Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Bibliotekose
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

100 metų – tūkstančiai žygių...

Lietuvos kūrėjai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Suvienyti viltimi

Popiežiaus Pranciškaus padrąsinimas Peru žmonėms

Mindaugas Buika

Popiežių Pranciškų iškilmingai priima Peru prezidentas Pedras Pablas Kučinskis ir jo žmona Nensė

Ypatinga tautos siela

Rengiantis popiežiaus Pranciškaus sušauktai specialiajai Vyskupų Sinodo asamblėjai, skirtai Amazonijos regionui Lotynų Amerikoje, jo vizitas į Peru šiame kontekste turėjo išskirtinę reikšmę. 2019 metais vyksiančiame Katalikų Bažnyčios ganytojų susitikime bus svarstomos indėnų tapatumo užtikrinimo, evangelizavimo bei visai planetai svarbių atogrąžinių miškų ir unikalios gyvūnijos išsaugojimo galimybės. Amazonijos miškai sudaro 60 proc. Šventojo Tėvo sausio 18–22 dienomis lankytos Peru teritorijos (1,3 mln. kvadratinių kilometrų), o net pusė (49 proc.) iš 32 milijonų gyventojų yra grynakraujai vietinių indėnų genčių atstovai. Vienos tų genčių yra didelės, pavyzdžiui, kečujai ir aimarai, kurių netgi kalbos turi valstybinį statusą šalia pagrindinės ispanų kalbos. o kitas atokiose džiunglėse gyvenančias gentis, pavyzdžiui, amavakų, sudaro vos keli šimtai žmonių ir jų egzistencijai iškilęs rimtas pavojus. Popiežiaus Pranciškaus įsitikinimu, būtina gerbti ir saugoti visų čiabuvių genčių kultūros ir kalbų tradicijas, dvasingumą kartu su jų gyvenama natūralia aplinka, kuriai iškilę ekonominių interesų (monokultūrinio žemės ūkio ir kalnakasybos industrijos) pavojai. Panašios nuomonės yra ir Peru prezidentas Pedras Pablas Kučinskis (Pedro Pablo Kuczynski), kurio rūpesčiu praėjusiais metais indėnų kalbomis pradėjo veikti du valstybinės televizijos kanalai. Beje, prezidentas P. Kučinskis, kuris yra vienas vyriausių pasaulyje demokratiškai išrinktų valstybių vadovų (spalio 3 dieną jam sukaks 80 metų), kaip ir Šventasis Tėvas yra kilęs iš migrantų Lotynų Amerikoje šeimos. Jo tėvas buvo Poznanėje gimęs žydas (tuomet šis miestas priklausė Vokietijai), o motina – iš Šveicarijos kilusi prancūzė krikščionė. Žymaus mediko šeima paliko Vokietiją 1933 metais, kai į valdžią atėjo naciai, ir persikėlė į Peru tos šalies vyriausybės kvietimu sveikatos apsaugos sistemos atnaujinimui.

Jis keldavosi auštant

Kun. Vytenis Vaškelis

„Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi“ (Mk 1, 35), – skelbia šio sekmadienio Evangelija. Nėra geresnio būdo pradėti dieną, kaip, ankstų rytą prabudus, tuoj keltis ir nors trumpai pasimelsti. Keliamės anksčiau, kad nepramiegotume svarbiausios dienos dalies – rytmečio, nuo kurio priklauso visos dienos  įprasminimo kokybė. Kėlimasis anksti ryte dovanoja tylos valandą, kurios metu ne tik prašome Dievą laiminti visus būsimus susitikimus su žmonėmis; pasiryžtame maldingai budėti, kad mažiau nusidėtume ir visiems gerumo šviesą skleistume, bet prisimename ir tai, kas vakare, pavyzdžiui, dėl patiriamo nuovargio gali būti užmiršta ir apmaudžiai apleista: „Visa diena bus tik tada prasmingai užbaigta, kai savo vėlyvo vakaro laiką paskirsiu ateinančios dienos ryto maldai ir meditatyviam Dievo žodžio skaitymui“. Taigi ateinančio ryto tylos ir su Dievu bendravimo malonę „užsidirbame“ išvakarėse, kai mūsų motyvuotą pasiryžimą eiti numatytu laiku ilsėtis lydi disciplinuoti veiksmai...

Knygos „Po Dievo dangumi – mano tauta“  pristatymas

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Grupė knygos rėmėjų ir autorių su knygos sudarytoju. Iš kairės: kun. dr. Gediminas Jankūnas, Ramygalos kultūros centro meno vadovė, režisierė Audronė Palionienė, Birutė Goberienė, knygos sudarytojas mokytojas Mantas Masiokas, pagrindinio vaidmens (Kazimieros Kaupaitės) atlikėja Aistė Čyplytė, kun. Alfredas Puško, kultūros centro direktorė Loreta Kubiliūnienė

2017 metų pabaigoje skaitytoją pasiekė 544 puslapių knygą „Po Dievo dangumi – mano tauta“ (Kaunas: UAB „Spindulio spaustuvė“).  Knygos sudarytojas – Ramygalos gimnazijos vyr. mokytojas, Ramygalos  Šv. Jono Krikštytojo parapijos vargonininkas Mantas Masiokas, redaktorė – Panevėžio rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Birutė Goberienė. Viršelį puošia gimnazijos abiturientės Arminos Gedgaudaitės fotografija. Tekstus iš anglų kalbos vertė Ramygalos gimnazijos anglų kalbos mokytojos Rima Kerbelienė ir Viktorija Paškevičienė su savo mokiniais. Tarp knygos iliustracijų yra Viktorijos Paškevičienės vadovaujamo fotografijų būrelio narių darbų, dailės mokytojos Laimos Kiškienės mokinių piešinių.

Knygos anotacijoje  rašoma: „Rinktinėje spausdinama išsami autentiška, tik šiai knygai parašyta, versta iš anglų kalbos, paimta iš įvairių Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos spaudos leidinių medžiaga apie tikėjimo ir lietuvybės puoselėtojos, mokytojos ir vienuolės, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos steigėjos Marijos Kazimieros Kaupaitės (1880 01 06–1940 04 17) gyvenimą, darbus, vienuolės Marijos ir kitų lietuvių beatifikacijos bylas, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos veiklą. Tai – pirmas tokios plačios apimties leidinys, skiriamas M. K. Kaupaitei bei Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijos įsteigimo sukaktims (1907–1920–2017).

„Lietuvių Šveicarija“ Lietuvoje

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros komiteto vadovė Jūratė Caspersen (dešinėje) su tautodailininke Dalia Kerpauskiene

Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungoje (LPKTS), šiais metais mininčioje 30-ąsias įkūrimo metines, jubiliejiniai Lietuvos metai prasidėjo neįprastu renginiu. Jo sumanytojai – Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA), XXVII knygos mėgėjų draugija ir LPKTS – jau pirmąją 2018 metų savaitę pakvietė į susitikimą su Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) pirmininke, Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros komiteto vadove Jūrate Caspersen.

Garbioji viešnia gausiai susirinkusiems pristatė fotografijų parodą „Lietuvių Šveicarija“. Tai – trijų dalių paroda, apimanti Šveicarijos lietuvių bendruomenės istoriją ir šiandieninę veiklą. Pirmoji dalis – istorinė retrospektyvi – pati didžiausia ir svarbiausia: archyvinės nuotraukos byloja apie lietuvių šviesuolius, jų Lietuvai nuveiktus darbus, apie kuriuos mažai težinoma. Tai – ypač svarbus laikotarpis – po Antrojo pasaulinio karo Šveicarijoje prieglobstį rado apie pusė tūkstančio lietuvių, o Alpių šalyje buvo apie vienas milijonas pabėgėlių. Atgavę jėgas pabėgėliai buvo raginami išvykti į kitas šalis – rasti gyvenimo prasmę, ten įsikurti. Likdavo tik ligoti ar studijuojantys aukštosiose mokyklose. Šveicarijoje ne tik karo pabėgėliai rasdavo prieglobstį... Todėl neatsitiktinai šalyje, kur pagarba sergančiam, silpnesniam, kur vertinamas individas, asmenybė, gimė Raudonasis kryžius. Vertinga pirmoji parodos dalis perkelia į ne mažiau reikšmingą antrąją dalį, skirtą Šveicarijos tradicijoms. Čia jos lyginamos su lietuviškomis: įspūdingos Užgavėnių šventės, lietuviškoji rūta ir Alpių edelveisas, kalnų ragai ir kanklės. Lietuvių bendruomenės organizuotos Joninių šventės, dainų, šokių kolektyvai puikiai atspindi kultūrų bendrystę. Trečioji parodos dalis – Šveicarijos lietuvių akimis pamatyti, užfiksuoti gamtos vaizdai. Joje eksponuojamos Eglės Dranevičienės, Danutės Gudauskienės, Ilonos Katkienės, Dianos Bunner, Ritos Meyer, Laimos Jokimaitės-Tikuišienės, Vilmos Kinčiūtės-Kern, Lijanos Tagmann, Felikso Ostapenko, Rimo Sukarevičiaus kūrybiniai darbai. Tai atspindi Šveicarijos lietuvių bendruomenės inicijuotus ir įgyvendintus projektus, skirtus tautiniam tapatumui išsaugoti, kultūrinėms, literatūrinėms, visuomeninėms ir edukacinėms programoms vykdyti.