XXI amžius

Popiežius apgailestavo dėl misionierių klaidų Kinijoje

Tam tikro politinio atgarsio sulaukė popiežiaus Jono Pauliaus II pareiškimas, kuriuo kviečiama normalizuoti prieš 50 metų nutrūkusius Vatikano ir komunistų valdomos Kinijos Liaudies Respublikos santykius. Atsiprašydamas už misionierių Kinijoje padarytas klaidas kolonializmo istoriniu periodu, Šventasis Tėvas nurodė, kad Kinijos Liaudies Respublikos ir Šventojo Sosto santykių normalizavimas neabejotinai turėtų teigiamą poveikį žmonijos pažangai.
Šios Popiežiaus mintys buvo išsakytos laiške spalio 24-25 dienomis Romoje vykusio tarptautinio kongreso "Mateo Ričis: už dialogą tarp Kinijos ir Vakarų" dalyviams. Susitikimą, skirtą paminėti žymaus jėzuitų misionieriaus Mateo Ričio (1552-1610) atvykimo į Kinijos sostinę 400-osioms metinėms, surengė Romos jėzuitų Grigaliaus universitetas, bendradarbiaujant su Milane veikiančiu Italijos kinų studijų institutu. Tarp aktyvių renginio organizatorių buvo Romos kurijos kardinolas Rožeras Ečegerajus ir žymus Italijos politikas senatorius Džiulijus Andreotis. Šiek tiek anksčiau, spalio 14-17 dienomis, panašus kongresas apie M.Ričio darbus Kinijoje ir jų reikšmę vyko Pekine.
Kaip visada atvirai savo kreipimesi Popiežius atsiprašė už Katalikų Bažnyčios padarytas klaidas Kinijoje, kartu prašydamas kinų tautos atleidimo už visus krikščionių įžeidimus toje epochoje, kai Bažnyčia iš dalies pritarė tuo- metinėms kolonializmo jėgoms. "Istorija primena mums apgailėtiną faktą, jog Bažnyčios narių darbas Kinijoje ne visada buvo be klaidų... Dar daugiau, jų veiksmus neretai sąlygojo sunkios situacijos, susietos su visu kompleksu istorinių įvykių ir konfliktuojančių politinių interesų, - pažymėjo Jonas Paulius II. - Ir šiuolaikinės istorijos tam tikrais laikotarpiais europietiškų politinių jėgų "protekcija" kartais ribojo Bažnyčios veikimo laisvę ir neigiamai atsiliepė Bažnyčios padėčiai Kinijoje."
Toliau Šventasis Tėvas savo laiške rašė: "Aš jaučiu gilų liūdesį dėl šių praeities klaidų bei ribotumų ir apgailestauju, kad daugeliui žmonių šie trūkumai galėjo sudaryti įspūdį, jog Katalikų Bažnyčia rodė nepakankamą pagarbą ir vertinimą Kinijos žmonėms, kurie netgi galėjo manyti, jog Bažnyčia buvo motyvuota priešiškumo jausmų Kinijai. Už visa tai aš prašau atleidimo ir supratimo tų, kurie gali tam tikru būdu jaustis įskaudinti minėtų krikščionių veiksmų". Popiežius taip pat pabrėžė, kad "Bažnyčia neturi bijoti istorinės tiesos, ir ji yra pasirengusi su giliu skausmu prisiimti atsakomybę už savo vaikų padarytas istorines klaidas."

Bažnyčia nesiekia priviliegijų

Kreipimesi Popiežius priminė, jog ir Kinija, ir Katalikų Bažnyčia yra seniausios ir didžiausios institucijos pasaulyje, kiekviena turinti po daugiau nei milijardą narių, todėl jų geri santykiai būtų naudingi visos planetos gyventojams. "Istoriškai žvelgiant, nors gana skirtingos, tačiau nepriešingos viena kitai, Kinija ir Katalikų Bažnyčia yra dvi seniausiai egzistuojančios "institucijos", kurios dabar veikia pasaulio scenoje: abi (nors skirtingose srityse: viena - socialinėje ir politinėje, kita - religinėje ir dvasinėje) apima daugiau kaip po milijardą sūnų ir dukterų. Ne paslaptis, kad Šventasis Sostas, visos Katalikų Bažnyčios vardu ir, esu įsitikinęs, dėl visos žmonių giminės naudos, turi vilties pradėti tam tikrą dialogą su Kinijos Liaudies Respublikos valdžia", - patvirtino Jonas Paulius II.
Šiame laiške neužsiminęs apie gerai žinomus Kinijos komunistų režimo vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant tikinčiųjų persekiojimą, Popiežius išgyrė KLR pasiekimus ekonominėje, socialinėje ir politinėje srityse. "Kinijos žmonės, ypač pastaruoju metu, daug nuveikė įgyvendindami tikslus socialinės pažangos srityje... Bažnyčiai yra labai artimos tos vertybės ir tikslai, kurie yra reikšmingi ir šiuolaikinėje Kinijoje: solidarumas, taika, socialinis teisingumas, išmintingas globalizacijos reiškinio valdymas ir visų žmonių pilietinė pažanga", - rašė jis.
Jonas Paulius II dar kartą priminė, jog, kaip ir tėvo M.Ričio laikais, taip ir dabar "Katalikų Bažnyčia nesiekia jokių privilegijų iš Kinijos vadovų", o tik normalių sąlygų sielovadiniam darbui. Dėl to ji pasirengusi atnaujinti dialogą, kad būtų sukurti santykiai, grindžiami abipuse pagarba ir gilesniu supratimu. Šventasis Tėvas pabrėžė, jog Katalikų Bažnyčia Kinijoje trokšta pasiūlyti savo nuolankų ir nesavanaudišką tarnavimą Kinijos katalikų ir visų šalies žmonių gerovei. Jis nurodė Bažnyčios socialines iniciatyvas, ypač sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, kurias Kinijos gyventojai visada su dėkingumu priėmė.

