Įžiebęs žiburį
Rytų išmintis moko, kad tamsos arba
nakties nereikia neapkęsti, peikti ar niekinti; reikia uždegti
žiburį, ir tamsa pasitrauks. Iškilios asmenybės, nusipelniusios
mūsų tautos atgimimui, kultūrai, vadinamos žiburiais, tamsumų
šalintojais. Jie ypatingi tuo, kad, jiems užgesus, pasitraukus
iš šio gyvenimo, šviesa neišnyksta, o sklinda per jų palikimą,
nuveiktus kilnius darbus, kūrinius - šviesos nešėjus. Vieni žiburiai
įsižiebia iš vidinių paskatų ir kūrybinių galių patys, kitus įžiebia
kilnios, taurios asmenybės, ant kurių laiko tėkmė dažnai užtraukia
užmaršties tamsą. Prisimename Povilą Višinskį, pažadinusį Žemaitės,
Šatrijos Raganos, Jovaro kūrybines galias, Mortą Raišukytę, globojusią
Vydūną ir rengusią jo kūrinius spaudai, prisimename dar kai ką.
O kiek yra nežinomų ar nepelnytai pamirštų įkvėpėjų, globėjų,
rėmėjų, gal ir nebesužinosime.