2016 m. kovo 4 d.    
Nr. 9
(2177)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Zombinimas ne tik svetur

Algimantas Zolubas

Vasario 2 dieną per LRT televiziją buvo parodytas dokumentinis filmas „Zombiai. Kaip veikia melas“. Ar balta gali būti juoda? Manipuliacijos metodai ir tai atskleidžiantys būdai gali būti įvairūs. Filme vaizdžiai parodyta, kaip individą lengvai paveikia neteisinga daugumos nuomonė: https://www.youtube.com/watch?v=lLEiT9PeHSg. Toks reiškinys dar vadinamas minios sindromu.

 Filme demonstruojami eksperimentai gali būti kaip papildomas patvirtinimas fenomeno, vadinamo „socialiniu įrodymu“. Knygos, skirtos tirti poveikį žmonėms, autorius Robertas Čaldini tokį reiškinį paaiškina: Gerokai didesnė tikimybė, kad žmonės atsakys į jūsų prašymą sutikimu, jei sugebėsite juos įtikinti, kad tokie patys žmonės, kaip jie patys, taip pat davė savo sutikimą tuo klausimu. Ir pats lengviausias būdas įtikinti žmogų pakeisti savo elgesį ar mąstymą – pasinaudoti šia jo silpnybe.

To taip pat siekiama pateikiant visokių neva „apklausų“ duomenis žiniasklaidoje, formuojant visuomenės nuomonę svarbiais jai klausimais, pavyzdžiui: kalbant apie politikų ar partijų reitingus. Siekiant didesnio tam tikrų politikų ar partijų populiarumo rinkimuose, teigiama, jog tą politiką ar partiją, apklausos duomenimis, palaiko daugiau žmonių nei visas kitas partijas ar kitus politikus.

Visuomenės savijauta šalyje priklauso nuo daugelio faktorių, tačiau itin reikšminga yra jos savivertė – apibendrinta visuomenės nuomonė apie save ir apie tai, kiek ji vertinga. Pasirodo, visuomenės saviverte galima itin lengvai manipuliuoti, ja naudotis nebūtinai geriems tikslams pasiekti. Realiai veikiantį zombinimo, arba minios sindromo, reiškinį dabar stebime artimose šalyse – Rusijoje ir Vokietijoje.

Antai Vokietijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą nacių visuomenės savivertė buvo iškelta iki tokio aukščio, kad buvo „über alles“ (aukščiau visų), o kitas tautas žemino, naikino fiziškai.

Panaši padėtis dabartinėje Rusijoje; nors jos ekonomika smunka, dėl agresijos veiksmų kaimynų atžvilgiu pasaulis ją smerkia, tačiau Putino reitingai aukšti, rusai, nors alkani, bet išdidūs, pasiduoda tolesniam zombinimui.

Vokietija dėl nacionalsocialistinės politikos ir tautų genocido plakama, niekinama ir, žinoma, zombinama, savo savivertę tiek nužemino, kad net nebebando savo orumo ginti. Už žydų genocidą ne kartą atsiprašė, kompensacijas mokėjo, galiausiai, neva nepanaikinamos kaltės kupra nešina, atvėrė plačiai duris į savo šalį įvairiems imigrantams, pati tarsi sutiktų eiti į vokišką rezervatą. Blogiausia, kad, būdama ekonomiškai tvirta, politiškai įtakinga, blogą pavyzdį parodė kitoms Europos valstybėms, kurios nepajėgios priimti didesnio imigrantų kiekio. Zombinimas, pasirodo, neaplenkia ir Lietuvos, ypač iš nedraugiškos šalies žiniasklaidos, tačiau pasitaiko ir savų akibrokštų.

Pasirodžiusią Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“ drąsiai galima vertinti kaip tautos zombinimo šaltinį, savivertės žeminimo kurpinį. Galima tik nujausti, kad tokios knygos projektą, autorei materialiai naudingą, o tautai žalingą, galėjo pasiūlyti mūsų nedraugai.

Rūta Vanagaitė visuomenei jau pažįstama kaip nevykusių projektų autorė ir vykdytoja. Ji viešumoje išgarsėjo kaip teatro festivalio „Life“ sumanytoja ir direktorė. Festivaliui vadovavo nuo 1991-ųjų iki 1998-ųjų metų. Tačiau dėl patirtų didžiulių nuostolių ir skolų iš direktorės pareigų pasitraukė. 2001-aisiais „Life“, taip ir nesugebėjęs išbristi iš skolų, likviduotas. 2005-aisiais didžiausias Skandinavijos žiniasklaidos koncernas „Schibsted“ perėmė bulvarinio dienraščio „Ekstra žinios“ valdymą ir pervadino jį į „Laikraštį tau“. Bendrovės direktore buvo paskirta R. Vanagaitė. Ji žadėjo, kad naujasis leidinys bus laikraštis šeimai. Tačiau toks jis pabuvo labai neilgai ir tapo dar brutalesniu bulvariniu dienraščiu už savo pirmtaką „Ekstra žinios“. 2006-ųjų rudenį bendrovės akcininkai nusprendė, kad R. Vanagaitė netinkama vadovauti, ir ją atleido. Didelio skaitytojų susidomėjimo taip ir nesulaukęs laikraštis 2008-aisiais buvo likviduotas. R. Vanagaitei teko ieškotis kito darbo. Rado. Įsidarbino „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) vykdomąja direktore. Būtent jos vadovavimo laikais buvo parengtas skandalingasis VEKS programos projektas. Ji dirbo ir VEKS tarybos pirmininko Artūro Zuoko pavaduotoja. Apie VEKS skandalus prirašyta pakankamai, nebent galima priminti, kad programoje buvo įrašytas ir komercinis Islandijos dainininkės Bjork koncertas, kuriam vien VEKS skyrė 800 tūkst. litų.

Vien iš komentarų žiniasklaidoje matyti, kad R. Vanagaitės projektas „Mūsiškiai“ taip pat patiria nesėkmę, nes argi gali du brakonieriams prilygstantys medžiotojai, net pasitelkę žydšaudžių ieškotojus aistruolius varovais, ką naujo sumedžioti plotuose, kur skersai ir išilgai praėjo etatiniai kagėbistai, sovietinė kariuomenė, slapti agentai, stribai, kolaborantai, visa komunistinė nomenklatūra. Regis, tai kur gi šuo pakastas, jei pakastas?

Iš tikrųjų net nebandomas nuslėpti jis, rašinio pradžioje aptartas reiškinys – zombinimas. Ir nebereikia kokiam žydšaudžių medžiotojui iš svetur užsiimti zombinimo verslu Lietuvoje, reikalauti naujų atsiprašymų, turtinių kompensacijų, čia, jo nuomone, dabar jau paleistas savivertės menkinimo mechanizmas pačių lietuvių rankomis. Tegul tauta lieka kaltės jausmo sugniuždyta, tegul būna apkaltinta žydšaudyste.

Deja, iš neigiamų komentarų prie skelbiamų knygos ištraukų matyti, kad mechanizmas neveikia, o autorės projektas patiria nesėkmę.

Teuždengia jį užmaršties šešėlis, kaip uždengė kitus autorės nesėkmės projektus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija