XXI amžius

Gyvos, matomos, reikalingos

Moterų konservatorių sąjungos pirmininkė Seimo narė Irena Degutienė ir Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė lapkričio 17 dieną surengė moterų politinio švietimo konferenciją "Aš - konservatorė".
Žmonių prisirinko pilnutėlė Vilniaus savivaldybės Baltoji salė. Paskaitas skaitė Vladimiras Laučius, Romualda Hofertienė, Gražina Trimakaitė, Seimo narės konservatorės Rasa Juknevičienė ir Irena Degutienė. Konferencijos dalyves pasveikino Seimo narys Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Perskaičius pranešimus, vyko įdomios, nuoširdžios diskusijos.
Prelegentai pasidžiaugė naująja Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) strategija ir taktika (vos tik pasirodžiusį šį dokumentą pristatėme "XXI amžiuje").
Iš pat pradžių kalba pakrypo į prezidento rinkimus. Prof. O.Voverienė padėkojo konservatorėms I.Degutienei ir R.Juknevičienei, sutikusioms dalyvauti vidiniuose partiniuose prezidento rinkimuose. "Konservatorių partijai jos uždirbo daug dividendų", - sakė prof. O.Voverienė. Nesvarbu, kad kandidatu į prezidentus buvo išrinktas Seimo narys Andrius Kubilius. Buvo aplankyti konservatorių partijos skyriai, sujudinta visa Lietuva, atėjo balsuoti apie dešimt tūkstančių žmonių. "Šie rinkimai - tai visuomenės demokratizavimo impulsas", - sakė R.Juknevičienė.
Konservatoriai kandidatą į prezidentus jau išrinko. Kas toliau? Teks tartis su kitomis partijomis, kad jos paremtų šį kandidatą. Su kokiomis? Dėl Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos neabejojama - su šia partija pasirašytas susitarimas, kartu bus einama į prezidento, savivaldybių ir Seimo rinkimus. Tariamasi su moderniaisiais krikščionimis demokratais - tikimasi, kad jie parems A.Kubilių. Krikščionių demokratų partijai, vadovaujamai akademiko Zigmo Zinkevičiaus, iki šiol nesiseka sutvarkyti juridinių reikalų. Per tą laiką nemažai Krikščionių demokratų partijos narių perėjo pas konservatorius. Galima tikėtis, jog akad. Z.Zinkevičiaus vadovaujami krikščionys demokratai taip pat balsuos už A.Kubilių. Liberalai - artima konservatoriams partija jau vien todėl, kad dauguma jų yra konservatorių vaikai, nors liberalų pozicijos yra svarstytinos. Jie Seime kartais balsuoja taip, kaip socialdemokratai. R.Juknevičienė svarstė: "Reikia daryti valstybei reikalingus žingsnius. Su Eugenijum Gentvilu tartis bus lengviau negu su Rolandu Paksu. Be liberalų vargu ar galėsime laimėti". Arūno Žebriūno vadovaujama partija parems A.Kubiliaus kandidatūrą, "Socialdemokratija 2000" - taip pat. "Norime tartis su visais dešiniaisiais. Lietuvos dešinė turi daug bendrumų: kilome iš Sąjūdžio, vienodai vertiname okupaciją, toks pat požiūris į nepriklausomybę, į euroatlantinę integraciją. Kairė nėra tokia stipri kaip atrodo. A.Brazauskas - tarsi didelis kūnas molinėmis kojomis", - sakė R.Juknevičienė.
Anot R.Hofertienės, kelia nerimą naujosios politikos "atstovų daiktinė ideologija". Anksčiau vogdavo slėpdamiesi, dabar pavagia, aptveria, sukviečia žurnalistus ir, nutaisę nekaltą veidą, rodo. Tai įžūli politinė naujovė.
Konferencijoje buvo priminti ideologiniai konservatyvizmo pamatai. V.Laučius sakė, kad konservatoriai pabrėžia žmogaus protą (tai jį skiria nuo gyvulio), dvasios primatą prieš kūną (krikščioniškoji tradicija), neturi būti pamirštas Dekalogas; tai visiems galiojantis įstatymas; žmogus - morali būtybė; prigimtis - tai sėkla, kuri suvešėjusi tampa medžiu; lavinant prigimties dorybes, tampama moralia būtybe. Žmogus - sociali būtybė. Jis gimsta šeimoje, bręsta bendruomenėje, moralės mokosi kaip gimtosios kalbos. Todėl konservatoriai sielojasi dėl šeimos ir bendruomenės irimo. Žmogus yra politikas iš prigimties. Klasikiniu požiūriu politika - tai teisingumo įgyvendinimas. Kriterijai yra idealai. Dabar mėginama žodį "idealistas" prilyginti keiksmažodžiui. Konservatoriai bando idealo siekį sugrąžinti į kasdienybę. Štai roko grupės lyderis dainuoja nešvankią dainą ir teisinasi: "Toks yra gyvenimas, apie gyvenimo realybę dainuoju". Seime balsuojama už lošimo namų legalizavimą ir sakoma: "Betgi taip jau yra. Lošimo namai veikia". Konservatoriams tokia pozicija nepriimtina. "Turime įteisinti ne "kaip dabar yra", o "kaip turi būti". Konservatoriams reikia ne tik kalbėti apie idealizmą, bet ir juo vadovautis".
