Kas slypi už bombų lietaus?
Jau trečiąją dieną nuo karinių veiksmų
Afganistane pradžios JAV gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas
pareiškė, kad visą Afganistano oro erdvę kontroliuoja Jungtinių
Valstijų ir Didžiosios Britanijos oro pajėgos. Toliau buvo bombarduojami
Kabulo, Kandaharo, Džalalabado, Herato miestai. Pagrindiniai taikiniai
- Talibano štabai, oro uostai, naftos saugyklos, karinės bazės
ir teroristų rengimo bei apmokymo stovyklos. Bombarduotas Mazavi
Šarifo miestas, esantis vos už 70 kilometrų nuo Uzbekistano sienos.
Pranešama, kad į šios šalies karinį aerodromą, kuris buvo pagrindinė
Sovietų Sąjungos karinė oro bazė invazijos į Afganistaną metu,
atvyko 30 JAV aviacijos specialistų. Jie ruošia šį aerodromą JAV
karinių transporto ir kovinių lėktuvų nusileidimui. Iš to daroma
išvada, kad rengiamas sausumos kariuomenės puolimas. Manoma, jog
amerikiečiai, vengdami aukų, įžengs į Afganistano teritoriją tik
tada, kai Šiaurės Aljanso pajėgos, kovojančios su Talibano kariuomene,
išstums ją iš užimamų pozicijų. Kol kas Šiaurės Aljansas negali
pasigirti dideliais laimėjimais, nors Rusija pateikė talibų priešams
daugybę ginklų ir amunicijos. Aljanso vadovai skelbia apie netrukus
įvyksiantį Kabulo šturmą. Šiaurės Aljanso užsienio reikalų ministras
A.Abdulahas pareiškė, kad Talibano režimo žlugimas - neišvengiamas,
nes jis negalįs priešintis ilgiau nei kelias, daugiausia, - keliolika
dienų. D.Ramsfeldas taip pat pranešė, kad jau sunaikinta 85 proc.
numatytų objektų, o likusieji bus sunaikinti artimiausiu metu,
nes nuo šiol jie bus bombarduojami ne tik naktimis, bet visą parą.
"Teroristas Nr.1" grasina
Per Kataro valstybės radiją ir televiziją
buvo paskelbtas Osamos bin Ladeno atstovo pareiškimas, raginantis
viso pasaulio musulmonus pakilti į šventąjį karą prieš Ameriką.
O. bin Ladeno atstovas teigė, kad keleiviniai lėktuvai bus grobiami
ir toliau, nes tūkstančiai musulmonų yra pasirengę paaukoti gyvybes
kovoje "prieš didžiausią pasaulio blogį" - Ameriką.
Priešakiniu šių kovotojų būriu O. bin Ladeno atstovas pavadino
organizaciją "Al Qaidą". Jis taip pat pabrėžė, kad Jungtinių
Valstijų politikai vadovauja žydai, todėl pasaulio musulmonai
nesėdės sudėję rankų iki tol, kol bus sunaikintas Izraelis ir
Amerika.
Beje, ankstesniame O. bin Ladeno pareiškime, paskelbtame vos prasidėjus
puolimui prieš Talibaną, nebuvo kalbama apie teroro aktus Niujorke
ir Vašingtone, tačiau dabar išreikštas pasididžiavimas tą aktą
įvykdžiusiais teroristais. "Alachas palaimino priešakinę
musulmonų grupę, kuri turi sunaikinti Ameriką. Tegu Alachas palaimina
juos ir suteikia jiems aukščiausią vietą danguje",- sakoma
O. bin Ladeno atstovo pareiškime. Apžvalgininkai atkreipė dėmesį,
kad per Kataro radiją ir televiziją kalbėjęs "Al Qaidos"
atstovas nekalbėjo apie patį O. bin Ladeną, net neminėjo, kur
jis dabar yra. Pasklido kalbos, kad teroristų vadeiva susirgo
ir yra išgabentas gydytis į Pakistaną. O talibų valdžia paskelbė,
jog nuo šiol O.bin Ladenui nebus taikomi jokie suvaržymai ir jis
galės vadovauti "šventajam karui".
