Kur krypsta Lietuvos politika
Galima neabejoti, kad prasidėjusi
karinė operacija prieš terorizmą Afganistane vienaip ar kitaip
atsilieps ir Lietuvai. Mūsų politikai gana ramiai sutiko žinią
apie prasidėjusius Afganistano bombardavimus ir išreiškė paramą
Vašingtonui. Tačiau jau pasigirdo balsų, kad, užsitęsus karo veiksmams
Afganistane, Lietuvos narystei NATO gali būti užkirstas kelias.
Iš tiesų Vašingtonui dabar ne tas rūpi. JAV prezidentas Džordžas
Bušas pareiškė, jog nereikia tikėtis, kad karinė akcija prieš
terorizmą bus trumpa, ir ragino tėvynainius apsišarvuoti kantrybe
bei supratimu. Vadinasi, pasaulis neišvengiamai susidurs su ekonominiu
nuosmukiu, o tai gali skaudžiai atsiliepti ir braškančiam Lietuvos
ūkiui. Dar daugiau. Tas ūkis sparčiai atiduodamas į Rusijos rankas.
Ryškiausias to pavyzdys - "Lietuvos dujų" atidavimas
Rusijos "Gazprom". Ir visi tyli.
Tiesa, konservatoriai su liberalais šiek tiek patriukšmavo. Buvęs
premjeras ir galimas Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių)
kandidatas į prezidentus A.Kubilius pavadino A.Brazauską ir jo
Ministrų kabinetą naftalininiu. Deja, tas komunistinio naftalino
kvapas daugeliui patinka. Kad ir kaip bežiūrėtum į viešosios nuomonės
tyrimų įstaigų skelbiamus duomenis, daugumai Lietuvos žmonių A.Brazauskas
ir jo partija - vos ne šventieji. Antai Viešosios nuomonės ir
rinkos tyrimų studija "Spinter" teigia, kad tipiško
lietuvio portretą labiausiai atitinka premjeras A.Brazauskas,
po jo - A.Paulauskas, V.Andriukaitis. Nedaug nuo tų "tipiškų
lietuvių" atsilieka ir V.Šustauskas. Smagi kompanija, nieko
nepasakysi. Kitų tyrimų apklausose pirmaujančio V.Adamkaus čia
iš viso nėra. Kelia nuostabą kur kas svarbesni dalykai. Prisiminkime
aistras, kurios kunkuliavo ir tebekunkuliuoja dėl amerikiečių
kompanijos "Williams". O dabar, kai net Europos laikraščiuose
sumirgėjo pranešimai, kad "Gazprom" nupirko Lietuvą,
niekas nereiškia jokių protestų. Niekas paskubomis nesukurpė knygos
apie "piktavalius" rusus, nors apie amerikiečių "Williams"
toks leidinys gimė labai greitai. Jį parašė viena žinoma žurnalistė,
dabar nuolat kviečianti į komercinę televiziją tokius Lietuvos
gelbėtojus kaip V.Šustauskas, V.Uspaskich ir J.Veselka.
Galima kaltinti besiilgint sovietinių laikų didelę dalį Lietuvos
žmonių ir teigti, jog dėl to kalčiausi okupacijos dešimtmečiai,
negrįžtamai sužaloję žmonių sielas ir protus. Didelė dalis tiesos
čia yra. Tačiau ne mažesnę kaltės dalį turi prisiimti ir žiniasklaida,
visą dešimtmetį niekinusi iškiliausius tautos žmones, pačią nepriklausomybę
ir Lietuvos kariuomenę. Todėl ir nereikia kraipyti galvomis, kai
"Baltijos tyrimai" skelbia, jog alpstančių dėl A.Brazausko
ir jo "socialdemokratų" yra žymiai daugiau nei liberalų
ir socialliberalų kartu sudėjus.
Neverta kai kuriems politikos apžvalgininkams piktintis ir stebėtis
tuo, kad Premjeras į šilčiausias ir pelningiausias kėdes susodino
buvusius sekretorius, instruktorius, o vieną kitą postą atidavė
naujiesiems prisiplakėliams. Neokomunistai puikiai sugeba pasinaudoti
piliečių politiniu nebrandumu.
Labiausiai glumina tai, jog tarp A.Brazausko ir jo komunistinės
komandos šalininkų vyrauja vadinamieji euroskeptikai. Nors pats
Premjeras teigė vesiąs Lietuvą Europos ir NATO link, veiksmai
rodo, kad jis viską daro atvirkščiai. Pakanka pasižiūrėti, kokie
žmonės susirenka į viešbutyje "Draugystė" rengiamus
vakarėlius. O visa išgarsinta A.Brazausko "subalansuota"
(tarp Rytų ir Vakarų) politika krypsta tik į vieną balanso pusę
- į Rusiją. Pats didžiausias triukšmadarys, vaizdavęs lietuviškąjį
Robin Hudą, V.Šustauskas, su komjaunuolišku užsidegimu puldavęs
konservatorių "niekšybes", atėjus į valdžią neokomunistams
nutilo lyg vandens į burną prisisėmęs. Kaip pastebėjo publicistas
V.Vaitkaitis, dabar Šustauskui bei panašiems spjaudyti ant "gelbėtojų"
valdžios uždėtas tabu. Jeigu Premjeras sugalvotų "Draugystės"
viešbutyje sušokti Vienos valsą, o Šustauskas bandytų protestuoti,
būtų bemat sustabdytas pusiaukelėje tarp Kauno ir Vilniaus. Beje,
"ubagų karalių" kelis metus reklamavęs vienas dienraštis,
atrodo, susirado kitą "dievuką". Tai toks "darbininkų
ir valstiečių" gynėjas J.Subotinas, viešai išvadinęs Lietuvos
partizanus banditais ir liejantis krokodilo ašaras, kad Lietuva
iš "vienos turtingiausių respublikų tampa viena skurdžiausių".
Be būsimojo Seimo nario J.Subotino (tuo galima beveik neabejoti),
Lietuvą bando "paprotinti" dar vienas gelbėtojas - A.Juozaitis,
po pagiriamųjų straipsnių A.Sniečkui "tinkamai" įvertintas
Premjero. Kažkodėl jį vis dar vadina filosofu, nors visa jo filosofija
remiasi kruopščiai parinktų Koheleto bei kitų išminčių posakių
citavimu. Štai neseniai po rugsėjo 11-osios teroro aktų Niujorke
ir Vašingtone A.Juozaitis paskelbė straipsnį, kuriame faktiškai
šlovino teroristą O. bin Ladeną ir džiūgavo, jog "Osama bin
Ladenas kerta Vakarų "ateistinei" civilizacijai visuose
pasaulio kampuose".
Premjero patarėjas nesiliauja aimanuoti dėl svetimose šalyse uždarbiaujančių
tautiečių, gimstamumo mažėjimo, tautos nykimo, tačiau nenori prisiminti,
kaip sovietmečiu tūkstančiai jaunuolių iš neokomunistų šlovinamų
"tarybų" Lietuvos kolūkių traukė į Kazachstano plėšinius,
BAM'o statybą, Donbaso ar Donecko šachtas ir, susiradę nuotakas
(aišku, nelietuves), ten likdavo amžinai arba, geriausiu atveju,
grįždavo su jomis į "brangią" tėvynę ir padidindavo
kolonizatorių būrį. Žinoma, apie tai A.Juozaitis ir jo darbdavys
nekalba. Nieko nepadarysi, anot "Kauno dienos" redaktorės
A. Lėkos, širdžiai neįsakysi, jei labiau traukia į Rytus.
Deja, tą trauką Rytų link skatina ir vadinamosios aukštuomenės
bajoriškų puotų aprašinėjimas "elitui" skirtuose laikraščiuose
ir žurnaluose. Tokių "straipsnių" autoriai puikiai supranta,
kad jų pateikiamos "žinios", gausiai iliustruotos nuotraukomis,
kelia didesnės visuomenės dalies pasipiktinimą. Tačiau ar galima
ramiai skaityti apie puotą grafo Tiškevičiaus rūmuose Palangoje,
kurioje grupelė "naujųjų lietuvių" išgėrė 275 butelius
tauriųjų gėrimų, kurių vienas kainavęs du tūkstančius litų? Žurnalistai,
kuriems teko laimė būti įleistiems į tą garsiąją "vasaros
palydėtuvių" puotą, suskaičiavo, kad joje dalyvavusių nuvorišų
turtas siekia per dešimt milijardų litų! Matyt, nereikia aiškinti,
kokiais būdais buvo sukaupti tie milijardai. Todėl suprantamas
vargstančių žmonių, ypač pensininkų, pasipiktinimas. Kaip išgyventi
žmogui, sąžiningai išdirbusiam kelis dešimtmečius, už 200-300
litų pensiją? Sumokėjus visus mokesčius, nusipirkus būtiniausius
vaistus, lieka vienas ar du litai per dieną. Tik įdomu, kaip vargstantys
žmonės nesuvokia, jog besivadinantys paprastų žmonių gynėjais
pasiglemžė visą Lietuvos turtą ir pavertė Lietuvą neregėtų kraštutinumų
valstybe.
Sprendžiant iš Vyriausybės patvirtinto 2002 metų biudžeto projekto,
"žmonėms iš gatvės", kurių balsais atėjo į valdžią neokomunistai
ir norintys gyventi geriau socialliberalai, nėra ko tikėtis, kad
pažadai bus ištesėti. Vyriausybė atsisakė reklamuotų ketinimų
jau nuo kitų metų pradžios nuo 214 iki 250 litų padidinti pagrindinį
neapmokestinamąjį pajamų minimumą. Patvirtintame biudžeto projekte
numatyta, kad šis minimumas bus didinamas nuo 2002 m. liepos 1
d. Pasak finansų ministrės D.Grybauskaitės, toks sprendimas priimtas
todėl, kad, planuojant 2002 metų išlaidas, "pritrūko lėšų".
Pasirodo, padidinus šį minimumą iki 250 litų, minimalią mėnesio
algą (430 litų) gaunančio žmogaus pajamos padidėtų maždaug 12
litų. Fantastiška suma! O kiek ja buvo lošiama prieš rinkimus?
Dabar A.Brazausko Vyriausybė nusprendė, jog, padidinus neapmokestinamąjį
pajamų minimumą, sumažės įplaukos į "Sodrą", savivaldybių
biudžetus ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Taip duota
suprasti, kad, padidinus neapmokestinamąjį minimumą, pensininkai
gali nebegauti ir varganų pensijų.
Beje, paskutinį kartą šis minimumas buvo indeksuotas 1998-ųjų
vasarį. Aišku, kad Seimo dauguma vis dar vaidina paprastų žmonių
gynėjus. Tai atsispindi Biudžeto ir finansų komiteto sprendime,
kuriame pritarta ketinimui didinti neapmokestinamąjį minimumą
nuo 2002 m. sausio 1 d. Burbulas dėl tų 12 litų, kuriuos gautų
(ar negautų) minimalias pajamas turintis pilietis, pučiamas neatsitiktinai.
Norima parodyti "liaudžiai", kaip Seimas rūpinasi žmonių
gerove, siekiant nutildyti kalbas apie A.Brazausko suokalbį su
"Gazprom" dėl "Lietuvos dujų" privatizavimo
modelio. Kiek žinoma, tame modelyje tarp reikalavimų tiekėjui,
t.y. "Gazprom", yra numatyta tik jo prievolė nurodyti
tiekiamų dujų kainos formulę. Be jokios abejonės, tai sudaro galimybę
"Gazprom" pateikti bet kokią kainų formulę, kuri bus
naudinga tiekėjui, bet tik ne Lietuvos vartotojui. Tačiau kam
rūpi vartotojas, jeigu visos jėgos skiriamos Maskvos užgaidoms
tenkinti.
Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas
© 2001 "XXI amžius"