Armėnų krikšto 1700 metų jubiliejus
minėtas kartu su Popiežiumi
Po keturių dienų vizito Kazachstane
atvykęs į Armėniją, rugsėjo 25-osios vidurdienį šalies sostinės
Jerevano oro uoste popiežius Jonas Paulius II buvo iškilmingai
sutiktas valstybės prezidento Roberto Kočariano, kitų vyriausybės
narių, Armėnų Apaštalinės Bažnyčios vyriausiojo patriarcho katolikoso
Karekino II ir vyskupų.
Sutikimo kalboje Šventasis Tėvas sakė: "Armėnija švenčia
1700-ąsias metines krikščionybės, kaip oficialios religijos šioje
mylimoje šalyje. (...) Didžiai sujaudintas aš mąstau apie šios
šalies garbingą krikščionybės istoriją, mintimis grįždamas prie
jos pradžios, kurią pagal tradiciją pradėjo apaštalų Tado ir Baltramiejaus
mokymas. Vėliau šv. Grigaliaus Švietėjo liudijimo ir darbų dėka
krikščionybė pirmą kartą tapo visos tautos religija".
Pažymėjęs, kad Armėnija mini kitas metines - nepriklausomybės
atkūrimo dešimtmetį, Popiežius teigė: "Kiekvienas, ypač tie,
kurie prisiėmė atsakomybę viešajame gyvenime, šiandien yra pašaukti
nuoširdžiai dirbti bendrajam gėriui, teisingumui ir solidarumui,
visos tautos pažangą iškeldami aukščiau už dalinius interesus.
Be to, tai teisinga ir neatidėliotinai siekiant taikos regionuose.
Taika gali būti sukurta tik ant tvirtų abipusės pagarbos ir bendruomeniškų
ryšių pagrindų bei galingųjų kilnumo". Šie Šventojo Tėvo
žodžiai tikriausiai buvo skirti regionui, kuriame po teroristinių
ušpuolių Jungtinėse Valstijose susidarė sudėtinga politinė padėtis.
Tam regionui iš dalies priklauso ir Armėnija.
Kelionėje į Armėniją popiežių Joną Paulių II lydėjo svarbių Šventojo
Sosto dikasterijų vadovai kardinolai Kresčencijus Sepė (misijos),
Valteris Kasperis (ekumenizmas) bei Ignacas Musa (Rytų Bažnyčios).
Artimiausias Šventojo Tėvo pagalbininkas, Vatikano valstybės sekretorius
kardinolas Andželas Sodanas dėl susidariusios įtemptos tarptautinės
padėties šį kartą liko Romoje, kad galėtų koordinuoti Šventojo
Sosto diplomatinę veiklą.
Sutikdami Popiežių, tiek prezidentas R.Kočarianas, tiek katolikosas
Karekinas II iškėlė jo nuopelnus ginant taiką ir stabilumą pasaulyje,
nes tai ypač svarbu šiais "baisios neapykantos pasireiškimo
laikais, kai ypač reikalingos Jono Pauliaus II skelbiamos užuojautos,
atleidimo ir susitaikymo vertybės. Buvo padėkota Popiežiui už
jo dosnią paramą Armėnijai po 1988 metais šalį nuniokojusio žemės
drebėjimo, kai žuvo apie 25 tūkst. žmonių.
Po sutikimo Jerevano oro uoste popiežius Jonas Paulius II nuvyko
melstis į pagrindinę Armėnų Apaštalinės Bažnyčios šventovę - Ečmiadzino
katedrą. Netoli Jerevano esantis Ečmiadzino miestelis vadinamas
armėnų Vatikanu, nes ten įsikūrusios pagrindinės bažnytinės struktūros:
katedra, pastatyta 303 metais, apaštaliniai rūmai, katolikoso
rezidencija, kurijos tarnybos, kunigų seminarija, leidykla, svečių
namai.
Ečmiadzino katedroje, kur buvo ir kiti armėnų vyskupai bei Popiežiaus
palyda, katolikosas Karekinas II pasveikino Popiežių. Paskui kalbėjo
Jonas Paulius II. "Šventasis Ečmiadzinas stovi kaip didysis
simbolis Armėnijos tikėjimo į vienatinį Dievo Sūnų, kuris atėjo
iš dangaus, kuris mirė ir atpirko mūsų nuodėmes ir kurio prisikėlimas
žymėjo naujojo dangaus ir naujosios žemės pradžią, - sakė Popiežius.
- Visiems armėnams Ečmiadzinas lieka jų tvirto tikėjimo įvaizdžiu,
nepaisant kančių ir pralieto kraujo kupinos praeities ir dabarties."
Jonas Paulius II padėkojo katolikosui už ypatingą palankumo ženklą
- priėmimą į savo rūmus, kuriuose Popiežius apsistojo viešėdamas
Armėnijoje. "Tai yra pirmas kartas, kai Romos vyskupas per
visą vizito kitoje šalyje laiką apsistoja savo brolio, garbingos
Rytų Bažnyčios vadovo, namuose, dalijasi su juo kasdieniu gyvenimu.
Dėkoju jums už šį meilės ženklą, kuris mane labai jaudina ir byloja
apie tikrą draugystę bei brolišką meilę visų katalikų širdims",
- sakė jis.
* * *
Antrąją savo vizito Armėnijoje dieną
Popiežius pirmiausia aplankė šalies 47 metų prezidentą R.Kočarianą.
Prezidentūros rūmų didžiojoje salėje įvyko privatus Jono Pauliaus
II ir Armėnijos valstybės vadovo pokalbis, po kurio R.Kočarianas
supažindino Šventąjį Tėvą su savo šeimos nariais ir vyriausybės
ministrais.
Pasibaigus susitikimui prezidentūroje, Jonas Paulius II nuvyko
į Armėnijos sostinėje esantį Cicernakaberdo memorialą ir pagerbė
1915 metų armėnų genocido aukas. Cicernakaberdas (armėnų k. "kregždžių
tvirtovė") yra architektūrinis ansamblis, pastatytas 1967
metais ant neaukštos Jerevano kalvos. Memorialas skirtas Otomanų
imperijos laikotarpiu įvykdytų armėnų tautos žudynių aukoms atminti.
Pirmojo pasaulinio karo metais dėl vykusių represijų ir tremties
žuvo daugiau kaip 1,5 mln. armėnų. Žudynių aukoms skirtame architektūriniame
ansamblyje įkurtas muziejus ir pastatytas paminklas, kuriame liepsnoja
amžinoji ugnis, apsupta dvylikos stambių, į paminklo centrą palinkusių
kolonų (tiek buvo turkų sunaikintų armėnų provincijų). Greta stovi
aukštas obeliskas - Armėnijos atgimimo simbolis.
Prie paminklo Šventasis Tėvas drauge su katolikosu Karekinu II
padėjo raudonų rožių vainiką ir meldėsi už žuvusiuosius, prašė
taikos ir ramybės pasauliui. "Labai sukrėsti baisingos prievartos
prieš armėnų tautą, mes su siaubu klausiame, kaip pasaulis galėjo
nusiristi iki tokio nežmoniško paklydimo", - sakoma angliškai
perskaitytoje Popiežiaus maldoje. Joje prašoma Dievo gailestingumo,
kad būtų užgydytos šios vis dar atviros Armėnijos žmonių žaizdos,
galiausiai linkima: "Tegul Dievas nušluosto kiekvieną ašarą
nuo jų akių ir leidžia, kad buvusi XX amžiaus agonija atneštų
amžinojo gyvenimo gausą". Popiežiaus maldoje nebuvo pavartota
sąvoka "genocidas", o 1915 metų tragiški įvykiai įvardyti
armėnišku posakiu "Metc Jegern" ("Didžioji nelaimė"),
kuris armėnams yra sinonimas apibrėžiant tas tautos žudynes. (Pernai
bendrame popiežiaus Jono Pauliaus II ir katolikoso Karekino II
pareiškime buvo pabrėžtinai pavartota sąvoka "genocidas".
