Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Prisimintas ilgokas parapijos kelias

Devintinių procesijoje aplink bažnyčią ėjo parapijiečiai, Lukšių Vinco Grybo gimnazijos moksleiviai, Lukšių „Ąžuolo“ draugovės skautai. Priekyje – klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda

LUKŠIAI. Birželio 10 dieną čia paminėta Šv. Juozapo parapijos 210 metų sukaktis. Kartu vyko Šv. Jėzaus širdies atlaidai. Nuo pat ryto bažnyčioje vyko Švč. Sakramento adoracija, o pagrindines šv. Mišias aukojo Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas kun. Artūras Vaškevičius. Homilijoje jis atkreipė dėmesį į silpną tikėjimą, kai kurių abejingų Dievui žmonių norą pasirinkti, kiek ir kaip tikėti. Tokiems tikėjimas dažnai tėra vaikų pakrikštijimas, o kiti sakramentai pasirenkami pagal naudingumą ar kokį kitą išskaičiavimą. Eiti į bažnyčią gal per Velykas ir galima, o kitu metu, sekmadieniais, kai norisi pailsėti, papramogauti tai tėra tik laiko gaišimas. Juk yra svarbesnių reikalų nei vaikščioti į bažnyčią. Eiti išpažinties jiems atrodo visai neverta, nes juk nieko neužmušė, o jeigu kokią mažą šunybę iškrėtė ar menką nuodėmę ir padarė, tai patys sau gali atleisti – kam esą tas kunigas turi klausytis. Tuoktis bažnyčioje tokiems atrodo neverta, nes ten reikalauja kažkokios priesaikos prieš Dievą – geriau gyventi susidėjus su kuo nori ir kiek nori nesukant sau galvos dėl kažkokių sakramentų. Kunigo mintys turbūt daugeliui priminė, kad ir jų šeimose yra nemažai tokių tikinčiųjų, kurie ir šiandien į bažnyčią neatėjo. Po šv. Mišių aplink bažnyčią vyko iškilminga procesija, nes tą sekmadienį buvo švenčiamos ir Devintinės – Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė. Šventojo Rašto ištraukas prie bažnyčios šventoriuje stovinčių koplytėlių skaitė klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda. Procesijoje ėjo parapijiečiai, Lukšių Vinco Grybo gimnazijos moksleiviai, Lukšių „Ąžuolo“ draugovės skautai.

Po šv. Mišių šventės organizatoriai visiems parapijiečiams ir svečiams, išeinantiems iš bažnyčios, padalino šventei pagamintus vokus su Lukšių Šv. Juozapo bažnyčios atvaizdu, o atsigaivinti – ledų. Šviesaus atminimo lukšiečio, mokytojo, kraštotyrininko Vytauto Armonavičiaus posmais į susėdusius po aukštais šventoriaus medžiais kreipėsi šventės vedėja Lina Poškevičiūtė.

Parapijiečius pasveikino, ir toliau saugoti dvasines vertybes kvietė Lukšių klebonas kun. V. J. Insoda. Bendrystės parapijiečiams linkėjo Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis.

„Parapijai svarbus kiekvienas žmogus, kuris puošia savo šventovę, remontuoja ją, materialiai remia, kuria paminklus, stato kryžius, piešia paveikslus, rašo eiles“, – kalbėjo pastoracinės tarybos pirmininkas Robertas Valaitis.

