Istorija ir dabartis
Baltijos kelias vėl sušaukė Lietuvą Ramutė Šukienė Ankstų
rugpjūčio 23-iosios šeštadienio rytą Katedros aikštėje vilniečius žadino būrys
jaunų žmonių. Bendru šokiu ir gera nuotaika jie pradėjo kelionę į Baltijos kelią.
Tada, prieš 25 metus, daugelis jų dar nebuvo net gimę. Vėliau aikštėje pradėję
rinktis žmonės dalijosi prisiminimais ir rašė palinkėjimus ateities kartoms. Kas
nemokėjo rašyti, piešė. Žmonėms svarbiausia, kad ateities kartos išsaugotų Lietuvos
laisvę. Katedros aikštėje šeštadienį sukurti palinkėjimai iškeliavo į Baltijos
kelią, kur žmonės rinkosi iš visos Lietuvos 47 numatytose vietose, kaip ir prieš
25 metus, kur kiekvienas miestelis turėjo sau priskirtą kilometrą. Vykti į Baltijos
kelią, dalyvauti Baltijos kelio sąšaukoje ir drauge paminėti Baltijos kelio
25-metį buvo kviečiami visi, prieš 25 metus stovėjusieji Baltijos kelyje, stačiusieji
atminimo ženklus, dalyvavusieji prie tų ženklų vykusiuose renginiuose ar Baltijos
kelio istoriją žinantieji tik iš pasakojimų. Štai iš Kėdainių
į Baltijos kelią išvažiavo trys pilni žmonių autobusai, rajono ir miesto gyventojai
vyko nuosavais automobiliais. Kelio VilniusPanevėžys 84-ame kilometre prie kėdainiečių
pastatyto kryžiaus pliaupęs lietus neišgąsdino ir nesutrukdė dalintis prisiminimais,
fotografuotis bendrai nuotraukai, rašyti palinkėjimus, skaityti Lietuvai skirtas
savo kūrybos eiles, dainuoti dainas apie Lietuvą. Atvyko beveik visi pirmojo Baltijos
kelio ar ankstesnių sukakčių minėjimų dalyviai. Džiugina, kad renginyje dalyvavo
ir jaunosios kartos atstovai, kurie apie šią akciją žino tik iš tėvų pasakojimų.
Jiems buvo puiki proga prisiliesti prie istorijos, išgirsti tikrus pasakojimus,
susipažinti su šio istorinio įvykio liudininkais. Iš Vilniaus
atvykusi delegacija atvežė palaimintos duonos, Baltijos kelio knygą ir palinkėjimų
dėžę, į kurią sudėti visi Lietuvos žmonių parašyti palinkėjimai Lietuvai iš kartos
į kartą. Misijos Sibiras 2014 dalyviai kryžiaus papėdėje išbėrė saują žemės,
atvežtos iš Sibiro, nuo tremtinių kapų. Bendrą kėdainiečių palinkėjimą Lietuvai
į Baltijos kelio knygą įrašė Kėdainių rajono savivaldybės meras Rimantas Diliūnas.
Jis iš delegacijos priėmė ir palaimintą duoną, kuri tuoj pat buvo dalinama žmonėms.
Sveikinimo žodžius tarė Kėdainių rajono meras, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė
Loreta Graužinienė, Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Apie kėdainiečių
dalyvavimą Baltijos kelyje, apie kryžiaus statymą ir priežiūrą pasakojo aktyvūs
sąjūdininkai kėdainiečiai Romas Sabulis ir Irena Leškienė.
Kauniečiai paminėti Baltijos kelio 25-metį apsistojo Panevėžio rajone, Raguvos
seniūnijos Šilų miestelyje. Čia renginiai prasidėjo rugpjūčio 22 dieną šalia automagistralės
VilniusPanevėžys esančioje aikštelėje estafetės VilniusRygaTalinas bėgikų
sutikimu, o vakare Šilų stadione vyko vakaronė, kurioje koncertavo Ričardas Auglys.
