|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilniaus arkivyskupijoje Varėnos dekanate Džiugesio, gerumo ir meilės diena
RATNYČIA. Rugpjūčio 23 dieną Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus (Ratnyčios) parapijai švenčiant jos Globėjo titulinius atlaidus, Dievas padovanojo saulėtą dieną tikriausiai dar ir todėl, kad jie buvo skirti Pašvęstojo gyvenimo metams paminėti Sek paskui mane! Atlaidų liturgiją pradėjo įvairios parapijos bendruomenės maldos grupelės. Jos rožinio maldos karoliais apkabino Švč. Mergelę Mariją, prašė Jos globos ir Dievo malonių pašvęstojo gyvenimo asmenims, ypač parapijoje besidarbuojančioms Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos (PAMI) vienuolėms. Po rožinio maldos kelios iš jų liudijo, kaip Dievas pakvietė eiti pašvęstojo gyvenimo keliu. Paskui vyko Švč. Sakramento adoracija ir šlovinimas. Seserys kartu su jaunimu meldėsi tikinčiųjų sudėtomis intencijomis. Prie Šv. Baltramiejaus altoriaus ištiestas žvejo tinklas, ant jo sukabintos žuvytės su intencijų tekstais. Šventovės sienas puošė fotografijų paroda Pripildyti džiaugsmo. Joje gerumu ir meile spinduliuojantys vaikų, jaunimo veidai. Atidarydama ją, vaikų centriuko Džiugučiai atstovė Gustė papasakojo, kad vaikai, būdami kartu, patyrė labai daug džiaugsmo (tai įamžinta nuotraukose), linkėjo visiems, žiūrėsiantiems šias nuotraukas, prisipildyti džiaugsmo ir sekti paskui Kristų. Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapijos vikaras kun. Dovydas Grigaliūnas. Melstasi už pašvęstojo gyvenimo asmenis ir jų pašaukimus bei asmeninėmis intencijomis. Kunigas homilijoje linkėjo, kad atlaidų šventė atnaujintų tikėjimą, viltį ir meilę. Jam buvo malonu sugrįžti į Ratnyčios bažnyčią, kurioje prieš dvejus metus aukojo pirmąsias šv. Mišias. Kunigas Dovydas ragino atsiliepti į Kristaus kvietimą, sekti paskui Jį, mokytis iš Natanaelio (Baltramiejaus), kuris patikėjo Jėzumi ir tapo Jo mokiniu. Kun. D. Grigaliūnas liudijo savo pakvietimo į kunigystę kelionę jis buvo palaipsniškas. Gyveno Klaipėdoje. Kartu su tėvais lankė bažnyčią. Pirmasis stipresnis Jėzaus pažinimas buvo Žemaičių Kalvarijos atlaiduose, Kryžiaus kelionėje. Paauglystėje atšalo nuo tikėjimo traukė amatai. Tapo statybininku apdailininku, išmoko aukštuminius darbus. Pateko į Druskininkus. Dirbo. Labai patiko šis miestas, gamta, aplinka, tačiau norėjosi kažko daugiau. Išdrįso prašyti Dievą kalėdinės dovanos, kad galėtų pakeisti savo gyvenimą. Per Naujuosius metus Dievas atsakė atsidūrė ligoninėje, operacija. Ta liga, kunigo nuomone, buvo Dievo malonė. Pasijuto, kaip sūnus palaidūnas ir norėjo grįžti pas Tėvą, atsigręžti į Dievą. Skaitė religinio, dvasinio turinio knygas, norėjo gyventi kitaip, leidosi kelionėn į Prancūziją Taizė bendruomenę. Ten atrado gyvą jauną Bažnyčią. Būdamas 21 metų, pradėjo skaityti Šventąjį Raštą ir Viešpats prakalbino, paskatino pajusti daug artimo meilės. Vėliau keliavo į Romą, katakombas, saleziečių bendruomenę. Visa tai padėjo atrasti tikėjimo kelią ir pasirinkti kunigystę. Homilijoje jis linkėjo būti mylinčio Dievo akivaizdoje ir daryti gerus darbus, siekti vienybės su Dievu ir vykdyti jo valią, nebijoti sunkumų. Tas, kas veda, visada turi planą. Buvo aukojamos atnašos. Seserys atnašavo žvakę, javų pėdą, duoną ir vyną. Po šv. Mišių vyko Švč. Sakramento procesija. Joje kartu su ses. Vilma Urbonaite dalyvavo mergaitės adorantės, nuklodamos gėlių žiedais Jėzui kelią. Jį lydėjo ir gausus būrys ministrantų, maldininkų. Sumos choras (vadovė ses. Rita Bernotaitė) giesmėmis šlovino ir garbino Dievą. Įvairiaspalviais gėlių žiedais sesers Ritos išmoningai papuošti altoriai, ypač Šv. Baltramiejaus, džiugino akį ir širdį. Paslaptingai žavėjo per šv. Mišias nuo altoriaus gėlių kompozicijos išskridęs į bažnyčios erdvę ir nuplasnojęs drugelis... Pasibaigus liturgijai dėkota atlaidų vedėjui kunigui Dovydui. Jis, atsidėkodamas Dievui už pašaukimą, prie Kristaus skulptūros prisegė votą širdelę. Ruošiantis atlaidams puošė bažnyčią vienuolės, ministrantai, Džiugučiai, Ratnyčios darbštuolės ir daug kitų bendruomenės narių. Parapijos laikraštėlis Žodis irgi nudžiugino naujais liudijimais, prasmingais teminiais straipsniais. Numerio tema Kūrėjas. Visiems, prisidėjusiems prie atlaidų įprasminimo įvairiais darbais ir maldomis, klebonas kun. Žydrius Kuzinas tarė gražius padėkos žodžius. Šventovėje eksponuoti stendai iš įvairių Lietuvoje veikiančių vienuolijų gyvenimo jaudino, lietė širdį... Konkrečiose vietose besidarbuojantys seserys ir broliai skleidė Meilę, Džiaugsmą. Viešpaties ir Mergelės Marijos iš Mataros tarnaičių kongregacijos stende įrašyti žodžiai turėtų būti svarbūs visiems: Dievas mus pakvietė pratęsti Dievo Sūnaus įsikūnijimą kiekviename žmoguje ir kiekvienoje kultūroje. Kokia didelė Dievo malonė savo gyvenimu leisti Atpirkimo aidą, savo gyvenimu pratęsti Dievo Žodžio darbą, Pirmojo Misionieriaus, Kuris dėl meilės mums paliko save ir atėjo pas mus, ir tapo vienu iš mūsų (S. Marija Cristiana, misionierė Ukrainoje). Bendrystė toliau tęsėsi sakralinių skulptūrų parke. Vyko agapė. Linksmino Jaskonių-Naujasodės kaimo kapela ir seserys vienuolės. Alvyra Grėbliūnienė
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |