2018 m. birželio 22 d.
Nr. 25 (2292)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Maskuotės pasekmės

Romas BACEVIČIUS

Birželio 7 dieną Prezidentės spaudos tarnyba paskelbė, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui ratifikuoti Europos Tarybos (kitaip vadinamą Stambulo) konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos. Pasak Prezidentės, konvencija ne tik taptų papildomu instrumentu kovoti su smurtu, bet ir padėtų efektyviau įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo 2011 metais pranešimų apie patirtą smurtą išaugo trigubai – tai esą parodė, kad žmonės nebijo ieškoti pagalbos, o mūsų pareiga yra kuo efektyviau ją užtikrinti. Prezidentė pabrėžia, kad nuogąstavimai, jog šia konvencija siekiama keisti lyties sąvoką, yra klaidinantys ir nepagrįsti. Konvencijoje kalbama tik apie socialines lyčių funkcijas ir lygių galimybių skatinimą, diskriminacijos mažinimą, kovą su stereotipais. Konvencijos apibrėžimai bus taikomi tik šio dokumento rėmuose. Prezidentūros pranešime sakoma, kad Lietuvoje pernai buvo užregistruota net 48 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje ir pradėta 13 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Net 80 proc. smurto aukų yra moterys. Šiuo metu iš 47 Europos Tarybos valstybių narių konvencijos nėra pasirašiusios tik Rusija ir Azerbaidžanas. Ją jau ratifikavo 30 šalių, įskaitant 18 ES valstybių, tarp jų – ir mūsų kaimynės Lenkija, Estija, taip pat Italija, Ispanija, Malta, Vokietija, Prancūzija. Tačiau Prezidentė neužsimena, o ir mažai kas rašo, kad dalis konvenciją ratifikavusių šalių (ypač kaimyninė Lenkija, tai padariusi valdant liberalui Donaldui Tuskui) siekia kuo greičiau tą ratifikavimą atšaukti. Pastaruoju metu Bulgarijos ir Slovakijos premjerai padarė pareiškimus apie atsisakymą ratifikuoti konvenciją, Kroatijoje ir Vengrijoje ratifikavimo klausimo svarstymas atidėtas, aštrios diskusijos vyksta ir Latvijoje. Stambulo konvencijos dar nėra ratifikavusios 18 ją pasirašiusių Europos Tarybos (ET) narių, tarp kurių yra ir Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Airija, Islandija, Graikija bei Čekija.

Nors bandoma sudaryti įspūdį, kad besipriešinantys konvencijai yra atsilikėliai, nuprotėję katalikai, besivadovaujantys viduramžių prietarais, tai nėra tiesa. Visų pirma, Stambulo konvencija prieštarauja Lietuvos Konstitucijai (38 str. 1, 2, 3, 6 d.). Mažai kas pastebi, kad įvairiose šalyse pilietinė visuomenė ėmė vienytis prieš šią Stambulo konvenciją. Visur remiamasi panašia idėja: konvencija atvirai diegia genderizmo ideologiją. Jei Lietuvai atstovaujantys Seimo nariai tiki, kad mūsų šaliai šios ideologijos reikia, gali ratifikuoti Stambulo konvenciją. Bet prieš tai darydami tegul kruopščiai išsiaiškina, kokį dokumentą jie nori padovanoti Lietuvai, ir supranta, kad daro tai akiplėšiškai meluodami Lietuvos žmonėms. Šiuo metu vyksta labai intensyvi vertybių kova, kuria mėginama pakeisti amžiais nusistovėjusias žmonių nuostatas. Jos naudingos žmogui, šeimai, bet trukdo kai kurioms ES valdančiųjų grupėms įgyvendinti savo siaurius grupinius tikslus. Įvedamas socialinės lyties terminas reiškia, kad lytį galime laisvai pasirinkti. Vieną iš kelių dešimčių...

Kaip teigė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, Stambulo konvencija savyje slepia nemažai dviprasmiškų nuostatų, kurios galiausiai išmuštų ne tik teisinį, bet ir vertybinį šalies pamatą. Ratifikavus dokumentą, Lietuva įsipareigotų atsisakyti vyro ir moters lyčių sąvokos, nes po „socialine lytimi“ gali slėptis daug įvairių lyčių, o už asmens diskriminavimą dėl lyties tapatybės konvencija numato baudžiamąjį persekiojimą. Liberalai, argumentuodami konvencijos ratifikavimo būtinybę, naudoja jautrius visuomenėje klausimus, kaip smurtas prieš moteris ir su tuo susijusius trūkumus Lietuvos teisinėje bazėje, kuriuos Stambulo konvencija esą pajėgi užpildyti. Taigi nereikėtų šios konvencijos vadinti prieš smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje nukreiptu dokumentu, o paprasčiausiai daug lyčių įteisinančia konvencija. Tai būtų teisingiausias pavadinimas, bet, matyt, užmaskuotai pavadinus norima nukreipti dėmesį nuo tikrojo jos tikslo.