Rugpjūčio 23-ąją, iš ankstyvo ryto Baltijos kelio 25-mečiui
paminėti sportiniuose žaidimuose (krepšinio, kvadrato ir kituose.) rungėsi Šilų
ir Raguvos vaikai. 12 val. vietinių ir svečių pilnoje Šilų Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje
šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ. Po šv. Mišių iškilminga
eisena su vėliavomis, grojant Kauno orkestrui, automagistrale VilniusPanevėžys
žygiavo į Ąžuolų giraitę, nešdami trijų valstybių Lietuvos, Latvijos, Estijos
vėliavų juostas. Ąžuolų giraitėje, pasodintoje 1989 metais Baltijos kelio metu,
ir vyko šventinis 25-mečio minėjimas-koncertas. Jame dalyvavo Kauno rajono Babtų
kultūros centro kolektyvai: orkestras Algupys ir jo šokėjų grupė, moterų choras
Gynia, folkloro kolektyvas Vėrupė, dainininkai Arvydas Vilčinskas ir visų
taip lauktas Liudas Mikalauskas. Minėjime Šiluose dalyvavo Kauno arkivyskupas
S. Tamkevičius SJ, Panevėžio meras Povilas Žagulis, Raguvos seniūnas Juozas Skorulskis,
Kauno miesto ir rajono vicemerai, grupė Seimo narių, Kauno Sąjūdžio pirmininkas
Raimondas Kaminskas, daug įžymių žmonių, tarp jų šilaivių, kauniečių, panevėžiečių
ir kitų Lietuvos vietų. Šventės metu buvo suteikti žodžiai svečiams, taip pat
ir seniūnui, kuris įteikė padėkas Šilų bendruomenei labiausiai nusipelniusiems
asmenims. Baigiantis renginiui prie Baltijos kelio kryžiaus buvo uždegtos žvakutės.
Grįždami namo kauniečiai užsuko į Šilus, aplankyti pirmojo Lietuvos prezidento
Antano Smetonos tėvų Jono ir Julijonos Smetonų kapų bažnyčios šventoriuje.
16 val. Ukmergės piliakalnio papėdėje prasidėjo jungtinis koncertas, kuriame dalyvavo
Utenos, Švenčionių, Ignalinos, Kalvarijos, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio,
Šakių, Ukmergės, Jurbarko, Raseinių, Kėdainių, Jonavos ir Ukmergės rajonų meno
kolektyvai, susirinkusiuosius sveikino šių savivaldybių vadovai. Švenčionių rajono
savivaldybės tarybos narys Bronislovas Vilimas pasidalino atmintyje likusia Baltijos
kelio dalyvių vienybe, pasiaukojimu ir stiprybe bei pristatė koncertavusį LazdiniųAdutiškio
ansamblį. Tai vienintelis Lietuvoje išlikęs ansamblis, kuris perėmė sutartinių
atlikimą iš gyvosios tradicijos. Apie 60 Kelmės rajono
žmonių atvyko į Pasvalio rajoną, Talačkonis, prie savo paminklinio akmens, prie
kurio ir vyko Baltijos kelio paminėjimas. Čia tylos minute pagerbti išėjusieji
amžinybėn, padėta gėlių, sukurtas laužas. Sąšaukos dalyviai, padedant meno vadovei
Genei Penikienei, smagiai dainavo lietuvių liaudies dainas, šoko, prisiminimais
dalijosi apie Baltijos kelio įvykius. Atsisveikinę su
Baltijos kelio sąšaukos organizatoriais, daug žmonių išvyko į baigiamąjį renginį
Lietuvos ir Latvijos pasienyje, Pasvalio rajone, Saločiuose.
Vakare, 20.45 val., Saločiuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkai
Loreta Graužinienė, Solvita Aboltinia (Solvita Āboltiņa) ir Eikis Nestoras (Eiki
Nestor) atidengė skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus (eskizo autorius Bronius
Leonavičius) paminklą Baltijos šalių vienybei, laisvei ir nepriklausomybei. Jį
pašventino Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ ir Jelgavos (Latvija) vyskupas
Edvardas Pavlovskis. Dalyvavo šių valstybių Nepriklausomybės Aktų signatarai,
Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo nariai, 1989 m. rugpjūčio 23 d.
Baltijos kelio koordinatoriai, projekto Misija Sibiras 2014 metų ekspedicijos
dalyviai, jaunimo organizacijų nariai. Draugystės laužą Saločiuose įžiebė Baltijos
kelio iniciatoriai Angonita Rupšytė ir Arūnas Grumadas. 19 knygų ir 20 kino filmų
scenarijų autorius, Biržuose vykstančio tarptautinio šiuolaikinės literatūros
forumo Šiaurės vasara. Kūrinys ir jo kalba dalyvis, Ukrainos rašytojas Andrej
Kurkov padėkojo lietuvių tautai už paramą Ukrainai. Atidengus paminklą prasidėjo
koncertas, renginio dalyviai buvo vaišinami koše, o prie liepsnojančio laužo buvo
galima ne tik pasišildyti, bet ir prisiminti prieš 25 metus vykusį Baltijos kelią.
Livijos ŠIUGŽDIENĖS, Ilonos ŠILENKOVOS (LRS), Roberto
DAČKAUS (lrp.lt) ir autorės nuotraukos ©
2014 XXI amžius |