Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kauno kunigų seminarijos jubiliejus

Balandžio 22–23 dienomis Kunigų seminarija Kaune minėjo 150 metų jubiliejų

Vyskupai ir kunigai aukoja šv. Mišias Šv. Jurgio bažnyčioje

Procesija iš Švč. Trejybės bažnyčios į Šv. Jurgio bažnyčią

Kalba Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas

Jis prasidėjo balandžio 22-osios vakarą, 18 val „pro memoria“ šv. Mišiomis Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčioje. Melstasi už visus per šį gražų istorijos tarpsnį seminarijai vadovavusius kunigus, dėstytojus, studentus, tapusius ir netapusius kunigais, darbuotojus, rėmėjus, kurie jau iškeliavę į amžinybę. Šv. Mišių aukai vadovavo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, prefektas kun. Kęstutis Genys, kun. Darius Vasiliauskas, kun. Artūras Kazlauskas, drauge meldėsi klierikai ir kiti tikintieji. Pamokslą sakęs arkivyskupas emeritas, pats lageryje nešęs sunkią sovietų persekiojimų naštą, priminė, koks svarbus tvirtumas yra semiamas iš maldos. Arkiv. S. Tamkevičius dabartinius seminaristus drąsino neišsigąsti aplinkinių abejingumo, nesupratimo ir būti pasiruošus už Tiesą aukoti net savąją gyvybę. Tai padarė ir Jėzus. Jis paminėjo svarbius tautai ir Bažnyčiai šviesulius, baigusius šią seminariją: kardinolą Vincentą Sladkevičių, kun. Alfonsą Lipniūną, kun. Stasį Ylą.

Po šv. Mišių procesija ėjo pagerbti Arkikatedros koplyčioje palaidoto kard. V. Sladkevičiaus, Arkikatedros kriptoje palaidotų žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus, arkivysk. Juozapo Skvirecko, kitų ten besiilsinčių dvasininkų. Maldas už mirusius giedojo prie šalia šventovės palaidoto buvusio seminarijos rektoriaus, didžiojo tautos poeto Maironio kapo.

Balandžio 23-iąją, šeštadienį, 15 val. iš Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčios iškilminga procesija į pirmąją seminarijos, dabar brolių pranciškonų Šv. Jurgio bažnyčią. Šv. Mišiose dalyvavo apaštalinis nuncijus arkiv. Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), didžioji Lietuvos vyskupų dalis, Baltarusijos Minsko ir Mogiliavo arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius ir Gardino vyskupas Aleksandras Kaškievičius, Estijos vyskupas Filipas Žurdanas (Philippe Jourdan), apie 60 kunigų iš visų Lietuvos vyskupijų. Beveik visi jie baigę tarpdiecezinę Kauno kunigų seminariją. Atvyko garbūs kitų krikščioniškų konfesijų atstovai: Lietuvos stačiatikių vadovas arkivyskupas Inokentijus, liuteronų vyskupo atstovas. Dalyvavo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas bei kiti valdžios atstovai, klierikai iš Vilniaus ir Telšių kunigų seminarijų.

Šv. Mišioms vadovavęs Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas įžangos kalboje akcentavo, kad meldėmės už visus dėsčiusius, studijavusius ir kitaip prisidėjusius prie šios seminarijos gyvavimo nuo pat persikėlimo iš Varnių į Kauną iki pat šios dienos. Kartu buvo išreikšta viltis, kad tai taps paskatinimu naujiems pašaukimams subręsti. Pamoksle ganytojas ypatingą dėmesį skyrė šių laikų iššūkiams ir savybėms, kuriomis turi pasižymėti seminaristai – nuo uolaus vidinio gyvenimo iki begalinės drąsos eiti ten, kur Gerasis ganytojas veda, kad su didžiuliu entuziazmu galėtų skelbti Kristų daugialypėje visuomenėje. „Šiandienos seminarijos auklėtiniams teks ne mažesnė užduotis: skelbti Dievą ir ginti žmogų, vertinti gyvybę, šeimą, pripažinti tiesą, – kalbėjo Kauno arkivyskupas. – Popiežius Pranciškus nuolat ragina eiti pas visus, būti ne uždara bendraminčių organizacija, bet entuziastingų Dievo pasiuntinių bendruomene, skelbiančia Jėzų – Kelią, Tiesą ir Gyvenimą“, – kalbėjo arkiv. L. Virbalas.

