Atnaujintas 2001 m. spalio 12 d.
Nr.77
(986)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Liudijimai
Ora et labora
Darbai
Gimtas kraštas
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Kas slypi už bombų lietaus?

Jau trečiąją dieną nuo karinių veiksmų Afganistane pradžios JAV gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas pareiškė, kad visą Afganistano oro erdvę kontroliuoja Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos oro pajėgos. Toliau buvo bombarduojami Kabulo, Kandaharo, Džalalabado, Herato miestai. Pagrindiniai taikiniai - Talibano štabai, oro uostai, naftos saugyklos, karinės bazės ir teroristų rengimo bei apmokymo stovyklos. Bombarduotas Mazavi Šarifo miestas, esantis vos už 70 kilometrų nuo Uzbekistano sienos. Pranešama, kad į šios šalies karinį aerodromą, kuris buvo pagrindinė Sovietų Sąjungos karinė oro bazė invazijos į Afganistaną metu, atvyko 30 JAV aviacijos specialistų. Jie ruošia šį aerodromą JAV karinių transporto ir kovinių lėktuvų nusileidimui. Iš to daroma išvada, kad rengiamas sausumos kariuomenės puolimas. Manoma, jog amerikiečiai, vengdami aukų, įžengs į Afganistano teritoriją tik tada, kai Šiaurės Aljanso pajėgos, kovojančios su Talibano kariuomene, išstums ją iš užimamų pozicijų. Kol kas Šiaurės Aljansas negali pasigirti dideliais laimėjimais, nors Rusija pateikė talibų priešams daugybę ginklų ir amunicijos. Aljanso vadovai skelbia apie netrukus įvyksiantį Kabulo šturmą. Šiaurės Aljanso užsienio reikalų ministras A.Abdulahas pareiškė, kad Talibano režimo žlugimas - neišvengiamas, nes jis negalįs priešintis ilgiau nei kelias, daugiausia, - keliolika dienų. D.Ramsfeldas taip pat pranešė, kad jau sunaikinta 85 proc. numatytų objektų, o likusieji bus sunaikinti artimiausiu metu, nes nuo šiol jie bus bombarduojami ne tik naktimis, bet visą parą.

"Teroristas Nr.1" grasina

Per Kataro valstybės radiją ir televiziją buvo paskelbtas Osamos bin Ladeno atstovo pareiškimas, raginantis viso pasaulio musulmonus pakilti į šventąjį karą prieš Ameriką. O. bin Ladeno atstovas teigė, kad keleiviniai lėktuvai bus grobiami ir toliau, nes tūkstančiai musulmonų yra pasirengę paaukoti gyvybes kovoje "prieš didžiausią pasaulio blogį" - Ameriką. Priešakiniu šių kovotojų būriu O. bin Ladeno atstovas pavadino organizaciją "Al Qaidą". Jis taip pat pabrėžė, kad Jungtinių Valstijų politikai vadovauja žydai, todėl pasaulio musulmonai nesėdės sudėję rankų iki tol, kol bus sunaikintas Izraelis ir Amerika.
Beje, ankstesniame O. bin Ladeno pareiškime, paskelbtame vos prasidėjus puolimui prieš Talibaną, nebuvo kalbama apie teroro aktus Niujorke ir Vašingtone, tačiau dabar išreikštas pasididžiavimas tą aktą įvykdžiusiais teroristais. "Alachas palaimino priešakinę musulmonų grupę, kuri turi sunaikinti Ameriką. Tegu Alachas palaimina juos ir suteikia jiems aukščiausią vietą danguje",- sakoma O. bin Ladeno atstovo pareiškime. Apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad per Kataro radiją ir televiziją kalbėjęs "Al Qaidos" atstovas nekalbėjo apie patį O. bin Ladeną, net neminėjo, kur jis dabar yra. Pasklido kalbos, kad teroristų vadeiva susirgo ir yra išgabentas gydytis į Pakistaną. O talibų valdžia paskelbė, jog nuo šiol O.bin Ladenui nebus taikomi jokie suvaržymai ir jis galės vadovauti "šventajam karui".

