Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Iš kultūros istorijos

Ar susitiksime 20-ojoje Dainų šventėje?

Daiva Červokienė

Dainų šventės ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa

Dainų šventės dalyvių eisena Kaune 1937 metais

Birželio 30 – liepos 6 dienomis vyksiančioje 20-ojoje Lietuvos dainų šventėje pasirodys apie 40 tūkst. dalyvių – ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio lietuvių iš daugiau kaip dešimties šalių. Šventės devizas – Lietuvos himno frazė „Vardan tos...“, tapusi ir šventės idėjų pagrindu, ir visų jos renginių jungtimi.

Tradicija gyvuoja visą šimtmetį

Dainų šventės ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa pabrėžė, kad Dainų švenčių tradicija nebuvo nutrūkusi visą šimtmetį. Trys dainų šventės vyko tarpukario Lietuvoje, ši tradicija šalyje gyvavo ir sovietmečiu, Dainų šventes lietuviai rengė net tremtyje Sibire, vadinamųjų dipukų stovyklose Vokietijoje.

Ne veltui Lietuvos Dainų šventės įtrauktos į JUNESCO Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą – šis reiškinys – akivaizdus Lietuvos išskirtinumo ženklas, galintis suburti ir po platųjį pasaulį išsibarsčiusius tautiečius, ir visiems parodyti, kuo esame išskirtiniai ir stiprūs.

Birželio 30 – liepos 6 dienomis Vilniuje ir Kaune vyksianti Dainų šventė iš viso pasiūlys net penkiolika renginių. Pasak Dainų šventės direktoriaus, šventės idėja jau senokai buria visuomenę, jau porą metų organizuojamos įvairios akcijos, judėjimai, auginantys šimtmečio emociją. Lietuvos dainų šventę pristatantys filmai sukurti lietuvių, anglų, rusų, prancūzų, kinų, vokiečių, japonų kalbomis. Dainų šventė pristatyta tarptautinėje turizmo parodoje „JATA“ Japonijoje, EXPO parodoje Kazachstane, Airijoje, Italijoje, Vokietijoje, Pasaulio chorų simpoziume Ispanijoje, vaikų chorų festivalyje „Europa Cantat Junior“ Prancūzijoje, tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur“ Vilniuje surengtos kūrybinės Dainų šventę pristatančios dirbtuvėlės.

Iki Dainų šventės  pradžios regionuose vyks keturi dideli renginiai: vokalinių ansamblių šventė Linkuvoje, Teatrų diena Telšiuose ir Folkloro diena Raudondvaryje,  Dainų diena Klaipėdoje jau buvo.

Vyksta projektas „Dainų šventės alumnai“, vienijantis visų kartų žmones, kada nors dalyvavusius šventėse.

Svarbiausia užduotis – atrinkti

Viena svarbiausių pasirengimo jubiliejinei 20-ajai Dainų šventei užduočių buvo įvertinti, ar visiems joje dalyvauti pageidavusiems meno kolektyvams pavyko tinkamai parengti šventės repertuaro kūrinius, kita – pasirūpinti dalyvių apgyvendinimu.

S. Liausa pasidžiaugė, kad kolektyvai ruošėsi labai rimtai ir pasiekė gerų rezultatų. Šventės organizatorius labai džiugina nesenai susikūrę nauji kolektyvai, tokių yra ir Lietuvoje, atvyks ir iš Vokietijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Islandijos, kelių kitų užsienio šalių.

Beje, pasak Dainų šventės direktoriaus, renginyje dalyvaus visų Lietuvos savivaldybių meno kolektyvai, pagal gyventojų skaičių ypač gausiai bus atstovaujama Panevėžio ir Neringos savivaldybėms.

Programos štrichai

Į pirmą Dainų šventės renginį birželio 30 dieną pakvies Kaunas. Ten, Dainų slėnyje, pavakare uždainuos beveik 2 tūkst. choristų. Taip pagerbiamas miestas, kuriame 1924 metais pirmą kartą buvo surengta Dainų diena. O vėliau Vilniuje vyksiančiuose Dainų šventės renginiuose pasirodys beveik 3 tūkst. kauniečių.

Liepos 1 dieną Simono Daukanto aikštėje pakils Dainų šventės vėliava, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbs šventės pradžią. Liepos 1–11 dienomis Vilniaus rotušėje veiks pasaulio lietuvių menininkų darbų paroda, sostinės Katedros aikštėje  – vaikų amatų miestelis, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 13) – liaudies meno paroda.

Liepos 3-iąją, Folkloro dieną, koncertai vyks Bernardinų sode, pilių teritorijoje ir Katedros aikštėje, Lietuvos nacionalinė filharmonija pirmą kartą kvies į vokalinių ansamblių koncertą.

