100 metų – tūkstančiai žygių...

Žaizdos

Žydai, kovoję Lietuvos Nepriklausomybės kovose

Į minėjimą A. Mapu gatvėje gėles neša Lietuvos kariai

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas prie A. Mapu gatvėje esančio pastato, kuriame veikė Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga

KAUNAS. Gegužės 30 dieną Lietuvos kariuomenė, bendradarbiaudama su Izraelio ambasada ir Lietuvos žydų bendruomene, pagerbė Lietuvos Nepriklausomybės kovose dalyvavusių žydų tautybės Lietuvos karių atminimą.

„Tarpukariu Lietuvos valstybės idėja patikėjo daug to meto žmonių, ne tik lietuvių. Galbūt jų motyvai ir buvo skirtingi, tačiau pagrindinis tikslas vienodas – laisva Lietuva, kurioje visiems gera ir saugu gyventi“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Pasak Lietuvos kariuomenės vado, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvių gretose buvo įvairių tautybių žmonių. Vien žydų tautybės Lietuvos karių priskaičiuojama apie 3 tūkstančius. Iš jų apie pusė tūkstančio į Lietuvos kariuomenę atėjo savanoriais. Apie 20 žydų buvo įvertinti aukščiausiais kariniais Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio kryžiaus ordinais. Tai liudija, kad žydų indėlis į Lietuvos gynybą buvo ženklus, o jie yra verti didelės pagarbos.

„Dalyvauti renginyje, kur pagerbiami žydų kariai, kovoję už Lietuvos laisvę petys petin su broliais lietuviais, man yra didelė garbė, nes esu čia ir kaip Izraelio ambasadorius, ir kaip žydas, ir kaip atsargos karininkas“, – sakė Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas. Kalbėdamas apie Nepriklausomybės kovas Izraelio ambasadorius pabrėžė, kad nors to meto Lietuvos savanoriai buvo skirtingų religinių konfesijų, bet jie visi buvo Lietuvos piliečiai, kurie kovojo kartu už Lietuvos nepriklausomybę.

„Dėkoju už pripažinimą ir už ceremoniją, kuri čia vyksta. Noriu pasakyti savo istoriją. Mano proprosenelis dalyvavo mūšiuose prieš carinę Rusiją. Jis buvo gydytojas, baigęs Varšuvos universitetą. Gydė sukilėlius miškuose ir už tai buvo nubaustas caro kariuomenės. Ir šiandien mano pusbrolis tarnauja Lietuvoje, atstovaudamas JAV pajėgoms. Aš labai didžiuojuosi, kad buvo ir yra žydų, kuriems Lietuvos Nepriklausomybė yra labai svarbi“, – ambasadoriui pritarė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Iškilminga pagerbimo ceremonija vyko Kauno senamiestyje, A. Mapu gatvėje esančio pastato, kuriame 1937–1940 metais veikė Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga.

Iškilmingoje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės nariai, Kauno karinės įgulos dalinių vadai, Garbės sargybos kuopos kariai, kauniečiai.

Po pagerbimo ceremonijos renginio jo dalyviai pakviesti dalyvauti Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykusioje diskusijoje tema „Lietuvos žydų indėlis į Lietuvos Nepriklausomybės kovas“ ir Lietuvos Karinių oro pajėgų orkestro koncerte.

„Žydai Lietuvą laikė savo valstybe, rūpinosi ja, kuomet atėjo sunkus metas. Ne vienas jų tuomet tapo Lietuvos savanoriu“, – pradėdamas diskusiją sakė jos moderatorius, karo istorikas prof. Valdas Rakutis. Renginyje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jonas Vaičenonis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus tyrinėtoja dr. Aušra Jurevičiūtė, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai.

Lietuvos Nepriklausomybės kovose kovojusių žydų tautybės Lietuvos karių pagerbimo renginys yra vienas iš Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-mečiui paminėti skirtų Krašto apsaugos sistemos organizuojamų renginių.

Pagal Krašto apsaugos ministerijos pranešimą
vyr. eil. Mantauto Patašiaus nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“