2015 m. rugsėjo 11 d.    
Nr. 33
(2153)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Tikėjimo kelionė

Kun. Nerijus Pipiras

Tikėjimo kelionei nereikia nei krepšio, nei šautuvo, nei pinigų.

Įdomi, galbūt intriguojanti kelionė? O gal perskaitę pirmąjį šio teksto sakinį kai kurie tiesiog smalsumo pagauti bando susivilioti paskutinės minutės nuolaidomis? Juk tie žodžiai įdomiai skamba. O gal kai kam atrodo, kad tai – nuobodi kelionė, ir leidžiamasi į ją tik dėl šventos ramybės ar gražių nuotraukų.

Deja, nė vienas iš ką tik užrašytų žodžių junginių neišreiškia tikrovės. Tenka prisipažinti, kad tai – gana sunki kelionė, ypač šiais laikais, kada norisi kažko greito, patogaus, iš karto nukeliančio į pasaulio centrą. Žinoma, ne geografine prasme...

Tai – sunki kelionė, todėl Jėzus kiekvieną kviečia išsižadėti savęs ir imti kryžių. Netgi validolio ar paracetamolio tabletės šioje kelionėje nereikalingos, o labiausiai trukdo egocentrizmo kupra...

Imti reikia tik kryžių. Ar drįstame ryžtis šiam iššūkiui? Gal kryžius šiandien asocijuojasi tik su senstelėjusių žmonių pasakojimais ar vaikų bauginimu prieš miegą? Gal norisi užsikimšti ausis vien tik gražiais žodžiais ir prisitaikyti sau kažką vien tik malonaus? Jei taip, tai kuo tada laikome Jėzų? Gal Jis – tik tiesiog neįtelpantis į savo laikmetį ir nuolat protestuojantis žmogus, panašus į tą, kuris, pabėgęs iš pamokų (nors mokslo metai dar tik prasidėjo), šiandien visą dieną nuobodžiavo, draikėsi tarpuvartėse, mėgindamas kažką užkabinti, „sumedžioti“? Gal jis yra gabus politikas, įvedęs metų skaičiavimo sistemą ir užmiršęs, kad Jo era turi baigtis? Gal jo vardas skamba kaip eilinis kažkieno pažadas ir daugiau nieko?

Stovėdami ant tikėjimo kelionės slenksčio, mes tikrai susidiriame su panašiais klausimais ir iššūkiais. Į juos turime atsakyti patys. Kaip tai padarysime, priklauso nuo mūsų. Jei Jėzus Kristus mums yra Mesijas, Gyvojo Dievo Sūnus, – kaip Pilypo Cezarėjos apylinkėse išpažino apaštalas Petras, – tuomet belieka džiaugtis: mūsų tikėjimo kelionės krepšelyje tikrai yra mažytė it smėlio smiltelė Meilės dalelytė. O tai – ne kas kita, kaip Kryžius, kuris dar visai neseniai atrodė atstumiantis, pilkas ir gruoblėtas.

Tokia yra Meilė. Apsidairykime aplinkui ar nebijome Jos?. Ir pirmyn su Jėzumi!

 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija