|
Vasario 16-oji Lietuvos istorijoje
Artėja Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimo šimtosios metinės. Su šia data susijusi Lietuvos istorija patyrė daug ko: ir 22 metus besitęsusį nepriklausomybės laikotarpį 1918-1940 metais, ir ketverius vokiečių okupacijos metus, ir 46 sovietų okupacijos metus, per kuriuos valstybė neteko daugybės savo piliečių. Tačiau Vasario 16-oji daugeliui tautiečių okupacijos, ypač sovietinės, metais išliko kaip viltingas šviesulys. Tai parodydavo ir partizanų kovos už Vasario 16-ąją susikūrusią valstybę, ir įvairiose Lietuvos vietose slaptai iškeliamos vėliavos, ir pogrindžio spaudos platinimas bei disidentinis judėjimas su tautos nepriklausomybės siekiais, ir pagaliau vėl iškovota nepriklausomybė. Kaip rodo su Vasario 16-ąja susijusių čia surinktų įvykių datos, tuos kelis priespaudos dešimtmečius, kuriais okupantams uoliai talkino ir tautos išdavikai, nepriklausomybės idėja niekada nebuvo užmiršta. Gaila, kad ir atkūrus nepriklausomybę, jos vaisiais dažniausiai naudojasi turtus sau susikrovę buvusios komunistinės nomenklatūros ir jos palikuonių atstovai bei tarpusavyje besipešantys politikai, irgi ieškantys tik naudos sau, todėl priimami įstatymai būna netgi nukreipti prieš Vasario 16-osios atminimą tai irgi rodo pateikiamos įvykių datos. Tačiau artėjantis Vasario 16-osios šimtmečio jubiliejus įkvėps mus vertinti nepriklausomybę, kurią ginant sudėta labai daug aukų.
1918 metų Vasario 16-oji Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Lietuvos Taryba, išrinkta Lietuvių Konferencijoje, remdamasi pripažintąja istorine JAV prezidento Vilsono paskelbta tautų apsisprendimo teise, paskelbė atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Tada buvo šeštadienis, 12 val. 30 min., Tarybos posėdžiui pirmininkavo dr. Jonas Basanavičius. Valstybės Atkūrimo Aktas pasirašytas Vilniuje, Didžioji g. 30 (dabar Pilies gatvė 26), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti komiteto patalpose, trečiame aukšte. Valstybės Atkūrimo Aktą pasirašė abėcėlės tvarka visi 20 Tarybos narių: Saliamonas Banaitis ( 1933 05 04 Lietuvoje), Jonas Basanavičius ( 1927 02 16 Lietuvoje), Mykolas Biržiška ( 1962 08 24 emigracijoje Los Andžele, JAV), Kazys Bizauskas (bolševikų sušaudytas 1941 06 26 netoli Červenės, Rusijos okupuotoje Baltarusijoje), Pranas Dovydaitis (bolševikų sušaudytas 1942 11 04 Sverdlovske, Rusijoje), Steponas Kairys ( 1964 12 16 emigracijoje Brukline, JAV), Petras Klimas ( 1969 01 16 Lietuvoje po įkalinimų Rusijoje), Donatas Malinauskas ( 1942 11 30 tremtyje Bijske, Rusijoje), Vladas Mironas ( 1953 02 17 Vladimiro kalėjime, Rusijoje), Stanislovas Narutavičius ( 1932 12 31 Lietuvoje), Alfonsas Petrulis ( 1928 06 28 Lietuvoje), Antanas Smetona ( 1944 01 09 emigracijoje Klivlende, JAV), Jonas Smilgevičius ( 1942 09 27 Lietuvoje), Justinas Staugaitis ( 1943 07 08 Lietuvoje), Aleksandras Stulginskis ( 1969 09 22 Lietuvoje po tremties ir įkalinimo Rusijoje), Jurgis Šaulys ( 1948 10 18 emigracijoje Lugane, Šveicarija), Kazimieras Šaulys ( 1964 05 09 emigracijoje Lugane, Šveicarija), Jokūbas Šernas ( 1926 07 31 Lietuvoje), Jonas Vailokaitis ( 1944 12 16 Lietuvoje), Jonas Vileišis ( 1942 06 01 Lietuvoje).
1918 metais Rumunų fronto kariai lietuviai išleido pirmąjį įsakymą, paėmę į savo rankas lauko ligoninę. Prie ligoninės rūmų buvo iškabinta žalia balta raudona Lietuvos (tiksliau, Mažosios Lietuvos) trispalvė.
1919 metais minint pirmąsias Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo metines, pagrindinė Kauno gatvė buvo pavadinta Laisvės alėjos, o viena šalutinių Vasario 16-osios vardu.