Tada Turkijoje kilo dideli protestai, vyko kampanija, nukreipta
prieš Popiežių.) Popiežius melsdamasis prisiminė savo pirmtako,
XX a. pradžios popiežiaus Benedikto XV žodžius, kuriais jis pasmerkė
armėnų žudynes. Po iškilmių memoriale esančioje Armėnų tautos
bičiulių sienoje buvo priklijuota atminimo lentelė su popiežiaus
Benedikto XV vardu. Jonas Paulius II palaimino medelį, kuris jo
apsilankymo garbei buvo pasodintas greta esančiame Atminties parke.
Per renginį giedojo žymus Prancūzijos armėnų kilmės dainininkas
Šarlis Aznavuras.
Tos pačios dienos pavakare Šventasis Tėvas atvyko į Jerevano naująją
Šv.Grigaliaus Švietėjo apaštalinę katedrą, kuri neseniai buvo
pastatyta ir katolikoso Karekino II pašventinta. Katedroje yra
1700 sėdimų vietų, tai yra tiek pat, kiek praėjo metų nuo krikščionybės
paskelbimo oficialia Armėnijos religija. Katedroje laikomos šv.Grigaliaus
relikvijos, kurias Jonas Paulius II perdavė Karekinui II per ekumenines
pamaldas Romos Šv.Petro bazilikoje 2000 metų lapkritį.
Dabartinėse pamaldose Jerevano katedroje dalyvavo Armėnijos prezidentas
R.Kočarianas, kiti vyriausybės pareigūnai bei diplomatinis korpusas.
Buvo skaitomas Dievo žodis, Popiežius ir katolikosas sakė homilijas,
kalbamas Tikėjimo išpažinimas ir Viešpaties malda, linkėta ramybės
ir pagerbtos šv.Grigaliaus relikvijos.
"Šiandieninis mano vizitas liudija mūsų visų ilgesį gyventi
visiškoje vienybėje, kurios iš savo mokinių nori Viešpats, - kalbėjo
Popiežius. - Aš meldžiu, kad šis mano vizitas taptų savotišku
konsekravimu to turtingo ir vaisingo bendradarbiavimo, kuris jau
egzistuoja tarp mūsų." Jonas Paulius II pažymėjo, kad tarp
Katalikų Bažnyčios ir Armėnų Bažnyčios "yra reali ir artima
vienybė, nes abi išsaugojo apaštalinę įpėdinystę ir turi galiojančius
sakramentus, pirmiausia - Krikšto ir Eucharistijos". Šis
suvokimas turi įkvėpti toliau dirbti ir stiprinti ekumeninį dialogą.
Popiežius meldė, kad krikščionys vėl taptų vieningi, kokie jie
buvo pirmajame krikščionybės tūkstantmetyje. "Tegul prisiminimas
to laiko, kai Bažnyčia "kvėpavo abiem plaučiais", paskatina
Rytų ir Vakarų krikščionis eiti kartu į tikėjimo vienybę ir su
pagarba teisėtai įvairovei, priimant ir palaikant vieni kitus
kaip vieno Kristaus Kūno narius", - sakė jis.
Krikščionių vienybė ypač svarbi dabar, kai naujomis jėgomis reikia
skelbti išganymo žinią šių dienų vyrams ir moterims, kurie yra
dvasiškai nuskurdinti komunizmo ir materializmo tuštybės. Popiežius
nurodė: "Mes visi už juos esame atsakingi, ir jie iš mūsų
laukia tikėjimo vienybės ir abipusės meilės įtikinamo liudijimo.
(...) Tegu niekada daugiau neis krikščionys prieš krikščionis,
Bažnyčia prieš Bažnyčią! Eikime kartu, ranka rankon, kad XXI amžiaus
pasaulis ir naujasis tūkstantmetis įtikėtų".
