100 metų – tūkstančiai žygių...

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Partizanų atminimas pagerbtas dainomis

Rūta AVERKIENĖ

Grupė vakaro dalyvių su partizanu Juozu Jakavoniu-Tigru

VARĖNA. Rajono viešojoje bibliotekoje vykęs Partizanų dainų vakaras, skirtas 100-osioms partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo metinėms paminėti ir Dzūkijos krašto partizanams pagerbti, sukvietė visus, branginančius kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. Jautriausias sielos stygas užgaunančios dainos, kurias laisvės kovų dalyviai dainavo Dzūkijos miškuose ir tremtyje bei lageriuose, tą vakarą skambėjo Varėnos krašto dainorėlių lūpose. Partizanų dainas atliko Varėnos politinių kalinių ir tremtinių ansamblis „Viltis“ ir „Bočių“ bendrijos ansamblis „Šarma“, vadovaujami Gražinos Kuodienės, Sarapiniškių kultūros centro folkloro kolektyvas „Šilaicis“, vadovaujamas Mildos Balkuvienės, ir Marcinkonių etnografinis ansamblis, vadovaujamas Rimutės Avižinienės, bei dainų atlikėja Judita Ikasalienė. Šiame renginyje dalyvavo ir prisiminimais dalinosi garbus svečias – Kasčiūnų kaime gyvenantis partizanas Juozas Jakavonis-Tigras.

Renginį vedusi bibliotekos darbuotoja Renata Česnulevičienė papasakojo A. Ramanausko-Vanago, kuris partizaniniame fronte išbuvo beveik dvylika metų, gyvenimo ir laisvės kovų kelią. Jis savo atsiminimų knygoje „Partizanų gretose“ rašė, kad partizaniška daina buvo jo neperskiriamas draugas, o, pasak jo, rinktinių vadai ir eiliniai partizanai, kuriuos jis mini savo knygoje – Kazimieraitis, Jūrininkas, Šermukšnis, Merkio būrio partizanai – labai mėgo dainuoti.

Perskaitytas partizanų vado A. Ramanausko-Vanago dukros Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės atsiųstas sveikinimas: „Brangūs atminimo vakaro dalyviai, negalėdama šiandien dalyvauti Partizanų dainų vakare, mintimis vis tiek esu su Jumis. Siunčiu visiems dalyvaujantiems nuoširdžiausius sveikinimus ir dėkoju, kad šiuo vakaru prisimenate partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, mano Tėvelį, ir visus partizanus, laisvės kovotojus, kurie paaukojo savo gyvybes už mūsų Tėvynės laisvę. Žinau, šio vakaro dainos užgaus ne tik jautriausias širdies stygas. Tokios dainos kelia tautos dvasią įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę, neleidžia užmiršti laisvės kainos, moko branginti istorinę Tėvynės atmintį ir amžinąsias vertybes. Nuoširdžiausiai dėkoju partizanų dainų vakaro organizatoriams, dainų atlikėjams ir visiems dalyviams, suburtiems gražios idėjos. Visiems linkiu sveikatos, stiprybės, Dievo palaimos, o dainininkams – dar ir niekuomet nepritrūkti kūrybinio polėkio“.

Dainų vakaro dalyvius sužavėjo 92 metų partizano J. Jakavonio-Tigro iš atminties tiksliai atkurti prisiminimai apie jo partizanavimą, apie A. Ramanauską-Vanagą, su kuriuo teko partizanauti ir artimai bendrauti, bei kitų partizanų likimus. Jį į šį vakarą atlydėjo dukra Angelė ir žmona Zosė. J. Jakavonis, būdamas devyniolikos metų, kartu su kitais partizanais savo tėvų namuose Kasčiūnų kaime buvo prisaikdintas paties partizanų vado A. Ramanausko-Vanago, tėvų sodyboje iškasė bunkerį, tapusį Pietų Lietuvos partizanų vadaviete. Jis pasakojo apie partizanines kovas, kurios vyko Varėnos krašto miškuose, savo išgyvenimus ir sutiktus žmones. Apie visa tai labai tiksliai šis partizanas yra rašęs knygoje „Šalia mirties“. J. Jakavonis sakė, jog kai kurios partizanų dainos yra tapusios liaudies dainomis, o žmonės, jas dainuodami, nežino, kas jas sukūrė. Šis garbaus amžiaus partizanas priminė, kad visoje Lietuvoje žinoma daina „Saulutė teka rytuose“ apie Nemuno vingius ir Merkio šlaitus, kurią dainuoja Edmundas Kučinskas, tačiau tikriausiai mažai kas žino, jog ją pokariu sukūrė Marytė Kudarauskaitė iš Puvočių kaimo. Partizanas linkėjo šias dainas dainuoti visada.

Džiugu, kad J. Jakavonis-Tigras, būdamas garbaus amžiaus, noriai dalyvauja renginiuose ir dalinasi prisiminimais apie pokario laisvės kovas, veda gyvas istorijos pamokas mokyklose bei renginiuose. Šiais metais švenčiant Vasario 16-ąją, jis buvo pagerbtas Varėnos rajono savivaldybės apdovanojimu – ženklu „Už nuopelnus Varėnos kraštui“.

Dainų vakaro dalyvius pasveikinęs Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius pažymėjo, jog Varėna tą dieną tapo simboline partizanų dainų sostine, nes nuo pat ryto kultūros centre vyko respublikinis dainų festivalis „Dainos iš tremties“, kuriame dalyvavo ir partizanų dainas dainavo daugiau kaip du šimtai mokinių iš visos Lietuvos. Jis sakė, kad nepaisant renginyje skambėjusių liūdnų dainų tekstų ir sukrečiančių prisiminimų, reikia pasidžiaugti, kad švenčiame Lietuvos valstybės šimtmetį ir šias dainas dainuojame laisvoje šalyje.

Visą vakarą renginyje skambėjo dainos, kurias pokariu iš pačių sielos gelmių ir meilės savo gimtinei sukūrė kovotojai už Lietuvos laisvę bei jų artimieji. Skambėjo „Jei ne auksinės vasaros“, „Aš verkiau parimus“, „Atėjo vakaras į girią“, „Po uosiu, kurį sodinai“, „Vai ūžė, linko žalia pušelė“, „Sakalui“, „Ten, kur Dzūkijos pušynai“, „14 dieną gegužės“ ir daugybė kitų, kurias kartu su ansamblio dainininkais dainavo visi renginio dalyviai.

Autorės nuotrauka

© 2018 „XXI amžius“