2018 m. gegužės 4 d.
Nr. 18 (2285)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos kūrėjai


XXI Amžius


Vydūno metai

Vydūno gyvenimo ir kūrybos pėdomis

LAUČIAI. Kovo 24 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Laučių filiale vyko pamoka, skirta 150-osioms Vilhelmo Storostos-Vydūno gimimo metinėms. Vydūno asmenybę, kultūrinę ir visuomeninę veiklą, gyvenimo filosofiją išsamiai, vaizdingai ir įdomiai pristatė Kintų Vydūno kultūros centro Vydūno muziejaus muziejininkė Reda Cirtautienė.

Muziejininkė pasakojo filosofo biografiją. Vydūnas gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose, giliai tikinčių evangelikų šeimoje. Tėvai norėjo, kad jų antrasis vaikas Vilhelmas užaugęs būtų kunigu, bet vėliau neprieštaravo jo pasirinktam pedagogo keliui. Mažasis Vilius, kad ir nestiprios sveikatos, buvo karštuolis ir ūmaus būdo vaikas, nerimstantis, linkęs vadovauti, liepiamas ką daryti, dar pamąstydavo, ar tai būtina, ir tik tuomet darydavo, bet kartu buvo jautrus ir švelnus.

Kiek daugiau nei vienerių metų su šeima išvykęs į Naujakiemį (dab. Kaliningrado sritis), dvidešimtmetis V. Storosta grįžo į Pamarį 1888 metais, jau kaip Ragainės mokytojų seminarijos absolventas ir Kintų bažnytkaimio triklasės mokyklos mokytojas. Muziejininkė minėjo, kad galbūt tuo metu nepagydoma džiova sergantis jaunasis mokytojas ne be kieno nors pagalbos buvo įdarbintas Kintuose. Jo tėvas Anskis Storosta buvo ne tik kunigas, misijų reikalais keliavęs po visą Prūsų Lietuvą, bet ir mokytojas, todėl galėjo būti pažįstamas su tuometinės Kintų parapijos pradžios mokyklos vedėju Albertu Fiulhaze, o ir Vydūno mama Marija Ašmonaitė buvo kilusi iš netolimo Lankupių kaimo. Prie Kuršių marių ir smėlingo pušyno įsikūrusio Kintų bažnytkaimio aplinka buvo ne tik palanki sveikatai, bet ir formavo jaunąjį V. Storostą kaip kūrėją ir mąstytoją. Silpnai sveikatai stiprinti jis pritaikė tam laikotarpiui naują, vegetarišką gyvenimo būdą ir jogos pratimus, pagerėjusi savijauta suteikė papildomo impulso kūrybai ir veiklai.

Vydūnas, norėdamas užaugti didelis, nuo vaikystės rūpinosi savo kūnu, daug sportavo, tačiau jam nebuvo lemta tapti aukštaūgiu ir stipruoliu. Jis buvo tik 162 cm ūgio ir svėrė ne daugiau kaip 40 kg.

Apie Vydūną būtų galima rašyti ir rašyti, nes muziejininkė labai įdomiai pasakojo. Iš šios iškilios asmenybės dera pasimokyti ryžto, ištvermės, užsispyrimo, sveiko gyvenimo būdo ir begalės kitų dalykų.

Sonata Dauskartė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Laučių filialo bibliotekininkė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija