Popiežius Kazachstane kvietė mylėti vienas kitą
Raginimas mylėti vienas kitą buvo
pagrindinė Jono Pauliaus II mintis, išsakyta Kazachstano sostinėje
Astanoje rugsėjo 23 dieną į aikštę prie paminklo "Motina
Tėvynė" suplūdusiai milžiniškai maldininkų miniai iš Kazachstano,
Sibiro ir kitų Vidurinės Azijos šalių. Tikintieji drauge su atvykusiu
Dievo vietininku žemėje meldėsi už taiką pasaulyje ir skirtingų
tikėjimo žmonių sugyvenimą. Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas,
Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas TAMKEVIČIUS, lydėjęs Šventąjį
Tėvą kelionėje į Kazachstaną, maloniai sutiko pasidalinti šios
kelionės įspūdžiais su "XXI amžiaus" skaitytojais.
Tikintieji kartu su Popiežiumi meldėsi
už taiką pasaulyje. Kelias dienas turėjau galimybę iš labai arti
stebėti, kaip šv. Petro įpėdinis skelbė Gerąją Naujieną Azijoje.
Kazachstanas - šalis, kuri dar taip neseniai kentė totalitarinio
režimo žiaurią priespaudą. Šioje šalyje buvo gausu Stalino režimo
lagerių, atnešusių milijonams nekaltų žmonių nesuskaičiuojamas
kančias, mirtį. Minia tikinčiųjų drauge su Popiežiumi tyloje meldėsi
už tuos katalikus ukrainiečius, lietuvius, vokiečius, lenkus ir
daugelio kitų kraštų žmones, kurie iš šių vietovių dykvietėse
negrįžo į savo tėvų žemę.
Žinome, kad Kazachstanas - musulmoniškas kraštas, nes dauguma
jo gyventojų išpažįsta islamą. Katalikų šiame krašte - apie 200
tūkstančių. Popiežius buvo sutiktas audringais plojimais. Sostinę
Astaną puošė Šventojo Tėvo portretai ir šūkiai, sveikinantys Dievo
vietininką kaip meilės, taikos ir sugyvenimo tarp skirtingų kultūrų
bei religijų nešėją.
Iš šios vietos, - kalbėjo Popiežius, - raginu krikščionis ir musulmonus
maldauti vieną ir visagalį Dievą, kurio vaikai mes visi esame,
kad pasaulyje viešpatautų didžioji Jo taikos malonė, kad visos
tautos, pasitikėdamos Dievu, kurtų Meilės civilizaciją, kurioje
nebūtų vietos neapykantai, diskriminacijai ir smurtui.
Priminkite, kokiuose susitikimuose
Kazachstane dalyvavo Popiežius?
Popiežius susitiko su jaunimu, kalbėjo
jam apie Dievą, kuris myli jauną žmogų, ragino jaunuolius nebijoti
prisiimti atsakomybę sprendžiant šiuolaikinio gyvenimo uždavinius.
Rugsėjo 24-ąją Šventasis Tėvas Astanos katalikų katedroje meldėsi
su Kazachstano kunigais, seserimis vienuolėmis ir seminaristais.
Jis teigiamai įvertino darbą tų, kurie, atvykę iš kitų kraštų,
uoliai dirba, kad Bažnyčia Kazachstane augtų, plėstųsi ir klestėtų.
Būtina pabrėžti, kad lietuvių kunigų ir seserų vienuolių aukos
ir darbo pėdsakas šioje šalyje yra labai ryškus. Šiuo metu čia
vaisingai darbuojasi seserys eucharistietės.
Popiežius, susitikęs su vietos mokslo, meno ir kultūros atstovais,
kvietė juos branginti savo papročius bei kultūrą ir saugotis masinės
kultūros griaunančios įtakos.
Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas skyrė pačius
gražiausius žodžius Popiežiui, savo apsilankymu pagerbusiam jo
šalį ir atnešusiam taikos ir draugiškumo, sugyvenimo viltį.
Ar turėjote galimybę susitikti
su tautiečiais maldininkais, kurių lietuviškai tariamus maldos
žodžius girdėjote?
Sutikau pasauliečių ir Eucharistinio
Jėzaus kongregacijos (SJE) seserų vienuolių. Pasauliečiai lietuviai
į Kazachstaną atvyko paskutiniaisiais Stalino valdymo laikais
uždarbiauti. Didesnė dalis Kazachstane dar gyvenančių lietuvių
- buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai. Iki šiol jie negali
sugrįžti į Tėvynę dėl įvairių sunkumų. Tai darbo, būsto problemos.
Daugelis nebepalaiko glaudžių ryšių su Lietuva.
Seserys vienuolės iš Lietuvos atvyko ketindamos Kazachstane mylėti
ir šlovinti Eucharistinį Jėzų, liudyti Jį savo gyvenimu, evangelizacija
ir katechizacija padėti vaikams, jaunimui ir šeimoms pažinti ir
pamilti meilės Dievą Eucharistijoje.
Ar Kazachstano valdžia toleruoja
religijų įvairovę? Kokias sąlygas turi katalikai tikėjimui išpažinti?
Tolerancija tikrai egzistuoja. Tą
patvirtino ir Šventojo Tėvo vizitas šioje šalyje. Gražūs, svetingi
plakatai, sveikinimai, linkėjimai. Oficialios valdžios siekimas
parodyti svetingumą, geranoriškumą, nuoširdumą nebuvo dirbtinis.
Aplinka, besišypsantys veidai buvo tikrai nuoširdūs.
Katalikų religinė bendruomenė Kazachstane yra sudariusi sutartis
su Šventuoju Sostu. Įkurta viena vyskupija ir trys apaštalinės
administratūros, jas valdo keturi vyskupai. Vienoje jų tėra tik
viena parapija, tačiau taip padaryta su perspektyva ateityje plėstis.
Apie du milijonai vokiečių (buvusių tremtinių) per dešimt pastarųjų
metų išvyko iš Kazachstano į Vokietiją. Taip žymiai sumažėjo katalikų
šioje šalyje.
Per pastarąjį dešimtmetį Kazachstane
pastatyta net tūkstantis mečečių, o katalikų bažnyčių atitinkamai
turėtų būti pastatyta bent 25-ios. Kaip, jūsų nuomone, vyksta
naujų katalikų bažnyčių statyba?
Pačioje Astanoje pastatyta nauja
šiuolaikiškos architektūros katalikų katedra. Katalikybė plėtojama
Pavlodare, Karagandoje. Sunku pasakyti, kiek statoma naujų katalikų
bažnyčių. Tam kliūčių tikrai nedaroma. Svarbiau - katalikiškojo
mokymo plėtra. Šiuo metu Kazachstane nėra nė vieno lietuvio kunigo,
išskyrus vienuoles.
Tarp kazachų yra katalikybę išpažįstančių žmonių. Nebūtinai visi
kazachai išpažįsta tik islamą.
Vienuolynai glaudžiasi prie bažnyčių. Kazachstane daug katalikų
kunigų-misionierių: vokiečių, lenkų, slovakų, italų. Šv.Mišios
aukojamos rusų, lenkų, vokiečių kalbomis. Ypatingų problemų katalikai
savo tikėjimui išpažinti neturi.
Dėkojame už įspūdžius.
Kalbėjosi Kazimieras DOBKEVIČIUS
© 2001 "XXI amžius"