1920 metais Kariuomenės parado Kaune metu komunistai norėjo įvykdyti valstybės perversmą: turėjo būti suimti tribūnoje stovėję Lietuvos vyriausybės nariai ir paskelbta tarybų valdžia. Tik ryžtingų jaunos Lietuvos kariuomenės veiksmų dėka šis niekingas išpuolis buvo likviduotas.
1920 metais Respublikos prezidento įsakymu Lietuvos kariuomenės III pėstininkų pulkas pavadintas III pėstininkų DLK Vytauto pulku. Nepriklausomybės kovose žuvo 73 šio pulko kariai 5 karininkai, 4 puskarininkiai ir 64 eiliniai. Vyčio Kryžiais apdovanoti 39 karininkai ir kareiviai.
1921 metais prezidentas Aleksandras Stulginskis Kaune, dabartinėje Karo muziejaus sodelio vietoje, iškilmingai atidarė pirmąjį Lietuvos Karo muziejų, pavadintą Vytauto Didžiojo vardu. Ekspoziciją buvusiame Dono kazokų pulko mediniame manieže ir cerkvėje įrengė generolas dr. Vladas Nagys-Nagevičius.
1922 metais Kauno aukštųjų kursų pagrindu įkurtas Lietuvos universitetas, 1930 metais pavadintas Vytauto Didžiojo vardu.
1922 metais Kaune, Vienybės aikštėje, Karo muziejaus bokšte, pirmą kartą suskambėjo Amerikos lietuvių dovanotas Laisvės varpas (apskritai pirmą kartą Laisvės varpas suskambėjo JAV, Čikagoje, 1919 06 08). Ant varpo išlieti žodžiai: ,,O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad Laisvės nevertas, kas negina Jos.
1923 metais Santarvės valstybės pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai.
1927 metais Vilniuje mirė dr. Jonas Basanavičius, Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas, 1918 metų Vasario 16-osios Akto signataras, ,,Aušros redaktorius, kalbininkas, istorikas, etnografas, gydytojas. Į laidotuves (per Latviją) atvyko Lietuvos vyriausybės delegacija Z. Žemaitis, M. Biržiška, V. Mironas, A. Jokantas, J. Vileišis, K. Kairys, J. Janulaitis, J. Tumas-Vaižgantas ir kun. J. Kukta. J. Basanavičius gimė 1851 11 23 Ožkabalių k., Bartininkų vls., Vilkaviškio aps.
1928 metais Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio proga Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, perrišta juodu kaspinu, slapta iškelta Lietuvos trispalvė. Ją iškėlė kovotojas už lietuvybę okupuotame Vilniaus krašte, Gedimino draugovės skautininkas Pranas Žiežmaras (19071944). Pirmomis sovietų okupacijos dienomis areštuotas ir ištremtas. Mirė tremtyje, Komijoje.
1928 metais Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetis iškilmingai paminėtas Klaipėdoje. Šventės iškilmės vyko oriai, iškilmingai nuo pat ryto iki vėlyvo vakaro.
1928 metais Lietuvos Šaulių Sąjunga Nepriklausomybės dešimtmečio proga išleido knygą 1928 02 16. 10 metų Lietuvos Nepriklausomybės sukaktuvėms paminėti (redaktorius A. Marcinkevičius).
1928 metais Galiūnų km. Gervėčių vlsč. buvo iškelta Lietuvos Trispalvė. Dėl to buvo lenkų suimti ir tardomi Galiūnų kaimo vyrai. Lenkų okupuotame Vilniaus krašte vasario 16-ąją vėliavos būdavo keliamos visais okupacijos metais įvairiose vietose.
1932 metais poeto ir muziejininko Petro Genio iniciatyva įkurtas Telšių Alko muziejus. Jo įkūrėjas Petras Genys (gimė 1902 03 01 Kalnėnuose, Telšių vlsč., 1952 08 26 bolševikų nukankintas Macikų koncentracijos stovykloje prie Šilutės).
1936 metais Kaune atidarytas S. Dariaus ir S. Girėno muziejus.
1936 metais Prezidentas Antanas Smetona Kaune iškilmingai atidarė naują architekto V. Dubeneckio suprojektuotą Karo bei Dailės muziejaus pastatą.
1937 metais didžiausią akibrokštą iškrėtė Grybėnuose Dysnų ežero žvejai. Jie Lietuvos trispalvę iškėlė ežero administracijos panosėje ant stiebo, ant kurio kabodavo okupanto vėliava. Lenkai apsižiūrėjo tik apie vidurdienį. Sujudo policija ir saugumas Dūkšte. Anapus Dysnų ežero, šurmuliavo miestelio ir aplinkinių kaimų žmonės. Tądien Trispalvė Grybėnuose plevėsavo bemaž iki vakaro. Kitaip neįstengę nuimti, nuvertė visą pačių įrengtą stiebą.
1937 metais okupuotame Vilniaus krašte, Tverečiaus apylinkių kaimuose, Trispalvės buvo iškeltos palei dabartinę Baltarusijos sieną.
1937 metais Lietuviškos vėliavos plaikstėsi net septyniose Rūdininkų girios pakraščių vietose. Pasistengė Valkininkų lietuviai.
1937 metais Vilniaus vaivada uždraudė Tautinio Vilniaus komiteto (TVLK) veiklą (iki 1935 12 20 vadinosi Lietuvių Vilniaus komitetas LVLK).
1940 metais įvyko pirmasis viešas Nepriklausomybės Akto paminėjimas Vilniuje. Iš Kauno į Vilnių atvyko Ministras Pirmininkas Antanas Merkys, ministrai Juozas Audėnas, Kazys Jokantas, Kazys Musteikis, Kazys Skučas, spaudos atstovai.
1940 metais paskutinį kartą Kauno Karo muziejuje lankėsi prezidentas Antanas Smetona.
1940 metais Palestinoje išeiviai iš Lietuvos, jaunimo paraginti, džiaugsmingai paminėjo Vilniaus atgavimą.
1941 metais Lietuvos trispalvę slapta iškėlė Kauno Žaliakalnio kareivinėse stovinčio husarų pulko kareiviai. 14 karių buvo nuteisti sušaudyti. Sušaudytas vienas, o kitiems mirties bausmė pakeista katorga. Dar vienas to būrio karys už bandymą pabėgti nušautas vežant į tremtį. 12 karių atsidūrė Sibire. Vienas iš šios grupės, iškėlęs trispalvę Feliksas Juodis sulaukė Nepriklausomybės, mirė Vilniuje 1992 metais, palaidotas Rasų kapinėse.
1941 metais jaunimo pastangomis trispalvės plevėsavo visoje Lietuvoje. Minėjimas prie Nežinomojo kareivio kapo Kaune baigėsi studentų suėmimais. Šią dieną buvo giedamas himnas bažnyčiose, keliamos trispalvės, dedami vainikai su trispalvėmis juostomis, platinami lapeliai šventės proga ir t.t. Tai buvo dvasinis pasipriešinimas okupantui. Buvo daug suimtų.
1943 metais Sibiro kalinė, Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė (1909 04 151955 09 26) perdavė savo draugei mažutę maldaknygę su prierašu: Kad galėtumei geriau su mumis jausti, mąstyti, garbinti Viešpatį, siunčiame šią maldų knygelę. Vėliau ši knygelė išleista 12 kalbų penkiuose žemynuose.
Vasario 16-oji Intos lagerių kalinio, gydytojo Vlado Šimkūno gyvenime: 1943 metais gydytojas Vladas Šimkūnas susižadėjo su Leontina Pusdešryte; 1954 metais gydytojas Vladas Šimkūnas Intos lageryje susituokė su Leontina Pusdešryte. Juos sutuokė kun. Alfonsas Svarinskas, liudininku buvo vyskupas Pranciškus Ramanauskas; 1979 metais Vilniuje mirė gydytojas Vladas Šimkūnas (g. 1917); 1988 metais Vilniuje mirė Leontina Pusdešrytė-Šimkūnienė, gydytojo Vlado Šimkūno žmona.
1944 metais generolas Povilas Plechavičius, vokiečių valdžiai leidžiant, pradėjo organizuoti Lietuvos Vietinę rinktinę. Išleistas pirmasis įsakymas, paskirta štabo sudėtis ir apskričių komendantai. Per radiją paskelbtas kreipimasis ir raginimas stoti į Vietinę rinktinę.
1945 metais sovietinė Religinių kultų reikalų taryba eilinį (antrąjį) kartą paskelbė religinių bendrijų registraciją. Šis bandymas žlugo kaip ir pirmasis.
1945 metais Darsūniškyje, iškeliant Lietuvos trispalvę, žuvo Darsūniškio partizanas Antanas Lapinskas.
1945 metais Gražiškių pradžios mokyklos mokiniai papuošė klasę Trispalve bei pakabino prezidento Antano Smetonos portretą. Mokytojui Albinui Staugaičiui įėjus į klasę visi atsistojo ir sugiedojo Lietuvos himną. Mokytojas papasakojo apie Vasario 16-ją. Sužinojo komsorgas, iš jo NKVD, ir 1945 12 26 mokytojas Albinas Staugaitis buvo suimtas ir ištremtas į Kengyro lagerį (Karagandos sritis).
1945 metais slapta Panevėžio gimnazijų organizacija Vilniaus partizanai Vasario 16-sios proga išplatino pareiškimą, kuriame išsakė savo nuostatas: Vokiečiai ir bolševikai mūsų Tautai atnešė daugybę netekčių..., ,,Baisiausias priešas bolševikai, Pralietas savanorių kraujas 1919 metais, tremtinių kraujas 1941 metais ir dabartinių kankinių už Lietuvos laisvę kraujas nepraeis veltui, nes pasaulio istorijoje dar nebuvo atvejo, kad pralietas kraujas už laisvę neduotų rezultatų. O tokia brangi šventė Vasario 16-oji, žinoma, atneš galą komunizmui.
1946 metų išvakarėse persikėlę per Nemuną trys Didžiosios Kovos apygardos partizanai Lietuvos nepriklausomybės dienos proga norėjo iškelti Lietuvos trispalvę Kruonyje. Patekus į NKVD kareivių ir stribų pasalą įvyko susišaudymas, kurio metu žuvo Jurgis Krušinskas-Žiedelis (g. 1926) ir Pranas Žukauskas-Šalmas (g. 1927). Partizanas Stasys Lekavičius-Gulbinas buvo sužeistas į koją ir neturėdamas kitos išeities, vykdydamas partizano priesaiką, nusišovė. Kūnai niekinti Kruonyje po kelių dienų, suraišioti vielomis, nuvežti į Kruonio mišką. 1989 11 11 perlaidoti Garliavos kapinėse.
1947 metų išvakarėse Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas įsakė visiems rinktinių vadams surengti šventinius minėjimus su atitinkama programa. Žuvusiems draugams pagerbti dvyliktą valandą buvo skelbiama susikaupimo minutė, kovotojams ir vadams reiškiamos padėkos.
1947 metais Kęstučio apygardos vadas J. Kasperavičius apdovanojo Joną Žemaitį-Tylių pasižymėjimo ženklu už ypatingus nuopelnus organizavimo srityje ir išmintingą vadovavimą.
1947 metais Vytauto Didžiojo rinktinės partizanai kovėsi su NKVD kariuomene.
1947 metais Vilniaus KGB rūsiuose žiauriai nužudytas pogrindžio Lietuvos Ginkluotųjų Pajėgų vyriausiasis vadas, Lietuvos Tautinės Tarybos įkūrėjas Jonas Noreika-Generolas Vėtra. Kartu sušaudytas ir generolo Vėtros adjutantas Zigmas Šerkšnas-Laukaitis. Lietuvos Tautinės Tarybos grupę (41 narį) išdavė poetė Valerija Valsiūnienė KGB agentė Oras, Agnesė.
1948 metais pirmą kartą iškilmingai paminėta Vasario 16-oji Venesueloje, Valencijoje, Selaziečių Don Bosko Kolegijos patalpose. Vietiniai gyventojai susižavėję klausėsi lietuviškų giesmių.
1948 metais prie Naidynės k., Lekėčių vlsč., žuvo partizanai Bronė Čereškevičiūtė (g. 1926), Vincas Kulikauskas-Lakūnas, Kariūnas (g. 1910), Vytautas Litbergeris-Giliukas (žuvo tėviškėje), Domicelė Pypliūtė-Pypkė ir Vitas Valaitis-Nemunėlis, Vyturys (g.1930 06 15).
1948 metais ant Marijampolės cukraus fabriko kamino Lietuvos trispalvę iškėlė partizanas Jonas Lapata-Giedris. Leidžiantis žemyn buvo pašautas iš įrengtos pasalos. Gelbėdamasis pasiekė netoli esančią sodybą, joje buvo čekistų užmėtytas granatomis ir žuvo. Kūnas išniekintas prie Marijampolės saugumo pastato, vadinto Bagdono namu, Vytauto gatvėje. Užkasimo vieta nežinoma.
1949 metų išvakarėse Šilo bunkeryje susirinkę Šarūno būrio vyrai kalbėjo: Mes galime žūti, bet Lietuva išliks ir anksčiau ar vėliau ji prisikels laisva... Dar kartą užtikriname Lietuva kils nauja, skaidri, tyra iš mūsų gyvybės, iš mūsų kvapo, iš mūsų kraujo... šilto, karšto, jauno kraujo. Dabartinė kova atskiria grūdus nuo pelų, perlus nuo nešvarumų. Būsima Lietuvos valstybė organizuosis Vakarų sveikos demokratijos pavyzdžiu. Mūsų kovos idealai tiesa, teisingumas, gėris, šviesa. Dievas bus jos pagrindas. Valdžios vyrai bus patys tautos rinktiniai atstovai sąžiningi, teisingi, dori, kilnūs, tikintys, išmintingi, geri savo srities specialistai, sumanūs politikai.
1949 metais paskelbta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos politinė deklaracija. Ją pasirašė: LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas (sušaudytas Maskvoje 1954 11 26), Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas (žuvo 1949 09 28), Vakarų srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas (žuvo 1949 06 11), Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininkas bei Algimanto ir Vytauto apygardų įgaliotinis Juozas Šibaila-Merainis (žuvo 1953 02 11), Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Bronius Liesys-Naktis (žuvo 1949 08 13), Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis (žuvo 1950 07 22), laikinai einantis Pietų Lietuvos srities vado pareigas, Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (nukankintas Vilniuje 1957 11 29), LLKS Prezidiumo sekretorius Petras Bartkus-Žadgaila (žuvo 1949 08 13). Deklaraciją 1999 01 12 Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvos Respublikos teisės aktu.
1949 metais Šakių turgavietėje septintos klasės mokinės iškėlė Lietuvos Trispalvę. Visos dalyvės vėliau buvo suimtos ir kalinamos.
1949 metais LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkui Jonui Žemaičiui-Vytautui suteiktas Laisvės kovotojo partizanų generolo laipsnis.
1949 metais LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis suteikė pirmuosius Laisvės Kovotojo Karžygio garbės vardus (po mirties) Pietų Lietuvos partizanų vadui plk. ltn. Juozui Vitkui-Kazimieraičiui (žuvo 1946 07 02) ir Jungtinės Kęstučio apygardos vadui Juozui Kasperavičiui-Visvydui (žuvo 1947 04 09). Vėliau Laisvės Kovotojo Karžygio garbės vardai buvo suteikti dar šešiems pasipriešinimo kovų dalyviams: Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui, Vaclovui Voveriui-Žaibui, Petrui Bartkui-Žadgailai, Kazimierui Pypliui-Mažyliui, Jurgiui Krikščiūnui-Rimvydui ir Juozui Lukšai-Skirmantui.
1950 metais Šakių turgavietėje vyresnių klasių mokinės iškėlė surištas į Trispalvę tris skaras. Išaiškinus dvi buvo išmestos iš mokyklos, trečiajai sumažintas elgesio pažymys.
1951 metais prasidėjo lietuviškos Amerikos balso transliacijos.
1951 metų išvakarėse Kudirkos Naumiestyje ant evangelikų liuteronų bažnyčios bokšto suplevėsavo Trispalvė.
1951 metais žuvo Pietų Lietuvos partizanų srities Visuomeninės dalies viršininkas (ėjo pareigas) Kostas Baliukevičius-Rainys.
1952 metų išvakarėse, 21.30 val., virš Šakių vandentiekio bokšto suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Ją iškėlė Šakių gimnazijos moksleiviai Pr. Būčys ir A. Karalius. Už antitarybinę veiklą 25 metus kalėti buvo nuteisti V. Kirlikas, Pr. Būčys, A. Karalius, D. Baukytė, E. Baltrušaitytė, E. Grybinaitė, Pr. Jakaitis, Br. Pašiūnas, O. Vinterytė, 10 metų A. Staniulis ir 7 metus K. Valaitis. 2009 05 30 prie Šakių vandentiekio bokšto šiam žygdarbiui atminti pastatyta stela.
1952 metais Trispalvė plevėsavo virš Šešupės ant nutiestų aukštos įtampos elektros laidų. Vėliavą iškabino Vytautas Kairaitis ir Kazimieras Kavaliūnas. Jaunuoliai buvo savo bendraamžio išduoti ir nuteisti dešimt metų lagerio.
1953 metais paskutinį kartą papildytas 1949 metų tremčių įsakymas: Vaikai, kurių tėvai yra iki gyvos galvos ištremti specialieji tremtiniai, kad ir kokią pasirinktų tautybę, sulaukę 16 metų turi būti įrašyti į tremtinių įskaitą.
1955 metais Lietuvos trispalvė suplevėsavo virš Vilkiškių elektros pastotės. Ją iškelti sugalvojo bendramoksliai P. Lukošaitis, B. Miliauskaitė ir S. Pocius. Kagėbistai įtarę suėmė ir žiauriai kankindami nužudė devyniolikmetį Praną Lukošaitį. Atvežę lavoną su aiškiomis kankinimo žymėmis ciniškai pareiškė, kad pats nusižudė. B. Miliauskaitė ir S. Pocius tragiško likimo išvengė.
1955 metais Lietuvos trispalvė plevėsavo ant Kauno jėzuitų vienuolyno bažnyčios bokšto. Vėliavą iškėlė pogrindinės organizacijos Geležinis Vilkas narys Algirdas Petrusevičius. Apačioje budėjo draugas. Suimtas atsišaudymo metu, nuteistas, kalintas Sibire.
1957 metais savo gamybos Trispalvė buvo iškabinta prie Pabiržės miestelio (Biržų r.), ant Gerkiškių tranguliacijos bokšto. Vėliavą iškabino Antanas Korženiauskas, dalyvaujant Algimantui Dževečkai.