Liepos 4-ąją Kalnų parke tradiciškai vyks Ansamblių vakaras, o Bernardinų sode ir Katedros aikštėje – teatrų pasirodymas.

Liepos 5-ąją Lietuvos futbolo federacijos stadione Liepkalnyje vyks šokių kolektyvų pasirodymai, Vilniaus pramogų arenoje – pučiamųjų orkestrų koncertas.

Pagrindinės naujienos

Viena šventės naujovių – diena, skirta pasaulio lietuviams ir Lietuvos tautinėms bendrijoms. Ji numatyta liepos 1-ąją. Tądien Vilniaus rotušės aikštėje vyks pasaulio lietuviams ir Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms skirtas renginys „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, kuriame prisistatys per 30 pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių bendruomenių, taip pat šalyje veikiančios tautinės bendruomenės. Anot šventės organizatorių, ši iniciatyva kilo siekiant ištrinti dirbtinius barjerus tarp šalyje ir svetur gyvenančių tautiečių. Lietuvių bendruomenės užsienyje ir Lietuvoje veikiančios tautinės bendruomenės pristatys įvairius savo projektus. Tautinių bendrijų paviljone visą dieną vyks dirbtuvės, tautinės bendrijos dalysis savo patirtimi: lenkai mokys pinti verbas, graikai – šokti sirtakį...

20-ojoje Lietuvos dainų šventėje dalyvaus ir japonų choras iš Gifu prefektūros, iš kurios buvo kilęs Čijunė Sugihara (1900–1986) – Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, 1939–1940 metais rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas ir Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjęs apie 10000 žydų gyvybių; išdavęs jiems vadinamąsias „gyvenimo vizas“ į Japoniją. Pamatę filmus apie Lietuvos Dainų švenčių tradicijas būrys japonų choristų labai jomis susidomėjo, pasiryžo išmokti visą repertuarą ir atvykti į Lietuvą bei tai sėkmingai padarė...

Kulminacija – liepos 6-ąją

Dainų šventės kulminacija taps liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, vyksianti Dainų diena „Vienybė težydi“. Tądien Vingio parke, atnaujintoje estradoje, pasirodys 12 tūkst. choristų. Trijų dalių programa išskleis pagrindines mūsų himno idėjas, tačiau svarbiausia bus visų – Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių – lietuvių drauge giedama „Tautiška giesmė“.

Kas lietuvių gyvenime buvo ir tebėra liaudies daina ir šokis? Pasak S. Liausos, tai – vienos pagrindinių sudėtinių prigimtinės kultūros dalių. Nuo neatmenamų laikų daina ir šokis turėjo ir ritualinę prasmę, lydėjo visus darbus, buvo susiję su visomis kalendorinėmis šventėmis, žmogaus gyvenimu nuo gimimo iki mirties, buvo ne tik pasilinksminimo dalis, kaip dabar daug kam atrodo. Tai – dvasinį gyvenimą lydintys dalykai, kuriuose sudėta visa kultūra, papročiai, visos prasmės.

Organizatoriai viliasi, kad Dainų šventė bus ne tik savaitės renginiai, bet didelė tautos šventė, kuri kiekvienam žmogui suteiks gerų emocijų, skatins tautos vienybę. S. Liausa ragina visus tautiečius dalyvauti Dainų šventėje, o liepos 6-ąją giedoti „Tautišką giesmę“. Juk kuo mūsų bus daugiau, tuo labiau kursime ir jausime tautos gyvybingumą.

Liepos 2 d.

16 val. Liaudies meno parodos „Gyvos jungtys“ atidarymas Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 13).

Liepos 3 d.

10–22 val. – Folkloro diena „Didžių žmonių žemė“ Bernardinų sode, pilių teritorijoje, Katedros aikštėje.

18 val. – kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“ Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12).

20 val. – vokalinių ansamblių koncertas „Dėl žalio ąžuolyno“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (Aušros Vartų g. 5).

Liepos 4 d.

13–21 val. – Teatro diena „Sau, tautai, žmonijai“ senamiestyje, Bernardinų sode, Katedros aikštėje.

22 val. – Ansamblių vakaras „Tėvyne mūsų“Kalnų parke.

Liepos 5 d.

13 val. – Šokių diena „Saulės rato ritimai“ Lietuvos futbolo federacijos stadione (Liepkalnio g. 13) – dieninis koncertas.

18 val. – pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“ Vilniaus pramogų arenoje (Ąžuolyno g. 9).

21 val. – Šokių diena „Saulės rato ritimai“ Lietuvos futbolo federacijos stadione (Liepkalnio g. 13) – vakarinis koncertas.

Liepos 6 d.

14 val. – Šventės dalyvių eitynės iš Katedros aikštės į Vingio parką.

17 val. – Dainų diena „Vienybė težydi“ Vingio parko estradoje.

Martyno VIDZBELIO nuotrauka

© 2018 „XXI amžius“