Šią nuostatą savo pranešime pratęsė Gražina Trimakaitė. Ji sakė: "Konservatizmas turi būti ne ideologija, o gyvenimas. Mūsų elgesys turi rodyti, kas esame. Gyvenimu turi įrodyti, kad esi konservatorius. Be šito aižysime ir lūžinėsime". Konservatizmas saugo amžinus dalykus. Konservatizmas - tai stipri valstybė; tai sąlyga, kad sėkmingai gyvuotų tauta. Tik gera bendruomenė yra gėris. Prelegentė kėlė asmenybių svarbą. Šiam pastebėjimui visiškai pritarė Vilija Aleknaitė-Abramikienė: "Negalima sukurti visavertės bendruomenės iš nemąstančių žmonių". Tačiau ji įsitikinusi, jog konservatizmas yra ir ideologija, ir gyvenimas. Būtina ugdyti ir teorinį supratimą. Teklė Vengrytė vaizdžiai papildė: "Kai žinai, iš kokios stotelės ir kokiu keliu važiuosi, - tikrai nuvažiuosi ten, kur nori".
Iškilo būtinybė įvertinti neopagonybę kaip reiškinį Lietuvoje. "Tai nauja ateizmo forma, siekimas susilpninti krikščioniškąją bendruomenę, tuo pačiu - ir valstybę", - toks buvo neopagonybės įvertinimas. Nėra abejonės, kad visa tai gerai žino lyderiai, tačiau paskui juos eina minia žmonių. Tarp jų - daug tokių, kurių krikščionybės žinios pasiliko vaikystėje išmokto katekizmo lygyje, arba kurie šeimoje negavo jokio krikščioniško auklėjimo pamato, arba kurie nusivylė mokykloje tikybos pamokomis. Dorų, nesusivokiančių žmonių atstumti negalima. V.Aleknaitė-Abramikienė siūlė rengti savišvietos konferencijas, kuriose būtų galima susipažinti su šiuolaikine krikščioniškąja filosofija. "Juk yra daug jaunų, protingų teologų, pasirengusių tai padaryti", - sakė ji.
Konferencija buvo pavadinta "Aš - konservatorė". Tad iškilo klausimas: ar konservatorės pakankamai matomos visuomenėje? Anot I.Degutienės, "mus stabdo abejingumas politikai, pernelyg didelis užimtumas šeimoje ir ūkyje". Ji kolegėms konservatorėms siūlė vykdyti mažąją politiką. Sode, kieme, laiptinėje bendraujama su žmonėmis. Kai žmonės sužinos, kad esi konservatorė, darbais ir poelgiais puoselėjanti tautinę valstybę, išpažįstanti krikščioniškąsias vertybes, esi pasirengusi visur ir visada kuo galėdama padėti, pradės keistis ir žmonių požiūris į konservatorių partiją, į jos pagrindinę strateginę kryptį - "europietiška ir lietuviška Lietuva". Europietiška savo ekonomika, euroatlantine integracija, žinių visuomenės pobūdžiu ir naujausiomis technologijomis, lietuviška - savo kalba, tautiniu tapatumu ir kultūra, etninių vertybių puoselėjimu, sąmoningu savo kultūros saugojimu nuo agresyvaus kitų kultūrų poveikio".
R.Juknevičienės žodžiais tariant, kairiosios partijos numetė raudonas vėliavas, iš dešiniųjų pasisavino idėjas, dešiniąsias partijas paliko nukraujavusias... Taip atsitiko ne tik Lietuvoje. Nuo mūsų konteksto neišsiskiria Estija, Latvija, Čekija, Vengrija. Lenkijoje partija, šalį atvedusi į NATO, parlamente nebeteko vietų. Visuomenė nebemato skirtumo tarp kairės ir dešinės.
Nedera pamiršti, kad politikoje veikia švytuoklės principas, būdingi bangavimai. Lietuvos dešinieji privalo įveikti krizę. Paskui ką eis tie, kurie jau nusivylė "naująja politika"? Galima prognozuoti, kad konservatyvizmas atsigaus - žmonėms reikia pastovių dalykų. Moterys konservatorės yra patikimos partnerės visur: politikoje, šeimoje, visuomenėje. Anot R.Hofertienės, "veikiant ir dirbant valstybės labui, svarbu mokytis iš klaidų, reikia išlaukti, nenusivilti. Juk blogio ir gėrio dvikova vyksta nuo pat pasaulio pradžios". Prof. O.Voverienės teigimu, vadovaujant prof. V.Landsbergiui, pavyko suburti stiprią Lietuvos politikų mokyklą, žmonės išaugo. Kaip bebuvo skaldoma partija, ji nesuiro, nes turėjo stiprų stuburą, sunkumų užgrūdinta ji tapo tvirta kaip deimantas. Galima įžiūrėti dvasingumo ir idealizmo ateitį.
Į klausimą "Kodėl aš esu konservatorė?" atsakyta priimtoje rezoliucijoje. Joje rašoma:
Iš plataus spektro Lietuvos partijų mes pasirinkome Tėvynės sąjungą (Lietuvos konservatorius) todėl, kad ši partija puoselėja ir laikosi krikščioniškųjų ir tautinių vertybių, siekia laikytis tradicinių moralės principų; todėl, kad ši partija yra ateities partija, savo strategijoje žvelgianti dešimt metų į priekį, matanti ne tik atskiras detales, bet ir visą valstybės rūmo projektą; todėl, kad ši partija rūpinasi ne savo asmeniniais reikalais, o visos Lietuvos reikalais, todėl, kad ši partija ne žodžiais, o darbais yra įrodžiusi, kad nuosekliausiai žengia išsivysčiusių Europos valstybių keliu į euroatlantines struktūras, todėl, kad ją remia tautos sąžine vadinami Lietuvos žmonės - politiniai kaliniai ir tremtiniai, savo krauju, bendražygių gyvybėmis ir kančiomis nutiesę dvasinį idealistų kelią į Lietuvos nepriklausomybę ir ateitį.
Rezoliucijoje taip pat pritariama ketinimui Lietuvoje pastatyti paminklą partizanų motinai.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

Vilnius