sąmoningai skaityti. Sužinojome, kaip praktiškai išbandyti knygoje rastas technikas pritaikyti ir suasmeninti pateiktus pagalbos ar savipagalbos būdus. Atlikdami užduotis, analizuodami save ir mus supantį pasaulį, supratome, jog nėra nė vieno skaudulio, situacijos, problemos, apie kurią nežinotų knyga. Reikia tik atrasti tinkamą, ją perskaityti, suprasti ir pasiimti. Suvalgę vieną kitą citriną mintyse, pasiryžome skaityti knygas taip, kad skirtųsi seilės, skonis burnoje būtų jaučiamas labai ilgai.

„Mes tikime, kad mokymų bičiuliai atras sau ir padės rasti kitiems gyvenimo knygą, kuri jų gyvenimus apvers aukštyn kojomis. Skaitykime ne tik tai, kuo esame, bet skaitydami tapkime tuo, ką skaitome!“ – prieš atsisveikindami linkėjo lektoriai.

Indrė Lašinytė

© 2014 „XXI amžius“