Kunigų seminarija Kaune buvo įkurta po to, kai carinės Rusijos valdžia, numalšinusi 1863 metų sukilimą, įsakė žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui persikelti iš Varnių į Kauną. Kartu su kitomis vyskupijos institucijomis buvo perkelta ir seminarija. 1926 metais Lietuvoje įkūrus naują Kauno bažnytinę provinciją, sutampančią su Lietuvos Respublikos ribomis, Kauno seminarijoje studijavo ne tik Kauno arkivyskupijos, bet ir vėliau įkurtų Kaišiadorių bei Panevėžio vyskupijų klierikai. Kitos dvi vyskupijos – Vilkaviškio ir Telšių – turėjo savo seminarijas. Po Antrojo pasaulinio karo iki pat komunistų valdymo pabaigos Kauno seminarija buvo vienintelė Lietuvoje. Seminaristų skaičius buvo ribojamas ir seminarijos veikla varžoma, dėl to tuo pat metu rengimas kunigystei vyko ir pogrindžio sąlygomis.

Šv. Mišių pabaigoje sveikinimo žodį tarė apaštalinis nuncijus arkiv. P. L. Kvintana ir perdavė apaštalinį popiežiaus Pranciškaus palaiminimą. Pasveikino ir stačiatikių vadovas Inokentijus bei evangelikų liuteronų atstovas, kun. Ričardas Dokšas.

Po jubiliejinių šv. Mišių visi pakviesti į seminarijos klierikų ir universiteto dėstytojo mons. Artūro Jagelavičiaus paruoštą programėlę. Renginį vedė kun Darius Vasiliauskas. Gaudžiant trimitams įnešta Kauno kunigų seminarijos vėliava.

Seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas padėkojo ir pasveikino visus susirinkusius. Meninėje programoje buvo stengtasi žaismingai bei nuotaikingai, su giesmių bei liaudies dainų intarpais pažvelgti į seminarijos istoriją kitaip.

Meninei daliai pasibaigus, sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji sakė, kad Lietuvos istorijoje buvo labai svarbių momentų, kai aukojant save reikėjo saugoti lietuvybę, lietuvišką žodį, netgi tėvynę. Parlamento vadovė priminė seminarijos istoriją kūrusias ir įprasminusias iškilias asmenybes. Ji sakė, kad pusantro šimto metų veiklos jubiliejų mininti Kauno kunigų seminarija yra seniausia nepertraukiamai veikianti mokymo, ugdymo ir studijų įstaiga Lietuvoje. Seminarijos veikla apėmė visai lietuvių tautai ir mūsų valstybei lemtingus istorinius laikotarpius. Kauno kunigų seminarijos istorija neatsiejama nuo mūsų tautos vedlių ir autoritetų, padariusių milžinišką įtaką Lietuvos visuomenės sąmoningumo raidai. Tai – vyskupas, švietėjas, aktyvus visuomenininkas, Blaivybės sąjūdžio ir knygnešystės iniciatorius Motiejus Valančius, vyskupas, poetas, kalbininkas Antanas Baranauskas, teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas, profesorius, kunigas Kazimieras Jaunius, kunigas, poetas profesorius Jonas Mačiulis-Maironis ir kiti. Seminarija tapo ir iki šiol tebėra kultūros, švietimo, bendražmogiškų ir krikščioniškų vertybių skleidėja ir puoselėtoja.

Prezidento Valdo Adamkaus ir Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimus perdavė Antanas Vinkus, sveikino Kauno miesto meras V. Matijošaitis, Kauno rajono meras V. Makūnas ir kiti. Akademinės bendruomenės vardu seminariją sveikino Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis. Telšių, Vilniaus ir Rygos seminarijų vardu sveikino Vilniaus kunigų seminarijos rektorius kun. dr. Hansas Frydrichas Fišeris (Hans Friedrich Fischer) CO.

Renginį vainikavo padėka šia proga išleistos monografijos „Katalikų kunigų seminarija Kaune: 150-ies metų istorijos bruožai“ autoriui dr. doc. Artūrui Grickevičiui.

Pagal katalikai.lt, lrs.lt ir VR
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“