|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kelionė stiprybės ir vilties link
Biržiečiai mėgsta piligrimines keliones. Energingo Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaro kun. Ernesto Želvio skatinami ir globojami, lankėmės Šventojoje Žemėje, Romoje, kasmet meldžiamės Žemaičių Kalvarijos, Krekenavos, Šiluvos atlaiduose. Šiais metais kunigas pasiūlė apsilankyti Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Kadangi vietovė tolokai nuo Biržų, daugeliui iš mūsų, 50 piligrimų, tai buvo pirmasis apsilankymas Pivašiūnuose. Kelionei pasirinkome šeštadienį, vieną dieną iš visą oktavą čia švenčiamų Žolinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidų. Pivašiūnų šventovė pasitiko ypatingu spindesiu, ramybe ir žmonių geranoriškumu. Ši iš pirmo žvilgsnio paprasta, bet savita ir ypatingą aurą turinti bažnyčia ne veltui paskelbta Lietuvos medinės architektūros paminklu. Biržiečius maloniai nuteikė nuoširdus šv. Mišių ir Sutvirtinimo sakramento šventimas be kartais tokiais atvejais pasitaikančios pompastikos. Šv. Mišias aukojusio Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko ir Alytaus dekanato dekano ir šios parapijos klebono mons. Vinco Baublio žodžiai krito žmonėms į širdis, nuteikė nuoširdžiai maldai. Suklaupę meldėmės prie malonėmis garsėjančio Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo, kurį per 1988-ųjų metų Žolinės atlaidus kardinolas Vincentas Sladkevičius vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jam Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Iš Dievo gautas malones liudija daugybė votų padėkos ženklų, primenančių Marijos artumą ir globą visiems žmonėms. Besimeldžiant atėjo aiškus suvokimas, kaip kasdienybėje yra svarbu suprasti ir tikėti, kad Švč. Mergelės Marijos gyvenimo kelias, pasibaigęs jos išaukštinimu danguje, yra ir mūsų kelias, tik reikia aiškiai žinoti, kur mes einame ir kaip turime gyventi. Jei visi išmoktume Marijos išaukštinimo šventės pamoką, Lietuvoje tikrai būtų daugiau šviesos ir vilties. Pasimeldę prie palaimintojo Teofiliaus Matulionio relikvijos, dar kartą prisiminę jo gyvenimo kryžių, kurį jis nešė ne vienas, bet su Jėzumi ir jo Motina Marija, vykome į Birštoną. Čia laukė pažintis su Sakraliniu muziejumi, Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, kitomis kurorto įžymybėmis. Sakraliniame muziejuje apžiūrėjome parodas, susipažinome su Birštono bažnyčios istorija, gėrėjomės liturginiais indais ir altoriaus reikmenimis. Bet didžiausią dvasinį poveikį padarė įtaigus ir nuoširdus gidės pasakojimas apie pirmąjį šių laikų Lietuvos kardinolą V. Sladkevičių, iki ašarų graudino dar kartą išgirsta palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimo istorija. Daugeliui šiandien nelengva suvokti, kad žmogus, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs kalėjimuose ir koncentracijos stovyklose, iki gyvenimo pabaigos dėvėjęs kalinio drabužius, niekada nejautė pagiežos savo kankintojams. Tik krikščioniškas gyvenimo būdas, gilus tikėjimas leido kankiniui Matulioniui įžvelgti Dievo gailestingumą ir gerumą net ir tuose žmonėse, kuriuose kiti matė tik blogį. Brangiausia dovana, kurią palaimintasis Teofilius savo gyvenimu paliko mums, liudijimas, kaip reikia atsakyti į Dievo meilę, kaip išlikti Jam ištikimam net ir sunkiausiomis aplinkybėmis. Netoli Šv. Antano Paduviečio bažnyčios esantis Kneipo sodas skirtas procedūroms, kurios grūdina kūną ir sielą, stiprina imuninę sistemą. Sveikatos filosofija, kurią XIX amžiuje sukūrė ir ištobulino vokiečių dvasininkas Sebastianas Kneipas, remiasi penkių elementų sistema: sveika mityba, vandens, judėjimo, vaistažolių ir harmonijos terapija. Išbandėme tik procedūrą rankoms, nes kitoms priemonėms tiesiog nebuvo laiko. Saulė negailestingai kepino, tad godžiai gėrėme mineralinį vandenį Vytautas šalia esančioje Geltonojoje biuvetėje. Netikėtai kilo audra, o prakiuręs dangus suginė visus atgal į autobusą. Sustojome centriniame miesto parke, kuriame įrengtas vienintelis mineralinio vandens garinimo bokštas Druskupis. Gidė pasakojo, kad čia galima išbandyti inhaliacijas po atviru dangumi, grūdinti organizmą šviesos terapija. Bokštas išties įspūdingas, bet pakvėpuoti jūrinio efekto mineralų prisodrintu oru ir medituoti stebint čiurlenantį vandenį nelabai sekėsi vieni sušlapę bėgome atgal į autobusą, kiti slėpėmės po skėčiais. Trumpam užsukome į čia pat esančią sanatoriją, gidei padėkojome už profesionaliai pravestą pažintį su miestu, už suvenyrus patiems aktyviausiems piligrimams ir leidomės į kelionę. Su maldomis, giesmėmis ir kunigo Ernesto pokštais keturių valandų kelias atgal į Biržus pasirodė neįtikėtinai trumpas. Ačiū, Tau, Viešpatie, už šią dieną ir žmones, kartu išgyvenusius sielos džiaugsmą, ramybę ir viltį. Stasė Eitavičienė
BiržaiPivašiūnaiBirštonas
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |