Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PASKUTINIS
NUMERIS
|
|
|
Būkite arti vienas kito
Lapkričio 21-ąją, Šv.Cecilijos dieną,
Panevėžio kultūros rūmų Didžioji salė prisirinko pilnutėlė. Dar
už laukujų durų stoviniavo pulkas žmonių. Tai tie, kuriems nebeužteko
kvietimų, bet kurie norėjo savo dalyvavimu pagerbti vyskupą Juozą
Preikšą jo 75 metų jubiliejaus ir kunigystės 50-mečio proga.
Scenoje skambėjo jauni balsai. Lietuvių ir geriausių užsienio
kompozitorių kūrinius atliko Kauno sakralinės muzikos mokyklos
chorai "Pastoralė" (meno vadovė ir dirigentė Nijolė
Jautakienė), "Giesmė" (meno vadovė ir dirigentė Salvinija
Jautakaitė). Solo dainavo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai
Rita Preikšaitė ir Laimonas Pautienius; dvasingus tekstus skaitė
Kauno dramos teatro aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas.
Kauno menininkai atvyko neatsitiktinai. Kaunas griškabūdiečių
Preikšų šeimai buvo artimas miestas, čia Juozas mokėsi kunigų
seminarijoje, čia klebonavo Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje,
vėliau, įgijęs mokslo laipsnį, dėstė Kauno kunigų seminarijoje.
Kaip sakė vysk. J.Preikšas, Kaunas yra pats mieliausias miestas,
čia prabėgo dvidešimt šešeri gyvenimo metai, čia gyvena brolių
ir sesers šeimos, čia dar galima sutikti jaunystės draugų.
|
Pasveikinti vyskupijos ganytojo į Panevėžį
suvažiavo Lietuvos vyskupai
|
|
Popiežius apgailestavo dėl misionierių
klaidų Kinijoje
Tam tikro politinio atgarsio sulaukė
popiežiaus Jono Pauliaus II pareiškimas, kuriuo kviečiama normalizuoti
prieš 50 metų nutrūkusius Vatikano ir komunistų valdomos Kinijos
Liaudies Respublikos santykius. Atsiprašydamas už misionierių
Kinijoje padarytas klaidas kolonializmo istoriniu periodu, Šventasis
Tėvas nurodė, kad Kinijos Liaudies Respublikos ir Šventojo Sosto
santykių normalizavimas neabejotinai turėtų teigiamą poveikį žmonijos
pažangai.
Šios Popiežiaus mintys buvo išsakytos laiške spalio 24-25 dienomis
Romoje vykusio tarptautinio kongreso "Mateo Ričis: už dialogą
tarp Kinijos ir Vakarų" dalyviams. Susitikimą, skirtą paminėti
žymaus jėzuitų misionieriaus Mateo Ričio (1552-1610) atvykimo
į Kinijos sostinę 400-osioms metinėms, surengė Romos jėzuitų Grigaliaus
universitetas, bendradarbiaujant su Milane veikiančiu Italijos
kinų studijų institutu. Tarp aktyvių renginio organizatorių buvo
Romos kurijos kardinolas Rožeras Ečegerajus ir žymus Italijos
politikas senatorius Džiulijus Andreotis. Šiek tiek anksčiau,
spalio 14-17 dienomis, panašus kongresas apie M.Ričio darbus Kinijoje
ir jų reikšmę vyko Pekine.
|
Kinijos pogrindžio katalikai meldžiasi privačiuose
namuose
|
|
Tautos patriarchas amžininkų akimis
Minint dr. Jono Basanavičiaus gimimo 150-ąsias
metines
1928 m. lapkričio 23 d., Lietuvos
kariuomenės atsikūrimo sukaktuvėse, Kauno karo muziejaus sodelyje
buvo atidengtas lietuvių tautos patriarcho, jos gyvasties žadintojo,
aušrininko, Vasario 16-osios Akto signataro dr. Jono Basanavičiaus
paminklas. Jį pašventinęs kitas iškilusis tautos sūnus ir dainius
Maironis sakė: "Šis paminklas sako, jog yra ant žemės teisybė.
Kada Dr. Basanavičius stojo kovon prieš carų norą surusint šalį,
kada tautybės ugnelė liepsnojo tik po šiaudine pastoge, tai buvo
kova be vilties, diena be rytojaus, paskutinis skęstančio riksmas.
Vienok kova buvo laimėta ir pasiekta tai, ko prieš 40 metų negalima
buvo nė svajonėse tikėtis.
It Gedimino milžinai mūsų kariuomenė stojo kovon ir užbaigė darbą
dėl Nepriklausomybės. Šitas paminklas pastatytas ne vien Basanavičiui,
bet ir tai teisybei, už kurią kiti kariavo. Vienok istoriškoji
teisybė dar nepilna: nėra mūsų tarpe daktaro Basanavičiaus. Jis,
kaip tautos vadas, stovi ten, kur mūsų troškimai, kur Gedimino
ir Vytauto kapai, kur mūsų senoji teisybė. Vienok ateis laikas,
kada viršų ims teisybė. Tada sakysim: "Teisingas yra Dievas!"
|
Aušrininkai 40 metų "Aušros" sukaktuvėse
1923 metais. Stovi: P.Matulionis, J.Bulota, V.Palukaitis. Sėdi:
prelatas K.Prapuolenis, J.Jablonskis, J.Basanavičius, prelatas
A.Jakštas-Dambrauskas. Šioje nuotraukoje nėra dar vieno iškilaus
aušrininko - Petro Vileišio
|
|
Nutylėjimai - dezinformacijos rūšis
Kariuomenės dienos proga Lietuvos
Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos Mokomojo pulko muziejuje Jonavos
rajono muziejus surengė Lietuvos kariuomenės istorijos parodą.