1958 metais pogrindinės organizacijos Laisvę Lietuvai nariai Petras Plumpa, Nijolė Gaškaitė, Susnys ir Putrimaitė organizavo Trispalvės iškėlimą ant 80 m aukščio Petrašiūnų elektrinės kamino. Vėliavą į kaminą įkėlė Petras Plumpa. Visi buvo KGB suimti ir ištremti į lagerius.
1958 metais Lietuvos trispalvę iškėlė Alytaus apskr. Alovės vls. pasipriešinimo akcijos dalyvis Edmundas Čekanauskas (g. 1940).
1958 metais pogrindinės organizacijos Laisvę Lietuvai nariai Česlovas Kučinskas ir Donatas Bičiūnas iškėlė Lietuvos trispalvę ant kalno netoli Krivių gatvės Vilniuje.
1962 metų išvakarėse Benediktas Jakas su savo kaimynu Alfonsu Kliorikaičiu Žygūnuose prie kelio ŠakiaiKiduliai į sovietų kariškių pastatytą gairę įkėlė Lietuvos trispalvę, o ant pritvirtintos dėžutės užrašė užminuota. Iškėlus Trispalvę prasidėjo pūga. Pėdsakai dingo. Jaunuoliai niekam neprasitarė, o Benediktas Jakas netrukus buvo pašauktas į sovietinę kariuomenę atlikti karinės prievolės.
1972 metais Mažeikių rajone, Gruzdės kaime, buvo iškelta Trispalvė. Saugumas nustatė, kad tai padarė Vladas Majauskas, 25 metų vairuotojas. Jis buvo išgabentas į psichiatrinę ligoninę.
1979 metų išvakarėse pasirodė pirmasis Vilniaus universiteto pogrindinio leidinio Alma Mater numeris.
1979 metais Trispalvės plevėsavo virš dviejų Kauno ir Kapčiamiesčio vidurinių mokyklų.
1981 metais Pakistane, netoli altoriaus, kur meldėsi popiežius Jonas Paulius II, turėjęs granatą kišenėje teroristas netyčia susisprogdino. Apvaizdos dėka, Dievas apsaugojo lietuvių kilmės Popiežių nuo nelaimės.
1982 metais pogrindinės organizacijos Jaunasis skautas nariai iškėlė Lietuvos trispalvę ant stendo kelyje TelšiaiVarniai.
1983 metų išvakarėse Kauno vaikų dailės mokyklos bendraklasiai Raimundas Kaminskas ir Normandas Liepinlauskis su raudona ir geltona tempera ant Kauno 18-osios vidurinės mokyklos sienos didelėmis raidėmis užrašė du žodžius: Vasario 16. O ant netoli mokyklos esančios tvoros užrašė: Vasario 16 Lietuvos nepriklausomybės diena.
1986 metų išvakarėse buvę Šakių vidurinės mokyklos mokiniai Raimondas Drevinskaitis (tuo metu mokėsi Kaune) ir Vidas Kolega (mokėsi Vilniuje) iš anksto susitarę susitiko Šakiuose ir virš buvusios Zigmo Angariečio vidurinės mokyklos iškėlė Trispalvę. Atlikę sau duotą įsipareigojimą jaunuoliai išvyko tolimesnėms studijoms, o tų pačių metų pavasarį buvo pašaukti į sovietinę armiją.
1988 m. vasario 13 d. ant Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Vėliavą iškėlė komiteto apsaugos darbuotojas Antanas Oginskis.
1988 metais Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, per vakarines pamaldas įvyko pirmasis viešas Vasario 16-sios minėjimas sovietmečiu. Iš Šv. Mikalojaus ir Šv. Onos bažnyčių žmonės patraukė prie Signatarų Namų, vėliau Katedros link ir su tautinėmis vėliavomis dainuodami nužingsniavo Gedimino prospektu. Tai buvo pirmoji vieša demonstracija prieš rusų okupantus, pirmas žingsnis Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo link. Prieš minėjimo dalyvius valdžia ėmėsi represijų.
1988 metais Kaune, senamiestyje, Vilniaus gatvėje ir prie Katedros, vyko Vasario 16-osios minėjimas, grubiai tramdytas milicijos, draugovininkų ir saugumiečių. Tik nedaugeliui pavyko per kelis milicijos ir kagėbistų žiedus prasiveržti prie Katedros, kur buvo sakomos kalbos, dainuojama ir giedama.
1988 metais Vilniuje, Palangoje plevėsavo Trispalvės.
1988 metais JAV Kongresas, pritardamas lietuvių tautos ištikimybei Laisvei, tvirtindamas savo rezoliuciją Nr. 39, skelbia 1988 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės diena ir prašo JAV prezidento ta proga paskelbti ir pareiškimą. Jame sakoma: ,,Atsižvelgdamas į tai, aš, JAV prezidentas Ronaldas Reiganas, skelbiu 1988 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės diena ir kviečiu visus JAV žmones paminėti tą dieną būtinomis ceremonijomis kaip mūsų ištikimybę ir pritarimą visoms tautoms, siekiančioms laisvės ir nepriklausomybės. Patvirtindamas visa tai, kas anksčiau nurodyta, aš 212-aisiais JAV nepriklausomybės metais, 1988 m. vasario 11 d., patvirtinu šį pareiškimą savo parašu. Ronaldas Reiganas.
1988 metų išvakarėse Vilniuje, Gedimino aikštėje, partinė sovietinė nomenklatūra sukvietė mitingą, skirtą pasmerkti JAV prezidento R. Reigano kišimąsi į Tarybų Lietuvos vidaus reikalus.
1988 metais Kauno rotušėje, nepaisant valdžios draudimų, žmonės atėjo paminėti Lietuvos Nepriklausomybės dieną. Darbavosi ir milicija priekabiavo dėl triukšmavimo, chuliganiškų veiksmų, grasino, tempė žmones į miliciją.
1989 metų Vasario 16-oji Lietuvoje minima visiškai laisvai, su mitingais ir vėliavomis.
1989 metais Kaune iškilmingai atidengtas Nepriklausomybės simbolis, skulptoriaus Juozo Zikaro skulptūra Laisvės statula. Išvakarėse Sąjūdžio Seimo sesijoje Kaune priimta deklaracija: Sąjūdis žengs keliu į teisinį, politinį, ekonominį ir kultūrinį Lietuvos savarankiškumą, valstybinį suverenitetą. Prie atstatyto Laisvės paminklo bendra Sąjūdžio narių priesaika.
1989 metais Vilniuje atidengta paminklinė lenta prie namo Pilies gatvėje, kuriame buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas. Vakare Gedimino aikštėje įvyko 300 tūkst. žmonių mitingas, iškilmingas šventinis minėjimas Akademiniame Dramos teatre.
1989 metais atkurta Lietuvos krikščionių demokratų partija.
1990 metais JAV prezidentas Dž. Bušas paskelbė deklaraciją, kurioje sakoma: Šiandien, minėdami svarbią datą 72-ąją Lietuvos Nepriklausomybės sukaktį, mes pažadame savo paramą ir pagalbą Lietuvos žmonėms.
1990 metais pirmą kartą Vasario 16-ji iškilmingai švenčiama Operos ir baleto teatre Vilniuje. Prisimintas didingas Baltijos kelias.
1990 metais Kaune, prie namo Panerių g. 34, kur gyveno Romas Kalanta, atidengta memorialinė lenta. Aukštųjų Šančių kapinėse vyko Lietuvos karių, žuvusių dėl Lietuvos laisvės, pagerbimas.
1990 metais Žaliojoje (prie SvėdasųUtenos kelio), prie Juozo Rimkaus sodybos, atstatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybei, kuris buvo sodybos šeimininko sukurtas, 1928 metais pastatytas ir kan. Juozo Tumo-Vaižganto pašventintas.
1991 metais į savo šventę Vasario 16-ąją Lietuva atėjo su savo jaunesniąja sese Kovo 11-ąja. Dar šviežias buvo Sausio 13-osios smurtas, žmonių aukos, užgrobti pastatai.
1991 metais išleistas pašto ženklas Vasario 16, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Spaudos būdas ofsetas. Dailininkė V. Skabeikienė.
1992 metais Lietuva pasaulio pripažįstama valstybė, nors dar vaikšto rusų kareiviai, neseniai įvykusi Medininkų tragedija.
1994 metais savo šventę Lietuva pasitinka be svetimos kariuomenės. Pirmą kartą pagerbiant Vasario 16-ąją Vilniuje, Rygoje ir Taline iškeltos visų trijų Baltijos valstybių vėliavos.
1995 metais JAV Kongreso atstovų rūmai balsų dauguma pritarė pasiūlymui įtraukti Baltijos šalis kandidatėmis į NATO.
1997 metais Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas apdovanotas Vyčio kryžiumi (po mirties).
1997 metais audėja Birutė Janavičienė baigė austi Vasario 16-ajai skirtą juostą. Jos ilgis 44 m ir 49 cm. Juostą audėja įteikė Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui kaip vienybės, ištvermės ir darbštumo simbolį.