Laisvos visuomenės instituto atstovė Salomėja Fernandez Montojo sakė, kad Stambulo konvencija yra radikalaus feminizmo ir genderizmo ideologijos postulatus įtvirtinantis dokumentas. Pasak jos, mažai žmonių Lietuvoje žino, kad konvencijos tekstas parengtas oficialiai dalyvaujant LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų) organizacijos atstovams. Prisidengiant paplitusiomis patyčiomis bei smurtu prieš LGBT yra formuluojamas siekis „perauklėti“ visą visuomenę nuo vaikų iki specialistų. Nors „lytinė tapatybė“ konvencijoje neapibrėžiama, iš kitų Europos Tarybos dokumentų aišku, kad siekiama nediskriminuoti vyrų, kurie nelaiko savęs vyrais, arba moterų, kurios nelaiko savęs moterimis. „Nediskriminacija“ reikštų leisti jiems pasivadinti priešingos arba kokios nors trečios lyties asmenimis, atitinkamai pasikeičiant dokumentus. Gydytojas psichoterapeutas Gintautas Vaitoška pateikė pavyzdį, kaip konvencija veiktų realiame gyvenime. „Jei nutarčiau būti moterimi, man pasų skyrius tiesiog privalėtų išduoti moterišką pasą. O tas, kuris tam prieštaraus ar kritikuos, turės būti nubaustas. Tai – nesveikas, neteisingas požiūris. Žmonės, kurie turi tokių kentėjimų, negali apsispręsti dėl lyties, tik dar giliau stumiami į kančią“. Taigi tokia nauja moteris gali prašyti ją sutuokti su vyru. Juk Lietuvoje moterį su vyru sutuokti privalo. O psichologė Eglė Mirončikienė sakė: „Neteko girdėti nė vieno politiko, specialisto, kuris paaiškintų, kokie stereotipiniai vyrų ir moterų vaidmenys kelia smurtą lietuvių šeimose, kuriuos ruošiasi naikinti ta konvencija. Nors nežinome, ką naikinsime, bet sutinkame naikinti. Kažkodėl yra pateikiami pavyzdžiai iš Nepalo, Bangladešo, Kenijos ir t.t., remiantis vien tuo, kad konvencija yra tarptautinė. Ar tikrai turime ratifikuoti konvenciją, kurios keli punktai tinka Azijos ir Afrikos šalims, bet kelia naujas grėsmes mūsų šalies šeimoms?“

Briuselio aršiai brukama Stambulo konvencija, įteisinanti „socialinės lyties“ sąvoką, dar prieš penkerius metus privertė susivienyti Lietuvos šeimas. Tada nevyriausybinės organizacijos, psichologai, senjorai ir dvasininkai, gindami konstitucinę tėvų teisę auklėti savo vaikus, sostinės Arkikatedros aikštėje surengė pilietinę akciją „Apginsime šeimą – išsaugosime Lietuvą!“ „Ta konvencija – kažkoks pasaulio išsigimimas. Net galvoje nesutelpa. Man baisu, jei darželyje mano vaikui būtų imta aiškinti apie socialines lytis, liepta pasirinkti: tu berniukas ar mergaitė“, – sakė viena joje dalyvavusi mama. Beje, tada Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko susitikimas, kuriame konvencijos nuostatomis susirūpinę atstovai neišgirdo jokių atsakymų, ką reiškia ir ką įpareigoja dokumente siūlomi nauji terminai „socialinė lytis“, „lyties tapatybė“, kokius stereotipus turėsime naikinti? Tada klerkai pasakė pribloškiantį dalyką: ministerija negalėjo paaiškinti konvencijos nuostatų, sąvokų, o jos esą bus aiškinamos, kai ratifikuosime konvenciją! Taigi konvenciją 2013 metais tuometinis (ir dabartinis) ministras Linas Linkevičius pasirašė turbūt jos neskaitęs ir neišsiaiškinęs, kokios bus jos pasekmės. Kokie įsipareigojimai vertė jį užsimerkti prieš konvencijoje siūlomą naują sąvoką „socialinė lytis“? Būtent šios sąvokos ir visų su ja susijusių pasekmių labiausiai baiminasi konvencijos priešininkai. Ratifikavus dokumentą, Lietuva įsipareigotų atsisakyti vyro ir moters lyčių sąvokos, nes po „socialine lytimi“ gali slėptis daug įvairių lyčių. Už asmens diskriminavimą dėl lyties tapatybės konvencija netgi numato baudžiamąjį persekiojimą. Be to, reikalaujama šalies švietimo sistemoje įtvirtinti vaikų ugdymą, remiantis ne fizine lytimi, o socialinės lyties apibrėžimais.