Muziejaus direktorės pranešime, skirtame kariuomenės istorijai
nušviesti, paminėjo praėjusio amžiaus Nepriklausomybės kovas,
pirmąjį Krašto apsaugos ministrą prof.A.Voldemarą, pirmąjį kariuomenės
vadą gen.S.Žukauską, dar vieną kitą detalę ar pavardę, užsiminė
apie 1940 metų įvykius. Neminėdama pavardžių priminė, kad karininkai
buvo suiminėjami, kalinami, sušaudomi. Ir istorija pasibaigė be
pabaigos. Stenduose eksponuojamos trylikos generolų nuotraukos,
paskutinioji - gen.V.Vitkausko.
Deja, tai tik dalis Lietuvos kariuomenės istorijos. Kodėl buvo
pamirštas generolas M.Pečiulionis, vienintelis iš Lietuvos generaliteto
dalyvavęs ginkluotame pasipriešinime? 1941 metų Birželio tautos
sukilime dalyvavo daug karininkų ir kareivių. Apie juos - nieko!
|
|
Spaudos rėmimo fondo klystkeliai
(Pabaiga. Pradžia Nr.88)
Kokius pagrindinius piktnaudžiavimo
faktus pastebėjome vadinamojo spaudos rėmimo fondo nuo 1996 metų
pabaigos rengiamuose "konkursuose"? Jau minėjome, kad
pirmiausia piktnaudžiavimai reiškėsi į fondo valdybą suplaukusių
redaktorių "apsukrumu" pasiskirti savo leidiniams dideles
sumas. Taip jie dalijosi valstybės iždo pinigus beveik be jokių
kliūčių. Po trijų metų (įsiurbę atitinkamas trejas "dozes"
pinigų) kažkokių galingų jėgų įveikti kai kurie redaktoriai buvo
priversti pasitraukti iš fondo valdybos narių (kitaip jie nebūtų
gavę "nė cento"). Tačiau, aišku, pasigrobtų pinigų jie
negrąžino, nes niekas nepareikalavo grąžinti, nors jų dalijimo
būdas ir buvo pripažintas neteisėtu. Iš fondo valdybos išėjusius
redaktorius pakeitė jų draugai - "kūrybinių organizacijų"
atstovai, kurie nepagailėdavo lėšų savo buvusiems bičiuliams ir,
žinoma, savo leidiniams sočiai pamaitinti.
|
|
Laivas be burių ir kompaso
Dabartinės Lietuvos valdžios
nesusigaudymas situacijoje, keisti ministrų veiksmai, priimant
ir atšaukiant potvarkius, darosi sunkiai suprantami ne tik opozicijai.
O ką jau kalbėti apie Seimą ir jo Pirmininką, kuris Seimo kontrolę
jau perleido savo koalicijos "partneriui", vadinamajam
socialdemokratui Č.Juršėnui. Nesėdi sudėjęs rankų ir kitas socdemas
V.Andriukaitis, kuris net Londono arbitražiniame teisme, nagrinėjančiame
"Williams International" ir firmos, stačiusios Būtingės
terminalą, nesutarimus, užsipuolė amerikiečių kompaniją "Williams",
esą "pavogusią Lietuvos naftos ūkį". Taigi dar prieš
rinkimus žadėjęs iki paskutiniojo kraujo lašo kautis su "plėšrūnais
amerikonais", darbo žmonių gynėju besivadinantis seimūnas
savo pažadą nuosekliai vykdo.
|
|
Čekijos kunigui bylą dėl komunistų
"įžeidimo" nutraukė prezidentas
Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas
įsakė nutraukti labai prieštaringą teismo bylą, iškeltą katalikų
kunigui, neva įžeidusiam komunistus. Pietų Moravijos kaimiškosios
Rakvicės parapijos klebonas kun. Vojtechas Protivinskis, prieš
metus vykusiuose papildomuose rinkimuose į senatą Breclavo rinkimų
apygardoje, kuriai priklauso jo parapija, buvo viešai paraginęs
nebalsuoti už komunistų kandidatą. Dėl to kunigą ši partija padavė
į teismą.
Čekijos (Bohemijos ir Moravijos) komunistų partija (KSCM), diktatoriškais
metodais valdžiusi šalį daugiau kaip keturiasdešimt metų (1948-1989),
yra viena iš nedaugelio pokomunistinėje Rytų Europoje, kuri ir
po 1989-ųjų politinių permainų net nepakeitė savo pavadinimo,
patvirtindama nepertraukiamą politinę tradiciją. Tačiau dabar,
apsimesdama didžiausia "liaudies gynėja", ši partija
įžiūrėjo rimtą grėsmę demokratijai ir žmogaus teisėms, kai jaunas,
32 metų kunigas V.Protivinskis savo parapijos laikraštyje ir per
vietinį radiją kreipėsi į rinkėjus, perspėdamas dėl stiprėjančios
komunistų įtakos.
|
|
|
|