|
Sudėtinga migrantų į Europą problema perauga į priverstines priemones?
Trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker), Europos Parlamente skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą apie padėtį Bendrijoje, didžiausią dėmesį skyrė Europos Sąjungą užplūdusio migrantų iš Sirijos, Eritrėjos, Irako, Afganistano antplūdžio klausimams ir pristatė planą, kuriame numatomos pabėgėlių kvotos Europos Sąjungos valstybėms. EK pirmininkas paragino Europos Sąjungos nares imti drąsių veiksmų sprendžiant didžiausią Europoje pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. Nenoriu būti pesimistas, bet dabartinė padėtis ES nėra itin gera. ES trūksta Europos ir trūksta sąjungos. Turime tam galą padaryti dabar, suvieniję jėgas, kalbėjo Ž. K. Junkeris. Pabėgėlių skaičiai įspūdingi ir kai kuriems bauginantys. Atėjo laikas priimti ryžtingus sprendimus. Pats svarbiausias ir skubiausias reikalas yra humaniškumo momentas, sakė EK pirmininkas. Europa negali išspręsti visų pasaulio problemų, tačiau būkime sąžiningi ir pažvelkime į tai kitaip. Į Europą atvyksta precedento neturintis pabėgėlių skaičius, nors tai sudaro tik mažąją Europos populiacijos dalį. Kol yra problemų Sirijoje ir Libijoje, tol problemos neišvyks. Jeigu aplink jus griūtų pasaulis, nebūtų kainos, kurios nesumokėtumėte, nebūtų sienos, kurios nepereitumėte, nebūtų jūros, kurios neperplauktumėte. Kodėl mes nesame pasirengę padėti tiems, kurie bėga nuo Islamo valstybės? Mes turime padėti. Atėjo laikas padėti. Alternatyvos nėra, nuoširdžiai susirūpinęs kalbėjo Ž. K. Junkeris. Jis siūlė atsižvelgti į karo pabėgėlių padėtį: Artėja žiema. Ar tikrai norime, kad šeimos miegotų Budapešto geležinkelio stotyse, palapinėse šaltomis naktimis? Esame atsakingi už tuos, kurie bėga iš savo šalies. Žinoma, reikia atskirti tuos, kuriems reikalinga apsauga, ir tuos, kurie palieka savo šalį dėl kitokių priežasčių. Dėl to EK siūlo sudaryti saugių kilmės šalių sąrašą. Ž. K. Junkeris teigia, kad rugpjūtį atvyko 125 tūkst. žmonių, o dabar antplūdis stabilizavosi skaičiai drastiškai nebekinta.
Siūlome 120 tūkst. žmonių iš Italijos, Graikijos ir Vengrijos perkėlimo mechanizmą. Iš viso ketinama perkelti apie 160 tūkst. žmonių. Dėl 40 tūkst. jau susitarta. Viliuosi, kad šį kartą perkėlimo mechanizme dalyvaus visos valstybės, nebus jokių atsikalbinėjimų, pareiškė EK pirmininkas ir patikslino, kad kaip tik derinamas vadinamųjų saugių valstybių sąrašas, iš kurių bėgti nėra pagrindo. Saugiomis šalimis jis pavadino ne tik visas Europos Sąjungos valstybes nares, bet ir potencialias kandidates jomis tapti Albaniją, Turkiją, Juodkalniją, iš kurių ir toliau bėga žmonės, tačiau, vertinant pagal turimus kriterijus, šios valstybės į pavojingųjų sąrašą nepatenka. Šios valstybės privalo žinoti, kad, jeigu ten kils pavojus žmonių gyvybėms, jos iš vadinamojo saugių valstybių sąrašo bus nedelsiant išbrauktos ir netgi bus išbrauktos iš pretendenčių į narystę Europos Sąjungoje sąrašo, aiškino EK pirmininkas. Anot jo, yra priemonių ir galimybių padėti migrantams. Komisijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad pabėgėliai sudaro tik 0,11 proc. Europos gyventojų. Tai žmogiškumo ir žmogiškojo orumo klausimas. Ž. K. Junkeris priminė pabėgėlių srautus, su kuriais įvairioms šalims teko susidoroti praėjusiais šimtmečiais ir po sukilimo Vengrijoje 1956 metais ir Prahos pavasario 1968-aisiais. Mes Europoje niekada neturėtume pamiršti, kad pagrindinė teisė į prieglobstį yra viena svarbiausių europietiškų ir tarptautinių vertybių, pabrėžė EK pirmininkas. Čekija ir Vengrija yra tarp tų ES šalių, kurios ypač skeptiškai vertina pabėgėlių pasidalijimą Bendrijoje. Turėdamas mintyse nesutarimus ES, Ž. K. Junkeris reziumavo, kad Europos būklė nėra gera, ir sakė: Šioje Europos Sąjungoje trūksta Europos ir trūksta sąjungos šioje Europos Sąjungoje. Ž. K. Junkeris pareiškė, kad artimiausiomis dienomis prieš ES valstybes bus imtasi priemonių dėl nusižengimų ES prieglobsčio teisei. Yra 160 tūkst. (žmonių), kurios Europa turi priimti į savo rankas; tai turi būti atlikta privalomuoju būdu. Raginu Tarybą sutikti priimti 160 tūkst. per vidaus reikalų ministrų susitikimą rugsėjo 14 dieną, pareiškė Ž. K. Junkeris ir kalbėjo apie