Garsioji Stambulo konvencija ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje suskaldė visuomenę. Vieni įsitikinę, kad konvencija kovoje su smurtu nepadės, tačiau atvers galimybę socialiniams eksperimentams su visuomene. Kiti rėkia, esą konvencija – visų mūsų išsigelbėjimas. O kaip nerėksi, kai nuo jos ratifikavimo priklauso finansinė tavo organizacijos ateitis? 2014 metais įkurta Žmogaus teisių organizacijų koalicija vienija nevyriausybines organizacijas, dirbančias žmogaus teisių ir antidiskriminacijos srityse. Šioje koalicijoje yra aštuonios žmogaus teisių gynėjomis prisistatančios nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos gėjų lyga, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Psichikos sveikatos perspektyvos, Romų visuomenės centras, Tolerantiško jaunimo asociacija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Lietuvoje jau įprasta, jog tokios organizacijos labiau rūpinasi ne žmonių, o savo gerove. Kodėl tos nevyriausybinės organizacijos eina prieš tikrąsias vertybes? Atsakymą rasite susipažinę su šių organizacijų finansavimo eilutėmis. Skirtingai nei Lietuvos šeimas ginančios organizacijos, šie visuomenininkai tikrai negali skųstis pinigų stoka. Jų veiklą finansuoja ne tik ES, bet ir Skandinavijos bei kitų šalių fondai. Tad lietuviškas kuklumas tokioms organizacijoms svetimas. Įsivaizduokite, kiek propagandos galima suorganizuoti gaunant šimtų tūkstančių finansavimą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis pasakė tiesiai šviesiai: „Šis Seimas Stambulo konvencijos tikrai neratifikuos“. Nors prieš rinkimus būsimas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir būsimas ministras pirmininkas Saulius Skvernelis išreiškė palaikymą Stambulo konvencijai ir fotografavosi prie reklaminio genderistų plakato, laimė, kad 76 Seimo nariai pasirašė R. Karbauskio iniciatyva parengtą peticiją, kuri prieštarauja Stambulo konvencijos ratifikavimui. Pasirašė 42 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai, 19 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, visi 8 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantys Seimo nariai, 6 frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai ir vienas Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys. Peticijoje teigiama, kad ji neišspręs bėdų ir netaps panacėja, mat iš esmės visos konvencijos nuostatos, kurios skirtos moters apsaugai nuo smurto, jau yra tapusios Lietuvos nacionalinės teisės dalimi. Be to, nėra aišku, kodėl konvencija, skirta esą kovai su smurtu prieš moteris, įtraukia ir kovą už transseksualų trokštamą pripažinimą. Be to, dokumento neįmanoma ratifikuoti su išlygomis minėtoms nuostatoms dėl transseksualumo ir socialinės lyties. Seimo nariai pritaria kovai su smurtu ir pažymi, kad smurtas prieš moteris yra ir nusikaltimas, ir grubus žmogaus teisių pažeidimas, kuris neturėtų būti toleruojamas visuomenėje. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad iš esmės visos konvencijos nuostatos, kurios skirtos moters apsaugai nuo smurto, jau yra tapusios Lietuvos nacionalinės teisės dalimi.

Taigi, kai praėjo penkeri metai, mūsų Seimas jau seniai atmetė skandalingąją „Estrelos“ rezoliuciją, keliančią grėsmę konstitucinei šeimos sampratai, o Lietuva priėmė moters apsaugai nuo smurto skirtus įstatymus, nori ar nenori, į galvą ateina klausimas: „O kodėl prezidentė Grybauskaitė būtent dabar teikė Seimui ratifikuoti daug lyčių įteisinančią Europos Tarybos konvenciją?“ Minčių yra visokių. Gal ji visai nė nesitikėjo, kad Seimas galėtų tą konvenciją ratifikuoti, o tik baigiantis kadencijai dėl šventos ramybės nori pabaigti visus kažkam pažadėtus darbus? Kažkas už kažką pažadėjo koncerno „MG Baltic“ vyrukams, o ji galbūt pažadėjo kitai kompanijai? O už ką? Nejaugi tik už Europos Genderizmo lygybės instituto finansuotus pietus į mūsų Prezidentės globojamą Moterų suvažiavimą susirinkusioms moterims? Ar čia jau paskutinio pažado įvykdymas, ar tų pažadų iki kadencijos pabaigos bus įvykdyta ir daugiau? Gal, siekdama įtikti Briuseliui ir turėdama planų ateičiai, D. Grybauskaitė privalo tokių pasiūlymų mūsų Seimui pateikti, kad taip susirinktų sau kuo daugiau taškų? Kažin kaip pasielgtų mūsų Prezidentė, jei Seimas priimtų dabar vėl iš stalčių ištrauktą Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymą, stipriai ribojant ar uždraudžiant negimusių vaikų žudymą? Gal jo nepasirašytų, nes už tokią išdavystę Briuselis neatleistų. O tai būtų puiki dovana, bet iš tiesų didžiausias pasityčiojimas (kaip ir Stambulo konvencijos ratifikavimas) Lietuvoje laukiant popiežiaus Pranciškaus. Lietuvos vyskupai, matyt, tai nujausdami, priėmė kreipimąsi dėl Stambulo konvencijos (jį spausdiname priede „Pro vita“).

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija