|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Grįžimas į vaikystės metus Bazilionuose
Neseniai teisininkė Laima ir vargonininkas Rimantas Čekeliai buvo atvykę į Skapiškį (Kupiškio r.), čia susipažino su tautodailininku Broniumi Bickumi, jo meno drožiniais, su Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino įamžinimu ir garsinimu nedideliame Skapiškio miestelyje, apžiūrėjo ekspoziciją Pažintis su Ukrainos kultūra, išklausė pasakojimų apie vienuolius bazilijonus. Tada Laima ir Rimantas nusprendė nuvykti į Bazilionų miestelį (Šiaulių r.) pamatyti mokyklos atliekamus darbus, garsinant miestelio įkūrėjus ukrainiečius bazilijonus Rytų apeigų katalikų vienuolius unitus. Beje, 2017 metais Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas, įkurtas Vilniuje, mini 400 metų jubiliejų. Bazilionų mokykloje-daugiafunkciame centre svečiai Čekeliai stebėjosi ukrainistikos eksponatų gausa, sumaniai, meniškai ir informatyviai išdėstyta klasėje. Viešnia Laima Čekelienė direktoriaus kabinete paminėjo, kad Bazilionai jai nuo seno yra žinomi ir svarbūs, nes šiame krašte gyveno jos giminaičiai. Jai bekalbant, direktorius iš spintos, perpildytos aplankų, ištraukė vieną albumą: Tai, ką pasakojate, mums žinoma. Pasižiūrėkite į mūsų sukauptas nuotraukas. Reikėjo matyti pilną džiugaus nustebimo ponios Laimos veidą. Vyrui Rimantui ji rodė nuotraukas ir komentavo: Pažiūrėk, juk tai mano prosenelė, kaip ji panaši į mano tetą; O, kaip gražiai atrodo tėvo pusseserės motina. Laima pasakojo, kad jos prosenelis dvarininkas aristokratas Fiodoras Podolskis gyveno kaimynystėje su grafais Zubovais. O grafienė Sofija Zubovienė tapo Fiodoro vaikaičio ir Laimos tėvelio Vladimiro Podolskio krikšto mama. Laima Čekelienė iki šiol saugo tėvelio krikšto liudijimą (originalą) ir Sofijos Zubovienės krikšto sūnui padovanotą auksinį kryželį. Laima gimė Šiauliuose Vladimiro ir Adolfinos Podolskių šeimoje 1956 m. sausio 15 d. Buvo vienintelis vaikas. Laimos motina Adolfina Ganiprauskaitė kilusi iš pasiturinčių labai pamaldžių ūkininkų šeimos už kelių kilometrų nuo Bazilionų esančiame Molinės kaime. Du Adolfinos dėdės buvo kunigai. Vienas jų dirbo Kryme, Jaltoje. Mokydamasi Šiaulių 5-oje vidurinėje mokykloje (dabar Didždvario gimnazija) Laima kiekvieną vasarą praleisdavo giminės namuose Molinės kaime, kuriuose tuo metu gyveno mamos sesuo Gabrielė Petrauskienė. Abi jos dukros Aldona (Bilienė) ir Genovaitė (Jarošienė) buvo baigusios Bazilionų mokyklą. Laima labai mėgo vaikščioti po apylinkes, tad lankydavosi ir Bazilionuose, dalyvaudavo Bazilionų rengiamuose šokių vakaruose, į kuriuos atvykdavo daug jaunimo iš Šiaulių. Baigusi vidurinę mokyklą 1974 metais įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir baigė 1979 metais, gavo teisininkės diplomą. Dirbo įvairiose teisėsaugos ir teisėtvarkos įstaigose. Nuo 1994 metų dirba prokuratūroje, o nuo 2008 metų atstovauja Lietuvos teisėsaugos institucijoms tarptautinėje prokurorų organizacijoje Eurojuste Hagoje (Olandija). 1988 metais Laima Podolskytė sukūrė šeimą ištekėjo už vargonininko Rimanto Čekelio (2001 metais jis išleido unikalią knygą Romos katalikų bažnyčios vargonininko vadovas). Apsilankymas Bazilionuose Laimai buvo tarsi grįžimas į vaikystės ir paauglystės metus. Be to, pažintis su mokykla, jos direktoriumi Rimantu Goriu, jo bei viso mokyklos kolektyvo nuveiktais ir atliekamais darbais, planais ir projektais ateičiai įžiebė viltį, kad Lietuvos regionai, ypač jų žmonės, neliks užmarštyje nei kultūrine, nei išsilavinimo prasme. Tai suteikė viltį ir davė pagrindą manyti, kad vis rečiau kalbėsime ir rodysime per radijo ir televizijos programas degradavusius, prasigėrusius, nebeturinčius jokių interesų ir tikslų žmones. Mokyklos direktorius R. Gorys ir jo vadovaujamas kolektyvas atlieka tokį darbą, kurį kadaise atliko tokios šeimos kaip Zubovų, Padolskių ir kitų aristokratų, gyvenusių mūsų šalies regionuose. L. Čekelienės nuomone, mokykla neapsiriboja vien tik mokinių ugdymu, bet suteikia galimybę ir jų tėvams susipažinti su mokykloje sukauptomis knygomis (iš įvairių šalių mokyklos direktoriaus pastangomis gauta ir gaunama literatūra, kultūrinė, informacinė medžiaga). Tai unikali galimybė ne tik Šiaulių krašto gyventojams, bet ir Lietuvos žmonėms susipažinti su kadaise Lietuvą palikusių lietuvių kūryba ir suvokti lietuvių literatūros, pedagogikos, politikos ir kitų mokslo sričių paveldo vientisumą. Anot L. Čekelienės, mokyklos Bazilionuose pavyzdys teikia viltį, kad ir kituose Lietuvos regionuose mokyklos gali tapti kultūriniais centrais, pritraukiančiais žmones ir juos keičiančiais. Aišku, tai nėra lengvas, daug pasiaukojimo, atsidavimo ir meilės savo šaliai ir žmonėms reikalaujantis darbas. Mokykloje, remiantis vienuolių bazilijonų istorija, pažįstama ir Ukrainos istorija, turinti glaudžius ryšius su Lietuva. Atsisveikindamas mokyklos direktorius R. Gorys svečiams padovanojo Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro (talkinant įvairiems fondams bei rėmėjams) leidžiamą istorijos ir kultūros žurnalą Padubysio kronikos. Jo 2016 metų antrajame numeryje išspausdintas Ritos Žadeikytės straipsnis Nebaigtas Šilo Padubysio aristokratų romanas (p. 6573), kuriame aprašyti ir L. Podolskytės-Čekelienės šeimos istorijos fragmentai. Šis apsilankymas Bazilionuose, L. Čekelienės nuomone, tikrai nebus paskutinis. Prokurorė jau turi idėjų Bazilionų mokykloje-daugiafunkciame centre organizuoti seminarus teisiniais klausimais, praplečiant mokinių, mokyklos kolektyvo bei Šiaulių rajono pedagogų žinių akiratį. Dr. Aldona Vasiliauskienė Autorės asmeninio archyvo nuotraukos
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |