Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Šiluvoje vyksta atlaidai

Jau tapo gražia tradicija, kad Lietuvos kariuomenė renkasi padėkos maldai į Šiluvos Švč. Mergelės Marijos atlaidus. Šiemet kariuomenės diena buvo rugsėjo 8-oji Alvydo Tamošiūno nuotrauka

Garsi ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų Šiluvos šventovė tęsia jau nuo XV amžiaus vidurio piligrimų pamėgtąją Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų tradiciją. Per visas Šilinių oktavos dienas Šiluvoje kasmet apsilanko apie 50–100 tūkst. maldininkų iš visos Lietuvos bei užsienio. Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai vyks iki rugsėjo 15 dienos.

Penktadienį, rugsėjo 11-ąją, Šiluvoje bus Ligonių, slaugytojų ir medicinos darbuotojų diena, šeštadienį – Jaunimo ir gyvenančių ne Lietuvoje tautiečių diena, sekmadienį – Šeimų diena, pirmadienį – Politikų, švietimo ir kultūros darbuotojų diena, antradienis, rugsėjo 15-oji – paskutinė atlaidų diena, skirta vienuoliams.

Kaip įžanga į Šilines paskutinį vasaros sekmadienį, rugpjūčio 30-ąją, Šiluvoje buvo švenčiama Padėkos už laisvę, tremtinių, partizanų ir laisvės kovotojų diena. Į šventę Marijos šventovėje daug žmonių tą sekmadienį atkeliavo kaip tikrieji piligrimai pėsčiomis, dalyvaudami eisenose. Jos tradiciškai sekmadienio rytą prasidėjo dviejose vietose: Dubysos slėnyje prie Katauskių gyvenvietės ir Tytuvėnuose.

Pirmajai eisenai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, antrajai – Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Po beveik dviejų valandų piligrimų žygio su vėliavomis, giesmėmis, malda už Lietuvą, jos žmones abi eisenos pasiekė Šiluvą ir čia drauge dalyvavo iškilmingoje Eucharistijoje. Piligrimines eisenas į Šiluvą galima pavadinti tarptautinėmis. Ir šiemet jose dalyvavo Tarptautinės organizacijos už tradiciją, šeimą, nuosavybę (TFP) nariai (1990 metais ji parėmė Lietuvos Nepriklausomybės siekį milijonu surinktų parašų Kremliui) bei jaunųjų skautų grupė iš Baltarusijos.

Kauno arkivyskupijos piligrimai drauge su ganytojais – arkivyskupais L. Virbalu SJ ir Sigitu Tamkevičiumi SJ bei vysk. Kęstučiu Kėvalu – rytmetį išsirikiavo į koloną prie kryžiumi paženklintos vietos Dubysos slėnyje.

Žygiui vadovavęs arkiv. L. Virbalas SJ kvietė jį skirti maldai už Tėvynę, kad Dievo padedami išsaugotume Nepriklausomybę, kad Lietuvos žmonės būtų tikrai laisvi nuo nuodėmės, puoselėtų dorybes. Ganytojas vadovavo Rožinio maldai, o vėliau, piligrimų eisenai pasukus per Šiluvos šilą, – Kryžiaus keliui prie čia įrengtų Kryžiaus kelio koplytstulpių.

12 val. pilnutėlėje Bazilikoje iškilmingai Eucharistijai vadovavęs arkivyskupas L. Virbalas SJ kvietė joje dėkoti Dievui už laisvės dovaną, su dėkingumu prisiminti visus, kurie kovojo už Lietuvos laisvę. Eucharistiją koncelebravo ir vėliau homiliją pasakė arkiv. emeritas S. Tamkevičius SJ, vysk. K. Kėvalas, piligrimus nuo Tytuvėnų su malda atvedęs Šiaulių vysk. E. Bartulis. Giedojo VDU Katalikų teologijos fakulteto choras „Veritas“, vadovaujamas Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės.

© 2015 „XXI amžius“