|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Panevėžio vyskupijoje Biržų dekanate Kryžius bažnyčiai, atminimo lenta savanoriams
VABALNINKAS. Žolinės šventė šiemet prasidėjo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios 400 metų jubiliejaus paminėjimu. Būtent tiek metų praėjo, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis veikėjas Jeronimas Valavičius prie Vabalninko dvaro pastatė medinę vienabokštę bažnyčią ir jai dovanojo Mieliūnų kaimą. Be to, dvare klebonui buvo skirti du valakai žemės. Prieš 200 metų klebonas kan. A. Smalinavičius baigė statyti dabartinę klasicistinių ir neobarokinių formų mūrinę bažnyčią. Abiejų pasaulinių karų vėtrų daužytoje, parapijos žmonių rūpesčiu vis suremontuojamoje bažnyčioje per Žolinę šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo dekanas kun. Algis Neverauskas, klebonas g. kan. Edmundas Rinkevičius, kaimyninių parapijų klebonai kun. Kostas Balsys ir kun. Jonas Morkvėnas. Paskui šventoriuje vysk. J. Kauneckas pašventino greta varpinės iškilusį tautodailininko Vido Jatulevičiaus sukurtą ąžuolinį kryžių, skirtą bažnyčios 400 metų jubiliejui. Šis kryžius yra šviesaus atminimo mecenatės Janinos Černiauskaitės-Kuncevičienės dovana tėviškės bažnyčiai. Kryžiaus autorius V. Jatulevičius sakė: Tegul šis kryžius saugo parapiją ir jos žmones nuo visokių negandų. Vysk. J. Kauneckas prašė dar nesiskirstyti, drauge eiti į Žolinės aikštę. Ten bus atidengta atminimo lenta Vabalninko valsčiaus Nepriklausomybės kovų savanoriams. Žolinės aikštėje pastatytą savanorių atminimo lentą dengė baltas lietuviškais raštais austas lino rankšluostis, su gėlių puokštėmis sustojo tautiniais drabužiais apsirengęs jaunimas, rikiuotėje stovėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Biržų 509-osios lengvosios pėstininkų kuopos kariai. Simboliška, kad paminklinė lenta iškilo Žolinės aikštėje. Pasak Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo nario Algirdo Garbausko, būtent čia, tuometinėje turgaus aikštėje, pagrindinis vabalninkiečių kovos už nepriklausomybę organizatorius ir vadovas Bernardas Sakalauskas 1919 m. kovo 30 d. pakvietė vyrus imtis ginklo. Jau pirmąją dieną susidarė dešimties savanorių grupė, vėliau išaugusi į daugiau kaip 50 kovotojų turėjusį Vabalninko partizanų būrį. Nuskambėjus Tautiškai giesmei, renginį vedė Vabalninko kultūros namų kultūrinės veiklos organizatorė Domilė Sribikienė. Savanorių atminimo lentą atidengė šios akcijos sumanytojas žurnalistas Vilius Kavaliauskas bei Vabalninko seniūnė Lilija Vaitiekūnienė. Daug kur Lietuvoje šios lentos tvirtinamos prie bažnyčių sienų, daug kur šventoriuose. Čia lenta pastatyta aikštėje, bet ši aikštė turi šventą Žolinės pavadinimą. Tegul ši atminimo vieta primena, kaip mūsų broliai ir seserys aukojosi už tėvynės laisvę, kalbėjo vysk. J. Kauneckas. Vyskupas prie atminimo lentos sakė: Tegul primena mums, kad ir mes turime spinduliuoti meile tėvynei, kad ir mes privalome kovoti už teisingumą, ginti laisvę, jei reikės, atiduoti gyvybę už laisvę ir tikėjimą. Teapšviečia tas atminimas mūsų protus, kad visada kovotume už laisvę, tiesą, tikėjimą, meilę. D. Sribikienė perskaitė atminimo lentoje iškaltas savanorių pavardes ir vardus. Karių atminimą renginio dalyviai pagerbė tylos minute, uždegė atminimo žvakutes. Atminimo lentoje iškaltos penkių Vyčio kryžiumi apdovanotų iš Vabalninko krašto kilusių savanorių pavardės. Tai Alfonsas Baniulis, Felicijonas Gesevičius, Stasys Krukauskas, Antanas Petrikėnas bei Dominykas Jėčys. Prie Dominyko Jėčio iškalta gimimo ir mirties data bei apdovanojimas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius. Rugpjūčio 11-ąją sukako 70 metų, kai žuvo D. Jėčys-Ąžuolis, Pietų Lietuvos partizanų srities ir Dainavos apygardos vadas, kilęs iš Vabalninko valsčiaus Medžiūnų kaimo. Apie tai, kaip svarbu įprasminti savanorių atminimą kalbėjo Biržų savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas, Seimo nariai Viktoras Rinkevičius ir Audrys Šimas. Vicemerė Irutė Varzienė sakė, jog ši diena sujungia ir įprasmina pagrindinius dalykus, kuriais remiasi žmogaus gyvenimas. Tai yra Dievas ir šita lenta, kuri žiūri į bažnyčią. Tai yra laisvė, valstybė, tėvynė. Tai yra dalykai, kurie mus visus jungia ir suvienija, stiprina ir laiko. Džiaugiuosi, kad 19181920 metų Nepriklausomybės kovų istorija nebėra bevardė. Ji tik tada tampa tikra, kai mes ją suasmeniname. Ir būtent pavardės atminimo lentose yra ta suasmeninta istorija, kurią vėliau priglaudžia giminės, šeimos, nes tai yra konkretūs žmonės, kalbėjo mero pavaduotoja. Lietuva labai didelis kraštas. Kol pervažiuoji ją nuo pietų iki šiaurės, ji atrodo didelė valstybė. Pagalvoji, kiek reikėjo žmonių, kad apgintų tą valstybę, kad ją iš krašto padarytų valstybe. Šie akmenyje išvardinti žmonės nėra tik pavardės, tai konkretūs žmonės su konkrečiais gyvenimais. Jei mes tuos žmones pagerbiame, galbūt kada nors kas nors pagerbs ir mus. Reikia daryti tuos darbus, kurie išlieka ilgam arba juos kalti akmenyje, arba padėti kitam žmogui, kad jis per savo vaikus, vaikaičius išsaugotų tą gerą darbą ilgiems metams. Aš manau, kad mūsų visų geri darbai pergyvens mus. Mes turime dirbti, mes privalome ką nors po savęs palikti. Palikime darbus, meilę, kokį nors pėdsaką, štai tokį mūsų artimųjų įvardinimą, sakė V. Kavaliauskas. Trimis šūvių salvėmis 19181920 metų savanoriams pagarbą atidavė dabartiniai savanoriai Krašto apsaugos savanorių pajėgų Biržų 509-osios lengvosios pėstininkų kuopos kariai. Vėliau šventės dalyviai pakviesti į aujose patalpose įsikūrusio Vabalninko krašto muziejaus atidarymą. Antanas Vaičeliūnas
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |