Aukštaitis, išsikovojęs gerą vardą Žemaitijoje
Kai atsiduri prie Švėkšnos bažnyčios,
pasijauti lyg šimtus kartų čia buvęs. Lengva, paprasta ir erdvu
čia todėl, kad 25 metus Švėkšnos klebonu dirba kanauninkas Petras
Stukas, nuo Vabalninko kilęs aukštaitis.
Nesibaigiantis bažnyčios remontas
Vos atsikėlęs dirbti į Švėkšną, kun.
P.Stukas pradėjo atakuoti Kultūros ministeriją, kad leistų išbetonuoti
aikštę aplink bažnyčią. Sunkiai pavyko gauti leidimą. Po kurio
laiko buvo sudėti bažnyčios antrieji langai, bet iš lauko pusės.
Anksčiau, kai įsisiautėdavo liūtys, vanduo sienomis tekėdavo.
Bažnyčioje yra dvi zakristijos. Po jomis darbininkai iškasė rūsius
ir ten įrengė šildymo skystu kuru sistemą. Buvo įrengta kanalizacija.
Kadangi šventorius - aukštai iškeltas, buvo įrengti vandens nutekėjimo
latakai. Praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pradžioje buvo
remontuojami bažnyčios bokštai: pakeistos supuvusios jų viršūnės,
jos apdengtos vario skarda bei padirbti žalvariniai kryžiai.
Klebono kan. P.Stuko pastangomis buvo sudėtos teracinės grindys
bažnyčioje, išdažytas jos vidus. Sudėti vitražai, kuriuos pagamino
Kauno restauratoriai. Bene prieš dešimt metų buvo restauruotas
ir paauksuotas didysis bažnyčios altorius.
Visų gerų darbų, kuriuos yra padaręs Švėkšnos bažnyčiai jos klebonas
kan. P.Stukas, sąrašas tuo nesibaigia. Įdomu tai, kad visi darbai
buvo atlikti gerųjų parapijos tikinčiųjų lėšomis.
Bažnyčios statybos rėmėjo palaikai
pargabenti į Lietuvą
Švėkšnos bažnyčia, kurios bokštai
iškyla į 75 metrų aukštį, buvo pradėta statyti 1900-aisiais ir
baigta po penkerių metų. Prie jos statymo daug prisidėjo grafas
Pliateris bei nuo Pasvalio kilęs kunigas Julius Macijauskas. Pastarasis
net aštuonis kartus vyko į Ameriką rinkti lėšų bažnyčiai.
Grafas Pliateris pastatė plytinę, davė visą bažnyčios statybai
reikalingą medieną, atvežė didįjį altorių, sakyklą, laikrodį.
Jis buvo didelis Lietuvos patriotas. 1939 metais grafas išvyko
į Ameriką. Bet jo svajonė buvo grįžti atgal. Kilus karui, įgyvendinti
jos nepavyko. Grafas Pliateris mirė 1947 metais užsienyje.
1993 metais į Švėkšną buvo parvežti grafo palaikai - tuo pasirūpino
klebonas kan. P.Stukas. Jie palaidoti kriptoje po didžiuoju altoriumi.
Grafo Pliaterio sūnaus palaikai irgi buvo parvežti į Lietuvą ir
palaidoti kriptoje šalia tėvo. Dabar Švėkšnoje vieši iš JAV atvykusi
jo žmona. Ji irgi norėtų visam laikui grįžti gyventi į Lietuvą.
Įkūrė senelių namus, atstatė paminklą,
suremontavo koplyčią
Daug vargo patyrė klebonas susigrąžinus
senąją kleboniją. Didelio pastato remontas pareikalavo nemažai
jėgų. Dabar jame įkurti parapiniai senelių globos namai. Juose
gyvena devyni senukai. Padedant Bažnyčiai, jie išsilaiko iš gaunamų
pensijų.
1990 metais šalia bažnyčios buvo atstatytas Laisvės paminklas,
kuris buvo sudaužytas sovietiniais metais. Surinkti jo nuolaužas
padėjo parapijietis Alfonsas Andrijauskas. Kur buvo užkastas paminklas,
pranešė žmonės. "Atstatydami paminklą taip jį sutvirtinome,
kad kažin ar sprogmenys beįveiktų", - stovėdamas šalia laisvės
simbolio, kalbėjo kanauninkas.
Tais pačiais metais bendromis jėgomis su seniūnija buvo suremontuota
Švėkšnos miestelio kapinėse esanti koplyčia. Jos būklė buvo avarinė.
Teko išpuvusius sienų rąstus keisti naujais.
Grožio kampelis - kieme
Tolėliau nuo gatvės pastatytame ūkiniame
pastate buvo įrengti garažai ir erdvi salė, priešais jį augo bulvės.
Tuomet toje vietoje papildomai buvo atvežta smėlio, geros žemės.
Kaip geriau sutvarkyti šį kiemo kampą, patarė tuo metu Judrėnų
klebonu dirbęs kun. Bronislovas Latakas.
Dabar, pamatęs tą gražų kampelį, kiekvienas stabteli. Trykšta
fontaniukas, gaivi vėsa traukia šalia prisėsti kaitrią vasaros
dieną. Čia viskas taip suderinta, kad neatsibosta gėrėtis puošmena.
"Ne aš, bet mano šeimininkė Magdalena šį "ūkį"
prižiūri", - kalbėjo klebonas.
"Mano mama buvo viskam gabi - mokėjo vyriškus ir moteriškus
darbus. Aš irgi nemėgstu būti užsidaręs", - sakė 25 metus
Švėkšnoje klebonaujantis kan. P.Stukas. Viską jis daro pasitardamas
su vietiniais žmonėmis, svetur nesamdydamas padėjėjų, todėl apsieinama
be sukčiavimų.
Užpuolė kinivarpos
Šv. Jokūbo bažnyčią užpuolusias kinivarpas
teko naikinti specialiomis dujomis, todėl maldos namai rugsėjo
pabaigoje buvo uždaryti. Grūdinių kultūrų sandėlius nuo kenkėjų
valančios bendrovės "Grūdų pirkliai" specialistai į
14 tūkst. kubinių metrų tūrio bažnyčią įpurškė apie 400 litrų
nuodingų metilbromido dujų, kurios turėtų sunaikinti medžio graužikes
kinivarpas. Nuo kinivarpų bažnyčią dujomis gelbėti pasiūlė Kultūros
vertybių apsaugos departamentas, tam skyręs 30 tūkst. litų. Visą
savaitę po šios procedūros bažnyčia buvo vėdinama, kad pavojingos
metilbromido dujos išsisklaidytų. Kinivarpos daugiausia nuniokojo
minkšto medžio apdailos detales, šiek tiek mažiau - ąžuolinius
elementus, vargonus, laikrodį, sakyklą, altorių, kelias šventųjų
skulptūras. Nuodingų dujų kvapui išsisklaidžius, švėkšniškiai
vėl galėjo sugrįžti į bažnyčią.
Bronius VERTELKA
Švėkšna, Šilutės rajonas
© 2001 "XXI amžius"