Lukšiai ir kiti aplinkiniai kaimai iki 1795 metų buvo Sintautų filijos, kuri priklausė Veliuonos bažnyčiai, Žemaičių vyskupijai, dalis. Apie Lukšių parapijos pradžią „Lietuvių enciklopedijoje“ (Bostonas, 1958, t. XVI, p. 514) rašoma, kad įkūrus Vygrių vyskupiją, Lukšiai 1808 metais padaryti parapija. XIX amžiuje Marijampolės, o vėliau – Vladislavovo (Naumiesčio) dekanatams priklausiusi Lukšių parapija buvo nemaža: 1831 metais turėjo 2840 katalikų, po 10 metų – 3130, 1851-aisiais – 4259, 1861 metais – 4234. Turėjo kuratorių, administratorių, du, kartais ir tris vikarus. 1860 metais Lukšiuose pradėta statyti nauja mūrinė neogotikinė bažnyčia. Dėl 1863 metų sukilimo darbai sustojo ir atnaujinti 1870 metais. Baigtos mūryti sienos, uždengtas stogas, pradėti mūryti skliautai. Jie įgriuvo ir statybos kurį laiką vėl sustojo. Bažnyčia buvo baigta tik 1877 metais. Tų metų gruodžio 23 d. Lukšių kuratorius kun. Kazimieras Vaišnora naują bažnyčią pašventino Šv. Juozapo titulu ir po dviejų dienų, per Kalėdas, joje pradėtos pamaldos. Vėliau bažnyčia buvo turtinama, puošiama, remontuojama. Pirmojo Pasaulinio karo metais ji buvo apgriauta, joje kilęs gaisras sunaikino medinį inventorių, paveikslus. Bažnyčia nuolat remontuojama kunigų rūpesčiu.

Parapijos gyvenimą apžvelgė Lukšių bibliotekos vedėja Inesa Bagdanavičienė. Ji sakė: „Parapijos istorijoje negalima pamiršti Zyplių dvarininko Jono Bartkovskio, kuris mirdamas testamentu paliko pinigų naujai, dabartinei Lukšių bažnyčiai pastatyti. Negalima pamiršti čia dirbusių tautiškai nusiteikusių kunigų: Antano Slivinsko, Motiejaus Simonaičio, Juozapo Sruoginio, Juozo Skinkio, Leono Seniūno ir kitų. Garbingą kunigystę pasirinko Kazimieras Sederevičius iš Liepalotų, Pranas ir Juozas Adomaičiai iš Šmuiliškės, Jonas Kubilius iš Lepšių, Viktoras Pavalkis iš Akėčių, Vytautas Tėvelis iš Lauciškių. Iš Lukšių parapijos yra kilę ir keli kiti garsūs to meto lietuviai. Tai – Juozas Pavalkis-Vijūnas, platinęs draudžiamą lietuvišką spaudą, Juozas Adomaitis-Šernas, bendradarbiavęs su V. Kudirka, redagavęs „Varpą“, rašęs knygas, Pranas Kriaučiūnas, turėjęs knygų rišyklą, vėliau knygyną, išleidęs knygą „Mano atsiminimai“, žymus skulptorius Vincas Grybas iš Pelenių kaimo, docentė, socialinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės katedros vedėja Genovaitė Tėvelytė-Raguotienė iš Lauciškių, knygų autorius, filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Juozas Sigitas Mureika iš Tubelių, poetė, knygų autorė Česlova Jakštytė iš Lepšių kaimo ir kiti“, – kalbėjo Lukšių bibliotekos vedėja. Ji tęsė pasakojimą apie atkurtos Nepriklausomybės metų Lukšių kunigus. Vienas jų – Virginijus Grigutis, kilęs iš Pūstauniškių kaimo, filosofinės krypties studijas pradėjęs tuometinėje Kauno kunigų seminarijoje, baigęs jau atkurtą Katalikų teologijos fakultetą. Po studijų, būdamas diakonu, dirbo Alytaus Šv. Kazimiero parapijoje, dėstė tikybą, filosofiją ir lotynų kalbą. 1999 m. kovo 21 d. V. Grigutis įšventintas kunigu ir vyskupo Juozo Žemaičio išsiųstas į Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą Romoje studijuoti biblinę teologiją. 2013 metais kun. V. Grigutis šiame universitete apgynė disertaciją tema „Liaudiškasis pamaldumas Lietuvoje: tradicija, kontekstas, atnaujinimas“. Darbas publikuotas italų kalba, kunigas viliasi jį padaryti prieinamą ir lietuviams, todėl radęs laiko šia tema planuoja parašyti keletą straipsnių. Šiuo metu kun. dr. V. Grigutis tarnauja Vokietijoje, Lamperthaimo parapijoje ir kartu rūpinasi Vasario 16-osios gimnazijos bei lietuvių sielovada šiame regione. I. Bagdanavičienė pasakojo, kad reikšmingą pėdsaką Lukšiuose paliko kun. Gvidas Pušinaitis (1942 06 17–1983 05 29–2011 02 03) iš Stukšių kaimo. Jis 1990–2010 metais buvo gimtosios Lukšių parapijos klebonas, labai kuklus, paprastas, dvasingas ir rūpestingas.

Bažnyčios chorui nuo 1986 metų vadovauja vargonininkė Gražina Štrimaitienė. Choristų giesmės skamba ne tik bažnyčioje per pamaldas, bet ir įvairiuose renginiuose. Ypač choristams brangios giesmės, kurių žodžių autorius yra Lukšiuose klebonavęs kun. Lionginas Kunevičius (1932 01 28–1958 03 23–1994 02 28) – „Alumnų giesmė“, „Aušrinei“, „Malda už mirusius“ „Kalėdinė“.

Sovietų okupacijos metais parapija nukentėjo nuo trėmimų – spėjama, kad galėjo būti ištremti 273 parapijiečiai. Tuo laiku buvo sunaikintos, sunyko koplyčios Gerdžiuose, Švediškiuose, Šilgaliuose, Stalioriuose, Stumbriškėje. Pelenių koplyčia ne tik buvo sugriauta, bet ir išdraskyti, išniekinti grafo Tomo Potockio palaikai. Parapiją slėgė mokesčiai, buvo sekami kunigai, bažnyčios šventoriuje buvo užpultas saugumiečių ir sumuštas klebonas kun. L. Kunevičius, reikalaujant prisipažinti, kad bendradarbiauja pogrindžio spaudoje.

Lukšių parapijos žmonės aktyviai dalyvavo įvykiuose, kurie padėjo atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir ją įtvirtinti: mitinguose, susirinkimuose, Baltijos kelyje, rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą. 1991 metų sausį daugiau kaip šimtas parapijos žmonių saugojo svarbius valstybės objektus nuo galimos okupantų agresijos.

„Šiandien parapijos istorinius įvykius pateikiu remdamasi 2008 metais mokytojo V. Armonavičiaus išleista knyga „Lukšių parapija“. Jis apžvelgė parapijos istoriją, pristatė su parapija susijusius kunigus, įžymius parapijos pasauliečius, Šv. Juozapo bažnyčios istoriją, katalikiškas organizacijas ir kitą parapijos gyvenimą. Lenkiuosi jam žemai ir sakau, kad vargu ar dar kas tiek medžiagos surinks apie Lukšių parapiją“, – kalbėjo I. Bagdanavičienė.

Lukšių seniūnas Vidas Cikana sakė, kad šiandieninis parapijos gyvenimas priklauso nuo parapijiečių iniciatyvos ir aktyvumo, todėl jis įteikė padėkas aktyviausiems parapijiečiams G. Štrimaitienei, Mindaugui Venskūnui, Marijonai Grigutienei, L. Poškevičiūtei, R. Valaičiui, Daivai ir Egidijui Pavalkiams, Rimutei ir Sigitui Bendoriams.

Kraštiečio kan. Gvidono Dovydaičio ir klebono kun. V. J. Insodos rūpesčiu, galima džiaugtis renovuota didžiojo altoriaus presbiterija. Šiandien parapijos gyvenimu rūpinasi klebonas, aukojantis šv. Mišias ne tik Lukšių bažnyčioje, bet ir Staliorių bei Šilgalių (paskutinį rugpjūčio šeštadienį) koplyčiose. Bažnyčioje veikia „Caritas“ (vadovė – Rita Vosylienė), suaugusiųjų maldos grupė.

Šventėje skambėjo Lukšių Vinco Grybo gimnazijos ansamblio „Lašeliai“ (vadovė – Rasa Kurienė) jaunatviškos dainos, mokytojos Linos Bakaitienės ir dukros Vakarės duetas, griežė Liepalotų kaimo kapela, vadovaujama Romo Skaizgirio. Žmonės prie gausiai nukloto stalo vaišinosi, bendravo, klausėsi koncerto.

XXI
Linos POŠKEVIČIŪTĖS nuotrauka

© 2018 „XXI amžius“