Galvosūkis Pakistano prezidentui

Afganistane prasidėjus karinei operacijai Pakistano prezidentui generolui Pervesui Mušarafui iškilo didelių problemų su islamiškąja opozicija, kasdien rengiančia demonstracijas prieš Amerikos "agresiją" Afganistane. Nors prezidentą P.Mušaratą palaiko didesnė dalis Pakistano gyventojų, tačiau karinguosius islamistus remia kai kurie aukšti armijos pareigūnai. Pakistano prezidentas pareiškė, kad valdžia sugebės susidoroti su antiamerikietiškais protestais ir agitacija.
P.Mušaratas pabrėžė, jog negalima leisti Afganistano Šiaurės Aljansui, kuriam priklauso dauguma Afganistano uzbekų ir tadžikų, perimti valdžią pasinaudojant JAV ir Anglijos smūgiais. Jo teigimu, Šiaurės Aljansą remia tik 10-15 proc. Afganistano gyventojų, todėl, jam paėmus valdžią, šalyje neišvengiamai kils pilietinis karas. Talibanas, pažadėjęs atkeršyti Pakistanui už paramą amerikiečiams, nuo grasinimų perėjo prie veiksmų. Talibų kariuomenė, sutelkta prie Pakistano sienos, bandė įsiveržti į Pakistano teritoriją. Pakistano armija atrėmė puolimą, bet aukšti armijos generolai būgštauja, kad puolimai gali pasikartoti, nes Talibanas taip stengiasi išprovokuoti Pakistano islamo ekstremistus ginkluotam sukilimui.

Maskva žarsto žarijas

Rusijos prezidentui V.Putinui atsivėrė "auksinės galimybės" po to, kai Afganistane buvo pradėti karo veiksmai. Bent jau taip teigia Harvardo universiteto Rusijos tyrimų centro politologai Timotis Koltonas ir Maršalas Goldmanas. Jie džiaugiasi, jog po rugsėjo 11-osios teroro aktų Niujorke ir Vašingtone JAV ir Rusijos santykiai tapo kaip niekad artimi. Abu įtakingi politologai prasitarė, kad NATO politika dėl plėtros į Rytus radikaliai pasikeis. Pasak M.Goldmano, NATO plėtros procesas bus atidėtas neribotam laikui, nes esą NATO jau įvykdė savo pagrindinį uždavinį, ir dabar Aljansas persitvarkys į tokią sistemą, kurioje Rusijai bus skirtas reikšmingas "jai priderantis" vaidmuo. Toks Harvardo profesorių pareiškimas Kremliuje buvo priimtas labai entuziastingai. Rusijos "Politikos" fondo prezidentas V.Nikonovas, labai artimas Kremliui žmogus, pareiškė, kad Vakarai ir Rusija nuo šiol turi daugybę bendrų interesų. Jis iškėlė septynis klausimus Vakarams:

1. Kas svarbiau JAV ir Europai - glaudus bendradarbiavimas su Rusija ar NATO plėtra, visų pirma į Pabaltijį?
2. Ar Vakarai pritaria Rusijos "antiteroristinėms" operacijoms Čečėnijoje ir palaikys tas operacijas?
3. Ar pasirengusi Europos Sąjunga laikyti Rusiją rinkos ekonomiką vykdančia valstybe ir priimti ją į Pasaulio prekybos organizaciją?
4. Kaip Rusijos dalyvavimas antiteroristinėse akcijose bus siejamas su Rusijos užsienio skolų išmokėjimu?
5. Ar pasirengę Vakarai pripažinti karinį-politinį Rusijos vaidmenį Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje kaip tarptautinio stabilumo veiksnį?
6. Ką JAV galvoja apie priešraketinės gynybos sistemos ateitį? Ar kurs ją kartu su Rusija, ar prieš ją?
7. Ar Vakarai jau yra pasirengę priimti Rusiją kaip strateginį sąjungininką?

Sprendžiant iš Vašingtono, Berlyno, Londono ir Paryžiaus užimamos pozicijos, atsakymai į V.Nikonovo klausimus gali būti teigiami. Kuo tai gresia visų pirma Pabaltijui - pakankamai aišku. Dar aiškiau kalbėjo vadinamosios Liaudies patriotinės sąjungos vadovas rašytojas Aleksandras Prochanovas. Jis pareiškė, kad Rusijai po prasidėjusios karinės kampanijos Afganistane atsivėrė neregėtos galimybės. "Naudingiausia šiuo metu būtų vilkinti laiką ir kuo ilgiau maišyti islamo skruzdėlyną", - teigė A.Prochanovas.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"

 

 

JAV karinėje bazėje Ramštaine (Vokietija) kraunami humanitarinės paramos paketai, kurie vėliau iš amerikiečių karinių lėktuvų išmėtomi Afganistane. Pagal prezidento D.Bušo "maisto ir ginklų" strategiją, siekiama sunaikinti teroristų rėmėjų struktūras Afganistane, kartu laimint paprastų žmonių palankumą

EPA-ELTA nuotrauka

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija