Kinijoje vis labiau persekiojami katalikai

"Didžiulis džiaugsmas po dešimtmečių pertraukos vėl turėti nuosavą bažnyčią", - tai Kinijos Katalikų Bažnyčios vyskupo Jozefo Vango Diandu, Hezė vyskupijos ganytojo, žodžiai, ištarti liepos mėnesį, kai buvo užbaigta vienintelė šioje diecezijoje veikiančios bažnyčios statyba. Šandongo provincijos Rožyno parapijos tikintieji, daugiausia valstiečiai, nekantriai laukė bažnyčios šventinimo apeigų, kad pagaliau galėtų švęsti Eucharistiją savo maldos namuose. Naujoji Hezė vyskupijos bažnyčia yra 600 kvadratinių metrų ploto šventovė, kurioje gali tilpti apie 1200 žmonių. Vyskupijoje yra maždaug 20 tūkst. katalikų ir apie pusę jų gyvena Hezė mieste. Dar tiek pat gyvena Kao kantone, kur dabar stovi nauja bažnyčia, kainavusi pusę milijono litų. Kol neturėjo bažnyčios, Kao kantono tikintieji pamaldų rinkdavosi į privačius namus. Vieninteliame lig šiol turėtame pastate, skirtame pamaldoms, tilpo vos 100 žmonių...
Prieš septintame dešimtmetyje Kinijos komunistų diktatoriaus Mao Dze Duno vykdytą kultūrinę revoliuciją Hezė vyskupijoje buvo 30 bažnyčių. Jos, komunistinės valdžios įsaku, buvo sulygintos su žeme. Aiškindamas, kodėl vyskupijos tikintieji taip ilgai neturėjo bažnyčios, vyskupas J.Vangas diplomatiškai sakė, kad gyvenimo sąlygos vyskupijos valstiečius moko kuklumo. "Jie neturtingi, neturi pinigų, todėl ir neturėjome nuosavos bažnytėlės", - teigė 80-metis ganytojas. Jis buvo slapta konsekruotas 1996 metais, bet šių metų balandžio 1 dieną jį pripažino ir valdžia. Kaip dauguma Kinijos dvasininkų, jis irgi nemažai kalėjo. 1986 metais išleistas į laisvę, vyskupas (tuomet dar kunigas) J.Vangas grįžo į Hezė dieceziją, kurioje tuo metu jau nebebuvo likę nei kunigų, nei bažnyčių. 1949 metais įsitvirtinus komunistų režimui, netrukus visi dvasininkai buvo suimti, o misionieriai - išvaryti. Vienintelę Hezė vyskupijos bažnyčią pastatęs vyskupas J.Vangas džiaugiasi, kad dabar jam sielovadoje talkina daugiau kaip 30 kunigų.
Kai kalbama apie Kinijos Bažnyčios vyskupus, beveik visada tenka išryškinti du jų biografijoms būdingus bruožus. Beveik visi jie kažkada praeityje buvo režimo uždaryti į kalėjimą, kai kurie daugelį dešimtmečių kalėjo vien todėl, kad buvo ištikimi Bažnyčiai ir brangino tikėjimą labiau už savo laisvę. Kitas bruožas - Kinijos vyskupų senyvas amžius, kurį netiesiogiai irgi nulėmė komunistinio režimo priespauda. Kaip minėta, Hezė vyskupui J.Vangui jau 80 metų. Pagal aktyvių Kinijos vyskupų amžiaus vidurkį, jis yra vienas iš jaunesnių. Kinijoje tai nieko nestebina, nors Bažnyčios kanonai numato, kad 75 metų sulaukę vyskupai turi būti pasirengę atsistatydinti. Vis dėlto ir Kinijos Bažnyčioje būna išimčių, kaip antai vyskupas Jozefas Mengas Zivenas, į kurį pastaruoju metu dėmesį atkreipė Azijos katalikų žiniasklaida.
Naningo vyskupas J.Mengas yra tapęs gyva legenda. Jam jau 99 metai, bet kiekvieną sekmadienį jis sugeba aukoti šv. Mišias trijose parapijose. Naningo vyskupiją pertvarkė Kinijos komunistinis režimas, į vieną sujungdamas Gilino ir Vužu vyskupijas, esančias Gvangsi autonominiame regione šalies pietuose. Vyskupas J.Mengas gyvena Guigange, bet kas sekmadienį vyksta aukoti šv. Mišių į dar dvi parapijas, esančias už 15 kilometrų. Komunistinis režimas vyskupo J.Mengo nepripažįsta, jį laiko eiliniu kunigu. Tikintieji savo ganytoją vadina senuoju tėveliu. Tačiau jis yra tikras vyskupas, slapta konsekruotas 1984 metais. Per praėjusias Juozapines vyskupas šventė vardines ir 99-ąjį gimtadienį.

* * *

Rugpjūčio pradžioje buvo pranešta, kad Kinijoje iš kalėjimo paleistas 2000 metų sausį suimtas vyskupas Jozefas Zangas Veižu. Po suėmimo apie ganytoją daugiau nebuvo jokių žinių, formalus kaltinimas jam nebuvo pateiktas. 45 metų vyskupas J.Žangas yra neoficialios pogrindinės Kinijos Katalikų Bažnyčios hierarchas, vadovaujantis Sinsiango vyskupijai, esančiai šalies centrinėje Henano provincijoje. Vyskupas J.Žangas praeityje ne kartą buvo kalinamas. Tačiau, pasak apžvalgininkų, vyskupo paleidimas iš kalėjimo dar nereiškia, jog Katalikų Bažnyčią represuojanti komunistinė valdžia pakeitė požiūrį į tikėjimo laisvę ir žmogaus teises. Žinių agentūros taip pat pranešė, kad liepos mėnesį Kinijos pietryčių Džiangsi provincijos policija areštavo 16 katalikų kunigų, priklausančių Popiežiui ištikimai pogrindžio Bažnyčiai. Liepos 10-osios naktį policija įsiveržė į Judžiango vyskupijos 71 metų kunigo Liao Haidžingo namus ir jį suėmė. Netrukus buvo suimti dar 15 tos pačios vyskupijos kunigų.
Italijos žinių agentūros "Ansa" apžvalgininkai pažymi, kad padėtis Judžiango vyskupijoje yra labai įtempta. Valdžia vis labiau spaudžia pogrindinės Bažnyčios narius, šantažuodama ir versdama juos įsirašyti į režimo pripažįstamą ir griežtai kontroliuojamą Patriotinę katalikų sąjungą, kuri yra Kinijos "oficialiosios" Katalikų Bažnyčios pagrindas. Liepos mėnesį suimtas minėtas kunigas Liao Haidžingas jau 17 metų praleido komunistų kalėjimuose ir ideologinio perauklėjimo stovyklose. Judžiango vyskupiją Kinijos valdžia laiko nelegalia bažnytine struktūra. Šioje diecezijoje yra bent 50 tūkst. katalikų. Jos ganytojas yra vyskupas Tomas Dzengas Džingsmu, kuris irgi daugiau kaip 30 metų praleido kalėjimuose.
Tarptautinė žiniasklaida pažymi, kad Kinijos režimas per pastaruosius kelerius metus įvairiuose šalies regionuose deda vis daugiau pastangų, kad išnaikintų pogrindžio Bažnyčią. Kaip manoma, komunistų pareigūnai taip vykdo neseniai priimtas slaptas direktyvas prievarta prijungti pogrindžio Bažnyčią prie "patriotinės sąjungos" arba ją likviduoti. Ne tik suiminėjami pogrindžio kunigai ir vyskupai, bet ir didinamas spaudimas pogrindžio Bažnyčiai priklausančioms tikinčiųjų šeimoms. Kai kurie tikintieji, vengdami represijų už tai, kad atsisakė pasirašyti valdžios parengtus pareiškimus dėl stojimo į "patriotinę sąjungą", nebegrįžta į savo namus. Valdžios pareigūnai šantažuoja atsisakiusių pasirašyti ar besislapstančių tikinčių tėvų vaikus, šalina juos iš mokyklos. Griaunamos arba deginamos be valdžios leidimo pastatytos pogrindžio katalikų bendruomenių bažnyčios ir koplyčios. Venžu provincijoje buvo nugriautos penkios bažnyčios, Fužu vyskupijoje su žeme sulyginta 13 katalikų bažnyčių. Honkongo žmogaus teisių centro duomenimis, vien per 2000 metus Kinijoje buvo nugriauta arba sudeginta 400 katalikų ir kitų denominacijų maldos namų.
Panašus likimas gresia daugeliui Kinijos sostinės Pekino bažnyčių. Kaip žinoma, Pekinui suteikta galimybė rengti 2008 metų vasaros olimpines žaidynes, nors žmogaus teisių gynimo organizacijos tam prieštaravo. Tiek ruošiantis olimpiadai, tiek ir dėl naujosios urbanizacijos projektų sostinėje vyksta milžiniški statybos darbai. Statant naujus kvartalus, senieji pastatai griaunami neatsižvelgiant į jų kultūrinę, istorinę bei dvasinę vertę. Griaunamos ir senosios katalikų bažnyčios, nors jos priklauso "patriotinei" Bažnyčiai. Liepos mėnesį, protestuodamas prieš tokį beatodairišką bažnytinės nuosavybės naikinimą, Pekino vyskupas augziliaras Li Hongdzai su seminaristais ir tikinčiaisiais surengė piketą. Apie tai rašė Italijos katalikų dienraštis "Avvenire". Pažymima, kad, statant milžinišką užtvanką per Jangdzė upę, bus užlieti keli miestai, daug kaimų su bažnyčiomis. Valdžia pažadėjo skirti lėšų naujoms bažnyčioms, tačiau šio pažado nesilaiko.

VR

© 2001 "XXI amžius"