naują paskubomis parengtą pabėgėlių perskirstymo planą, pagal kurį 120 tūkst. atvykėlių, susitelkusių labiausiai šios migracijos krizės prislėgtose šalyse Italijoje, Graikijoje ir Vengrijoje būtų perkelti į kitas ES šalis. Dar 40 tūkst. pabėgėlių būtų perkelti iš Italijos ir Graikijos pagal panašią schemą, kurią Europos Komisijos vadovas pristatė gegužę. Ž. K. Junkeris perspėjo Europos Sąjungos šalis neskirstyti žmonių pagal jų tikėjimą, sprendžiant dėl priimamų pabėgėlių skaičiaus, kai Bendrija mėgina susidoroti su atvykėlių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos antplūdžiu. Kai kalbame apie pabėgėlius, nėra jokios religijos, jokio tikėjimo, jokios filosofijos, Ž. K. Junkeris sakė Europos Parlamentui, pristatydamas naują didelį migrantų perskirstymo planą. Mes neskirstome. Jis ragino leisti prieglobsčio ieškantiems žmonėms dirbti, kol nagrinėjami jų prašymai. Tokia tvarka būtų atotrūkis nuo dabar galiojančių ES taisyklių. Turėtume padaryti viską, kad pakeistume savo nacionalinius įstatymus ir leistume pabėgėliams dirbti nuo pirmosios jų atvykimo dienos, sakė Ž. K. Junkeris. Jis aiškino, kad Šengeno zonos taisyklėms, užtikrinančioms laisvą žmonių judėjimą ES viduje, pavojus neiškils, nors Bendrijos šalys stengiasi suvaržyti migrantų judėjimą.
Komisija pristatys savo naują planą dėl pabėgėlių skirstymo tarp ES šalių, pagal kvotas pasidalinant 160 tūkst. pabėgėlių. Pabėgėlių skirstymo kvota paremta keturiais kriterijais: šalyje vyraujančiu nedarbu, kiek prieglobsčio prašymų šalis anksčiau yra gavusi, koks yra valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP) dydis ir koks jos gyventojų skaičius. Pirmadienį buvo skelbta, kad EK tikriausiai siūlys Baltijos šalims priimti mažiau pabėgėlių negu būtų tekę pagal ankstesnę kvotų paskirstymo schemą, o Lietuva galbūt turėtų priimti 780 atvykėlių. Spėjama, kad procentinė kvotų dalis Baltijos ir kai kurioms Pietų Europos šalims atrodo sumažinta daugiau negu perpus, tačiau dėl to kitos šalys, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Lenkija, turėtų priimti daugiau prieglobsčio ieškotojų. Žiniasklaidos turima informacija rodo, kad Estija turėtų priimti 373, Latvija 526, o Lietuva 780 migrantų. Pagal ankstesnį planą EK turėjo pasiūlyti Lietuvai priimti papildomą skaičių, kurie šiuo metu yra Vengrijoje, Graikijoje ir Italijoje. Taigi, iš viso Lietuva turėtų priimti bent 1105 pabėgėlius. Lietuvai iš Vengrijos būtų pasiūlyta perkelti 351 asmenį, 328 iš Graikijos, 101 iš Italijos. Daugiausia tai turėtų būti pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos, daugiausia krikščionys. Anksčiau Lietuva jau įsipareigojo priimti 325 pabėgėlius. Vokietijai pagal naująjį planą tektų 31 443, Prancūzijai 24 031, Ispanijai 14 931, o Lenkijai 9 287 migrantai. Vokietijos kanclerė Angela Merkel prognozuoja, kad ši šalis šiemet turėtų gauti apie 800 tūkst. prašymų dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau nurodė, kad kvotų planas yra pirmasis svarbus žingsnis. Australija, kurioje galioja griežti prieglobsčio suteikimo įstatymai, pažadėjo priimti 12 tūkst. migrantų. Prancūzija jau sutiko per ateinančius dvejus metus priimti 24 tūkst. pabėgėlių, o Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) nurodė, kad jo šalis pasirengusi per penkerius metus priimti 20 tūkst. žmonių. Britų opozicijos lyderiai paragino vyriausybės vadovą įsileisti dar daugiau pabėgėlių. Privalomoms kvotoms griežtai priešinasi tokios šalys kaip Vengrija, kurioms tenka didžiausia našta Europą užklupusioje migrantų krizėje, kuri yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo. Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį įspėjo, kad dabartinė migracijos banga nėra pavienis incidentas, o realaus egzodo pradžia, ir tai reiškia, kad mes turėsime šią problemą metų metus.
Kaip rodo paskelbti nauji Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR duomenys, šiemet Europą jūra pasiekė jau daugiau nei 380 tūkst. žmonių. Beveik 260 tūkst. iš jų atvyko į Graikiją, o 121 tūkst. į Italiją. Šie žmonės bėga nuo karo ir skurdo Artimuosiuose Rytuose, ypač iš karo draskomos Sirijos, iš Afrikos ir Azijos, vildamiesi susikurti geresnį gyvenimą Europoje, ypač Vokietijoje.
© 2015 XXI amžius
|