* * *
Paskutinę savo vizito Armėnijoje
dieną, rugsėjo 27-ąją, popiežius Jonas Paulius II aukojo katalikiškas
šv.Mišias parke prie Ečmiadzino armėnų katedros. Kadangi ši šventovė
nėra didelė, joje telpa vos 100 žmonių, tai iškilmingoms pamaldoms
prie katedros buvo pastatytas altorius, kuris vadinamas didžiuoju
altoriumi. Tai pirmas kartas, kada popiežius Jonas Paulius II
aukojo šv.Mišias lotynų apeigomis prie kitai konfesijai priklausančio
altoriaus. Drauge koncelebravo Rytų Europos armėnų katalikų arkivyskupas
Nersesas Der Nersesianas, kuris reziduoja Armėnijoje, kiti vyskupai
ir kunigai. Pamaldų, kuriose dalyvavo apie 10 tūkst. tikinčiųjų,
pradžioje sveikinimo žodį tarė katolikosas Karekinas II. Jis pažymėjo,
kad dabartinių prieštaringų pokyčių akivaizdoje visi krikščionys
turi artimiau bendradarbiauti ir "suteikti pasauliui naują
prasmę".
Nedidelės katalikų bendruomenės (Armėnijoje yra apie 150 tūkst.
katalikų, kurie sudaro 4 proc. šalies gyventojų) atstovams savo
homilijoje Popiežius sakė: "Buvo laikas, kai kunigų balsas
jūsų bažnyčiose buvo nutilęs (sovietmečiu Armėnijoje nebebuvo
likę katalikų kunigų - M.B.), tačiau žmonių tikėjimo balsas toliau
buvo girdimas, pilnas pasiaukojimo ir meilės apaštalo šv.Petro
įpėdiniui. (...) Jūs puošėte savo maldos vietas kaip galėjote
ir šalia Jėzaus bei Jo Motinos Marijos paveikslų dažnai stovėjo
Romos popiežiaus kartu su Armėnų Apaštalinės Bažnyčios katolikosu
atvaizdai. (...) Štai kodėl jūsų nesena istorija nebuvo paženklinta
to liūdno priešingumo tarp Bažnyčių, kuris taip jaudino krikščionis
kitose, ne taip toli nuo jūsų esančiose, šalyse".
Šventasis Tėvas dėkojo katolikosui Karekinui II už pasiūlymą švęsti
Eucharistiją su katalikų bendruomene prie Šventojo Ečmiadzino
didžiojo altoriaus. Jis sakė: "Prie šio altoriaus, kuris
yra mūsų altorius, aš prašau Viešpatį atleisti mums mūsų praeities
klaidas dėl vienybės ir prašau vesti mus į meilę, kuri nugali
visas kliūtis". Jis ragino Armėnijos katalikus nesijausti
antrarūšiais piliečiais ir darbuotis šalies gerovei. "Būdami
armėnais, jūs turite tas pačias teises ir pareigas, kaip ir visi
armėnai ir turite prisidėti prie tautos vystymosi", - sakė
Popiežius. Pasak jo, armėnai katalikai irgi yra savo šalies istorijos
ir kultūros paveldėtojai.
Paskutinis popiežiaus Jono Pauliaus II viešnagės seniausioje krikščioniškoje
pasaulio valstybėje įvykis buvo jo apsilankymas Khor Virabo vienuolyne,
biblinio Ararato kalno papėdėje, netoli Armėnijos ir Turkijos
valstybinės sienos. Čia prasidėjo krikščioniška šalies istorija.
Khor Virabo (armėnų k."gilus šulinys") vienuolynas taip
pavadintas pagal ten esantį 40 metrų gylio šulinį, į kurį, kaip
teigia tradicija, karaliaus Tiridato III įsakymu buvo įmestas
ir jame 13 metų išbuvo armėnų tautos apaštalas šv.Grigalius. Po
stebuklingo karaliaus išgijimo, įvykusio šv.Grigaliui užtarus,
apaštalas valdovo nurodymu buvo išlaisvintas, pats karalius priėmė
krikštą ir krikščionybę paskelbė visos Armėnijos religija. Tai
atsitiko 301 metais.
