Sveikinome Pivašiūnų Mariją
|
Pasvaliečiai gyvojo rožinio
maldininkai Pivašiūnuose.
Centre kun. Tadas Piktelis
|
Kelionė su nuotykiais
Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio draugijos maldininkai, budėję prie Švč. Sakrameto Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, ankstų rugpjūčio šeštadienį išvyko į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidus Pivašiūnuose. Kelionę palaimino parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius.
Kalbėta rožinio malda, Švč. Mergelės Marijos litanija. Netoli Kauno staiga išgirdome trenksmą. Sprogo padanga, reikėjo kažką daryti. Kilo abejonių, ar pavyks pasiekti Pivašiūnus, o gal reikės grįžti į Pasvalį? Dauguma meldėsi už sėkmingą autobuso remontą ir vylėsi aplankyti Pivašiūnų Mariją. Mūsų vairuotojui į pagalbą atvyko autobuso šeimininkas Petras Karoblis ūkininkas iš Girsūdų kaimo (Pasvalio r.). Jis labai apgailestavo, kad nespėsime pasiekti tikslo. Tačiau autobuso padangos buvo sėkmingai suremontuotos. Nors vėlavome, bet nutarėme vykti tik pirmyn, nes atrodė, kad mus kviečia, mūsų laukia Pivašiūnuose. Švč. Mergelė Marija bando pasvaliečių maldininkų kantrybę bei pasirinkimo kelią. Už Kauno dar sustabdė kelio remonto darbai, tačiau įveikėme ir šias kliūtis bei pagaliau pasiekėme Pivašiūnus.
Lūkesčių išsipildymas
Atvykome smarkiai pavėlavę, bet šv. Mišios dar buvo nepasibaigusios. Visi suklaupėme prie Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, altoriaus bei paveikslo. Pasvaliečių akyse suspindo džiaugsmo ašaros. Ačiū, kad leidai išsipildyti mūsų lūkesčiams, neleidai mums pražūti, suteikei visiems stiprybės ir pasiaukojimo net iškęsti nepatogumus. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas malda dėkojo Pivašiūnų Marijai, Nuliūdusiųjų Paguodai, už jos maloningą globą bei atlaidų dalyviams suteikė palaiminimą.
Suklaupėme Rožinio maldai
Po šv. Mišių suklaupėme rožinio maldai. Vadovavo Pivašiūnų parapijos jaunimas. Po maldos aplankėme Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, paveikslą, pabuvome maldoje ir tyloje. Bažnyčioje sutikome savo geradarį Petrą, kuris ne tik apsidžiaugė pamatęs mus, bet kartu su Pivašiūnų parapijos klebonu, monsinjoru Vincu Baubliu bendravo su maldininkais bei pasirūpino šv. Mišių auka už pasvaliečius piligrimus. Šis klebono bei P. Karoblio rūpestis dar labiau pradžiugino mūsų sielas.
Šv. Mišios ir Fatimos Dievo Motinos statulos palydos
Pradedant aukoti šv. Mišias kun. Tadui Pikteliui, pagerbėme Fatimos Dievo Motinos statulą, kuri rugpjūčio 21 d. 15 val. iškilmingai iškeliavo iš Pivašiūnų, o rugpjūčio 30-ąją pasiekė Tytuvėnus ir iškeliavo į Šiluvą. Šią tradiciją, kaip Padėkos ir Vilties žygį, puoselėja garbinga Tarptautinė Tradicijų, Šeimos ir Nuosavybės gynimo asociacijos delegacija. Katalikiška TPF organizacija propaguoja ir gina savo pavadinimu įvardintas vertybes ir ypatingą dėmesį skiria Dievo Motinos Marijos pagerbimui. Išlydėjus Fatimos Dievo Motinos Marijos statulėlę, šv. Mišios tęsėsi.
Kunigas Tadas homilijoje daug dėmesio skyrė Švč. Mergelei Marijai, kuri mus saugo nuo visokių pavojų, suteikia tikėjimo dovaną, gelbsti nuo dvasinės mirties, gydo abejingas širdis, duoda malonių sielai ir kūnui. Baigdamas homiliją kun. Tadas kvietė maldininkus iš Pasvalio dekanato melsti Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, Dievo ir mūsų Motinos, malonių sau, Bažnyčiai ir Tėvynei.
Po šv. Mišių kunigas Tadas maloniai bendravo su pasvaliečiais. Atminčiai piligrimams iš Pasvalio įteikti paveiksliukai, kalendoriai su Pivašiūnų Marijos atvaizdu bei malda Pivašiūnų Marijai.
Padėkoję už gautas Viešpaties malones bei Pivašiūnų Marijos globą išvykome namo.
Malda grįžtant namo
Kelionės metu vykome kiekvienas apmąstydami tą nepaprastą ir prieštaringą dieną. Meldėmės už Pašvęstojo gyvenimo metus, kunigus ir pašaukimus, buvimą kartu, geradarį Petrą, vairuotoją Artūrą, savo bičiulius iš Alytaus bei kasmet gražėjančią gimtinę, Tėvynę Lietuvą, svarbų mūsų tautai istorinį įvykį Baltijos kelią, taiką Ukrainoje bei pasaulyje.
Dovanėlės parapijiečiams
Kito sekmadienio rytą Pasvalio bažnyčios šventoriuje dalinome maldininkams dovanėles paveiksliukus bei maldą Pivašiūnų Marijai. Labai norėjosi pasidalinti mintimis apie patirtas džiaugsmingas akimirkas. Tačiau vieni parapijiečiai, gavę dovanėles, skubėjo pateikti nugirstus komentarus: Tai ką, nepavyko kelionė? Pavėlavote į šv. Mišias? Į vienas pavėlavome, tačiau dalyvavome kitose. Norėjosi šventą sekmadienio rytą išgirsti ir kitokių pamąstymų, kurie uždegtų Dievo meilės spindulėlį. Jų tikrai buvo. Kiti parapijiečiai, gavę dovanėles, bučiavo ir glaudė prie krūtinės bei kartu džiaugėsi, kad nugalėję kelionės kliūtis, laimingai pasiekėme Pivašiūnų Mariją.
Vlada Čirvinskienė,
Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio draugijos vadovė
© 2015 XXI amžius
|