1988 metais Niujorke Amerikos Lietuvių Taryba surengė jubiliejinį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukakties minėjimą. Įspūdingą kalbą minėjime pasakė Vytautas Antanas Dambrava ir baigė žodžiais: Kaip Katalikų Bažnyčioje, taip ir lietuvio gyvenime galioja trys didieji aktai: tikėjimas, viltis ir meilė. Šie aktai yra įrašyti ir į mūsų tautos himną; jie turi būti įdeginti į mūsų širdis.
1998 metų išvakarėse Lietuvą sukrėtė šiurpiausias nusikaltimas Lietuvoje Širvintų r. Draučių kaimo gyventojas, lenkas Leonardas Zavistonovičius iššaudė visus savo kaimynus lietuvius. Nužudyta dešimt žmonių (dešimtoji auka pats L. Zavistonovičius). Laidojant Salininkuose gyvenusią Krašto apsaugos ministerijos vyriausiąją leitenantę Dalią Kalibatienę, jos septyniolikmetį sūnų Vilių ir motiną, trispalves su perrištu juodu kaspinu iškėlė visi be išimties Salininkų gyventojai. Lietuvos katalikai tomis dienomis meldėsi ir už lenkų tautą, patyrusią dvasinę ir moralinę traumą.
1998 metais vyko jubiliejinis Vasario 16-osios minėjimas Lietuvos sostinėje Vilniuje. Dalyvavo daug garbingų svečių, tarp kurių buvo Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvašnievskis (Aleksander Kwaśniewski) ir Latvijos prezidentas Guntis Ulmanis.
1999 metais Vilniuje, aikštėje priešais Krašto apsaugos ministeriją, atidengtas paminklas Jonui Žemaičiui-Vytautui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, partizanų generolui, pirmajam Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Pirmininkui. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius, Kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Andriškevičius. Monumentą kūrė skulptorius Antanas Lukošaitis, menotyrininkas Stasys Latonas ir architektas Mindaugas Mačiulis.
2000 metais prezidentas Valdas Adamkus Gedimino III laipsnio ordiną įteikė Vidaus reikalų ministrui M. Misiukoniui, ėjusiam aukštas pareigas KGB bei Gedimino II laipsnio ordiną ekspremjerei K. Prunskienei, kurią teismas pripažino bendradarbiavus su KGB. Apdovanojimų ceremoniją sutrikdė buvusi disidentė Nijolė Sadūnaitė. Protestuodama prieš tokį sprendimą disidentė viešai klausė, už kokius nuopelnus šiems žmonėms teikiami tokie aukšti valstybės apdovanojimai?
2007 metais Vasario 16-oji savo 84-ąjį gimtadienį sutiko kaip paprastą šventinę diena. LR Seimas 2006 05 11 priėmė nutarimą, kuriuo panaikintas Valstybės švenčių statusas. Vasario 16-oji (ir Kovo 11-oji ) skyrėsi nuo kitų šventinių dienų tik tuo, kad buvo paliktas reikalavimas tomis dienomis prie įstaigų ir gyvenamųjų namų kelti valstybės vėliavas. Valstybėje neliko Valstybės švenčių sąvokos.
2011 metais Vilniuje simboliškai degė 16 laužų nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės. Šventė paminėta iškilminga Lietuvos karių, tarnaujančių misijoje Afganistane, rikiuote.
2012 m. vasario 16 d. vėl Valstybės šventė! Daugiau nei penkerius metus kovojusi už Valstybės švenčių sąvokos grąžinimą, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto taryba pasiekė pergalę LR Seimas 2011 11 13 nutarimu atstatė Valstybės šventės statusą Vasario 16-ajai, Kovo 11-ajai ir įvedė naują Valstybės šventę Liepos 6-ąją Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
2014 metais viešai nepaskelbus nutrauktas iškilmingas 1949 metų Vasario 16-osios partizanų Deklaracijos pasirašymo paminėjimas prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo Vilniuje.
Iškilmingas paminėjimas perkeltas (65 metinių jubiliejaus proga) į Radviliškio r. Minaičių k., kur buvo pasirašyta Deklaracija. Visuomenės buvo suprasta, kad iškilmingi renginiai, vykę nuo 1999 metų, atšaukiami neribotam laikui.
2015 metais Vilniuje, aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos, prie paminklo LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui, įvyko spontaniškas 1949 metų Vasario 16-osios Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos deklaracijos paminėjimas. Susirinkimą organizavo Vilniaus miesto Sąjūdis.
2015 metais Kazlų Rūdoje atidengtas paminklas Nepriklausomybės Akto signatarui Pranui Dovydaičiui. Paminklo autorius Zigmas Buterlevičius. Paminklo pastatymo iniciatorius ir pagrindinis rėmėjas politinis kalinys, žinomas visuomenės veikėjas Algimantas Lelešius.
Parinko Gediminas Adomaitis
© 2016 XXI amžius
|