Khor Virabo vienuolyne vyko pamaldos, per kurias Armėnų Bažnyčios
vyriausiasis patriarchas Karekinas II įteikė Šventajam Tėvui vadinamąjį
Khor Virabo šulinio žibintą, simbolizuojantį tikėjimo šviesą,
kurią šv. Grigalius Švietėjas uždegė armėnų tautoje prieš 1700
metų. Kiekvienoje armėnų parapijoje tiek Armėnijoje, tiek išeivijoje
dega toks jubiliejinis žibintas, uždegtas Khor Virabo vienuolyne
per specialias apeigas 2000 m. gruodžio 31 d., kai buvo pradėtos
Armėnijos krikščionybės 1700 metų jubiliejaus iškilmės. Paskui
popiežius Jonas Paulius II ir katolikosas Karekinas II sukalbėjo
Armėnijos krikščionybės jubiliejui skirtą maldą. Iš Khor Virabo
vienuolyno Šventasis Tėvas nuvyko į Jerevano oro uostą ir, iškilmingi
išlydėtas, grįžo į Romą.
Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito proga buvo paskelbtas jo ir
armėnų katolikoso Karekino II pareiškimas apie septyniolikos amžių
senumo Armėnijos krikščionybės reikšmę tautos ir Bažnyčios istorijai
ir dabarčiai. "Armėnų tauta 301 metais buvo nutvieksta dieviškosios
šviesos ir kreipėsi į Kristų, kaip Tiesą, Gyvenimą ir Kelią į
išganymą, - sakoma rugsėjo 27 dieną paskelbtame dokumente. - Apdovanoti
didžiuoju tikėjimu, senovės armėnai pasirinko nešti Tiesos liudijimą
ir, jeigu būtina, priimti mirtį, kad pasiektų amžinąjį gyvenimą.
Taip kankinystė už meilę Kristui tapo daugelio armėnų kartų paveldu."
Pareiškime prisimenamos ir didžiosios armėnų tautos netektys praėjusiame
XX amžiuje per 1915 metų žudynes ir vėlesniu sovietinio komunizmo
laikotarpiu. "Pusantro milijono armėnų krikščionių nužudymas,
kuris visuotinai pripažįstamas kaip pirmasis XX amžiaus genocidas,
ir vėlesnis tūkstančių gyventojų išnaikinimas per buvusį totalitarinį
režimą yra tragedijos, kurios lieka gyvos šių dienų kartos atmintyje.
Tie nekaltieji, kurie buvo nužudyti, nėra kanonizuoti, bet daugelis
iš jų buvo tikrai išpažinėjai ir kankiniai dėl Kristaus. Mes meldžiamės
už jų sielų ramybę ir raginame tikinčiuosius niekada nepamiršti
jų aukos prasmės."
Abiejų Bažnyčių vadovai tvirtina: "Dėkojame Dievui už tai,
kad krikščionybė Armėnijoje ištvėrė visas praėjusių septyniolikos
amžių nelaimes ir kad Armėnų Bažnyčia dabar yra laisva nešti savo
Gerosios Naujienos skelbimo misiją šiuolaikinėje Armėnijos Respublikoje
bei daugybėje arčiau ar toliau esančių armėnų bendruomenių (...)
Armėnija vėl yra laisva šalis, kaip anomis karaliaus Tiridato
ir šv. Grigaliaus švietėjo dienomis. Per praėjusį (nepriklausomybės)
dešimtmetį pakilusioje respublikoje vėl buvo pripažinta piliečių
teisė laisvai išpažinti ir praktikuoti religiją. Armėnijoje ir
diasporoje įkurtos naujos armėnų bažnytinės institucijos, statomos
bažnyčios, steigiamos mokyklos ir organizacijos".
Popiežius ir Armėnų Bažnyčios katolikosas pabrėžia: "Armėnijos
krikščionybės pavyzdys liudija, kad tikėjimas į Kristų neša viltį
kiekvienai žmogui iškilusiai situacijai, kokia sunki ji bebūtų".
Jonas Paulius II ir Karekinas II bendrame pareiškime iškilmingai
pasižadėjo "melstis ir dirbti, kad būtų priartinta visų Kristaus
išpažinėjų kaimenės vienybės diena, bei rodyti tikrą pagarbą savo
šventoms tradicijoms".
Mindaugas BUIKA
© 2001 "XXI amžius"
