Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Padėka už Teofilių laukiant popiežiaus Pranciškaus

Šv. Mišioms vadovavo apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (antras iš kairės)

Palaimintojo Teofiliaus paveikslas ant Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos sienos

Praėjusį savaitgalį keturias dienas Kaišiadoryse vyko Palaimintojo Teofiliaus Matulionio pirmųjų beatifikacijos metinių minėjimas. Pagrindinę minėjimo dieną, sekmadienį, į Kaišiadoris atvyko daug garbingų svečių: šv. Mišioms vadovavo apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), koncelebravo arkivyskupai Gintaras Grušas, Lionginas Virbalas, Sigitas Tamkevičius, svečias iš Baltarusijos, Minsko–Mogiliovo arkivyskupas Tadeušas Kondrusevičius, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir beveik visi kiti Lietuvos vyskupai bei gausus būrys kunigų. Homiliją sakęs nuncijus priminė prieš metus vykusią beatifikaciją ir daug kalbėjo apie būsimą popiežiaus Pranciškaus vizitą į Lietuvą. Popiežiaus atstovas priminė Šventojo Tėvo biografiją ir ragino jo apsilankymą stebėti ne per televiziją, bet gyvai su juo susitikti. „Ruošiantis šiomis dienomis Šventojo Tėvo vizitui, daug kur girdėti šnekos: „Oi, ten bus daug žmonių, geriau stebėsiu vizitą per televizorių!“ Tie, kurie taip mąsto ar taip pataria savo tikintiesiems, aš sakau, kad jūs labai klystate, – sakė nuncijus. – Šventasis Tėvas neatvyksta į Baltijos šalis tam, kad būtų matomas – tam galėtų padaryti tiesioginę televizijos transliaciją iš Vatikano ir visi galėtų patogiai matyti jį savo namuose. Šventasis Tėvas Pranciškus atvyksta į Baltijos šalis susitikti su jumis, kad pamatytų jūsų veidus, kad galėtų pasakyti, jog jis yra šalia jūsų, kad myli jus; kad galėtų pajusti jūsų jausmus, jūsų svetingumą; išgirsti jūsų balsą, pajusti jūsų džiaugsmą ir šito negalima perteikti vien tik per televiziją. Todėl aš jums sakau: atvykite susitikti su Šventuoju Tėvu, neklausykite nualintų ir pesimistinių balsų, kurie jus ragina pasilikti namuose. Padarykite taip, kad jūsų asmeninis susitikimas su Šventuoju Tėvu tikrai būtų džiaugsmo šventė, kur galėtumėte išreikšti ir pasidalinti mūsų tikėjimu su visais kitais, tikėjimu, kuris mus vienija ir suburia vadovaujant Vyriausiajam Bažnyčios Ganytojui, Kristaus Vikarui, Šventojo Petro įpėdiniui, popiežiui Pranciškui“.

Šv. Mišių pabaigoje žodį tarė Vilniaus arkivyskupas G. Grušas. Jis kalbėjo apie Lietuvą ištikusią sausrą ir apie malonės lietų, kuris gaivins rugsėjyje lankantis Šventajam Tėvui (Vėliau nuncijus į tai atsakęs, kad Dievo prašyti lietaus reikia ne pavieniams maldininkams, o meldžiant jo drauge visiems.) Minsko–Mogiliovo arkivyskupas T. Kondrusevičius, kaip Palaimintojo Teofiliaus įpėdinis, sakė su džiaugsmu priėmęs kvietimą dalyvauti šiose iškilmėse ir užtikrino, kad per popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje gausiai dalyvaus ir Baltarusijos tikintieji, kurie būtinai užsuks ir į Kaišiadoris. Kaišiadorių vyskupas J. Ivanauskas padėkojo ne tik tą dieną dalyvavusiems, bet ir visiems, prisidėjusiems, kad renginys būtų kuo gražesnis.

Beje, atvykusieji pamatė, kad Kaišiadorys pasipuošė įspūdingu piešiniu – ant galinės Algirdo Brazausko gimnazijos sienos atsirado milžiniško dydžio Palaimintojo Teofiliaus paveikslas. Lietuvoje to dar nebuvo, kad ant pasaulietinio pastato sienos būtų nupieštas palaimintasis ar šventasis! Ši iniciatyva kilo dailininkui Tadui Vincaičiui bei Kaišiadorių rajono savivaldybės tarnautojai Ligitai Pūrienei, o projektui pritarė A. Brazausko gimnazijos bendruomenė, parėmė Kaišiadorių rajono savivaldybė. Pirmiausia buvo sukurtas kompiuterinis neofreskos projektas, kurio apmatai tamsoje atgulė ant gimnazijos sienos. Didžiulis paveikslas buvo pradėtas piešti naktį, nes galingo projektoriaus pagalba per dvi naktis pavyko nupiešti eskizą ant sienos. Dienomis dailininkas T. Vincaitis su pagalbininkėmis Justina Sendravičiūte bei Lauryna Stankūnaite suteikė paveikslui dailumo ir spalvinę išraišką. Palaimintąjį Teofilių vaizduojanti neofreska yra dviejų planų paveikslas, nes turi du palaimintojo veidus. Raudoname fone tarsi iš gelmės išnyrantis antrasis palaimintojo veidas vaizduoja jį kaip kankinį. Nuostabu, kad talentingo menininko sumanymas parodo gilias Palaimintojo asmenybę išreiškiančias tiesas.

Pagal Teofilius.lt

Daliaus Šatrausko
ir Ligitos Pūrienės nuotraukos 

© 2018 „XXI amžius“