Galvosūkis Pakistano prezidentui
Afganistane prasidėjus karinei operacijai
Pakistano prezidentui generolui Pervesui Mušarafui iškilo didelių
problemų su islamiškąja opozicija, kasdien rengiančia demonstracijas
prieš Amerikos "agresiją" Afganistane. Nors prezidentą
P.Mušaratą palaiko didesnė dalis Pakistano gyventojų, tačiau karinguosius
islamistus remia kai kurie aukšti armijos pareigūnai. Pakistano
prezidentas pareiškė, kad valdžia sugebės susidoroti su antiamerikietiškais
protestais ir agitacija.
P.Mušaratas pabrėžė, jog negalima leisti Afganistano Šiaurės Aljansui,
kuriam priklauso dauguma Afganistano uzbekų ir tadžikų, perimti
valdžią pasinaudojant JAV ir Anglijos smūgiais. Jo teigimu, Šiaurės
Aljansą remia tik 10-15 proc. Afganistano gyventojų, todėl, jam
paėmus valdžią, šalyje neišvengiamai kils pilietinis karas. Talibanas,
pažadėjęs atkeršyti Pakistanui už paramą amerikiečiams, nuo grasinimų
perėjo prie veiksmų. Talibų kariuomenė, sutelkta prie Pakistano
sienos, bandė įsiveržti į Pakistano teritoriją. Pakistano armija
atrėmė puolimą, bet aukšti armijos generolai būgštauja, kad puolimai
gali pasikartoti, nes Talibanas taip stengiasi išprovokuoti Pakistano
islamo ekstremistus ginkluotam sukilimui.
Maskva žarsto žarijas
Rusijos prezidentui V.Putinui atsivėrė
"auksinės galimybės" po to, kai Afganistane buvo pradėti
karo veiksmai. Bent jau taip teigia Harvardo universiteto Rusijos
tyrimų centro politologai Timotis Koltonas ir Maršalas Goldmanas.
Jie džiaugiasi, jog po rugsėjo 11-osios teroro aktų Niujorke ir
Vašingtone JAV ir Rusijos santykiai tapo kaip niekad artimi. Abu
įtakingi politologai prasitarė, kad NATO politika dėl plėtros
į Rytus radikaliai pasikeis. Pasak M.Goldmano, NATO plėtros procesas
bus atidėtas neribotam laikui, nes esą NATO jau įvykdė savo pagrindinį
uždavinį, ir dabar Aljansas persitvarkys į tokią sistemą, kurioje
Rusijai bus skirtas reikšmingas "jai priderantis" vaidmuo.
Toks Harvardo profesorių pareiškimas Kremliuje buvo priimtas labai
entuziastingai. Rusijos "Politikos" fondo prezidentas
V.Nikonovas, labai artimas Kremliui žmogus, pareiškė, kad Vakarai
ir Rusija nuo šiol turi daugybę bendrų interesų. Jis iškėlė septynis
klausimus Vakarams:
1. Kas svarbiau JAV ir Europai
- glaudus bendradarbiavimas su Rusija ar NATO plėtra, visų pirma
į Pabaltijį?
2. Ar Vakarai pritaria Rusijos "antiteroristinėms" operacijoms
Čečėnijoje ir palaikys tas operacijas?
3. Ar pasirengusi Europos Sąjunga laikyti Rusiją rinkos ekonomiką
vykdančia valstybe ir priimti ją į Pasaulio prekybos organizaciją?
4. Kaip Rusijos dalyvavimas antiteroristinėse akcijose bus siejamas
su Rusijos užsienio skolų išmokėjimu?
5. Ar pasirengę Vakarai pripažinti karinį-politinį Rusijos vaidmenį
Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje kaip tarptautinio stabilumo
veiksnį?
6. Ką JAV galvoja apie priešraketinės gynybos sistemos ateitį?
Ar kurs ją kartu su Rusija, ar prieš ją?
7. Ar Vakarai jau yra pasirengę priimti Rusiją kaip strateginį
sąjungininką?
Sprendžiant iš Vašingtono, Berlyno,
Londono ir Paryžiaus užimamos pozicijos, atsakymai į V.Nikonovo
klausimus gali būti teigiami. Kuo tai gresia visų pirma Pabaltijui
- pakankamai aišku. Dar aiškiau kalbėjo vadinamosios Liaudies
patriotinės sąjungos vadovas rašytojas Aleksandras Prochanovas.
Jis pareiškė, kad Rusijai po prasidėjusios karinės kampanijos
Afganistane atsivėrė neregėtos galimybės. "Naudingiausia
šiuo metu būtų vilkinti laiką ir kuo ilgiau maišyti islamo skruzdėlyną",
- teigė A.Prochanovas.
Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas
© 2001 "XXI amžius"