Kinijos valdžia kelia senas sąlygas

Netrukus į Popiežiaus pareiškimą atsiliepė Kinijos užsienio reikalų ministerija. Jos atstovas Sun Jusi spalio 29 dieną Pekine surengtoje spaudos konferencijoje pastebėjo, jog KLR vyriausybė atidžiai išnagrinės Popiežiaus pasiūlymą dėl santykių normalizavimo. Apskritai Pekinas sveikina Popiežiaus atsiprašymą dėl krikščionių praeityje vykdytų neteisingumų Kinijoje. "Mes manome, jog tai - pozityvus ženklas", - sakė Sun Jusi ir priminė Kinijos režimo keliamas dvi išankstines sąlygas Vatikanui dėl diplomatinių santykių atnaujinimo.
Pirmoji gerai žinoma sąlyga, kad Vatikanas nutrauktų diplomatinius santykius su Taivanu, kurį Kinija laiko neteisėtai atskilusia savo dalimi. Taivanas, kaip savarankiška šalis (pasivadinusi Kinijos Respublika) susikūrė, kai į šią 25 milijonus gyventojų dabar turinčią salą po 1949 metų komunistų perversmo pasitraukė tuometinė tautinė Kinijos vyriausybė. Faktiškai Šventasis Sostas niekada atskiros diplomatinės misijos Taivane neturėjo. Vatikano ambasada (nunciatūra) iš pradžių buvo sostinėje Pekine, tačiau, įsitvirtinus komunistams ir prasidėjus krikščionių persekiojimams, ji saugumo sumetimais buvo perkelta į Nankiną, paskui - į tuometinę Britanijos koloniją Honkongą ir galiausiai - į Taivaną, kur yra iki šiol. Taigi Vatikano nuncijus Taivane iš esmės oficialiai lieka Popiežiaus legatu visai Kinijai, ir tam tikromis sąlygomis vėl galėtų įsikurti Pekine, nors tai būtų nemažas smūgis Popiežių aktyviai palaikantiems Taivano katalikams. Daugelio jų tėvai ir seneliai praėjusio šimtmečio viduryje pasitraukė į Taivaną bėgdami nuo komunistų prievartos ir iki šiol įsivaizduoja laisvą Kiniją - be komunistų.
Kita Pekino keliama išankstinė sąlyga santykiams normalizuoti - kad Popiežius religijos pretekstu nesikištų į Kinijos vidaus reikalus, sakė spaudos konferencijoje Sun Jusi. Gerai žinoma, jog kišimusi į šalies vidaus reikalus Pekinas pirmiausia laiko Katalikų Bažnyčios kanoninę tradiciją kada popiežius skiria vyskupus. Taigi norima, kad katalikų vyskupus Kinijai skirtų ne Popiežius, bet šalį valdanti komunistų partija. Šiam tikslui šeštojo dešimtmečio pradžioje buvo įkurta ir režimo pripažinta Kinijos katalikų patriotinė sąjunga, kuri nutraukė ryšius su Šventuoju Sostu. Tuo tarpu Popiežiui ištikima Kinijos Katalikų Bažnyčia, taip pat ir jos vyskupai, veikia pogrindyje, patirdama didžiausias represijas. Tiesa, pastaruoju metu pranešama, kad su Vatikanu susitaikė ir buvo pripažinti kai kurie "pariotinės" Bažnyčios vyskupai.
Minėtoje spaudos konferencijoje Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas sakė, kad iškilo dar viena "kliūtis" Pekino ir Vatikano santykiams normalizuoti. Prieš metus popiežius Jonas Paulius II kanonizavo 120 Kinijos kankinių, o tai "labai pažeidė kinų jausmus". Nors šie kankiniai buvo gyvenę ir gyvybę už tikėjimą atidavę ankstesniais amžiais ir tiesiogiai su komunistų režimu nesusiję, tačiau Pekinas piktai priešinosi jų kanonizacijai, nes jie, kaip misionieriai, neva atstovavo "užsienio imperialistinėms jėgoms" Kinijoje. Valdančiuosius komunistus ypač suerzino tai, kad kanonizacijos iškilmės Romoje vyko 2000-ųjų spalio 1-ąją, tai yra dieną, kai Kinijoje yra minimos 1949 metų revoliucijos metinės. Spaudos konferencijoje Sun Jusi apgailestavo, kad Popiežius neatsiprašė dėl kankinių kanonizacijos ir išreiškė viltį, kad Vatikanas imsis konkrečių priemonių pašalinti šias kliūtis kelyje į atitinkamo klimato sukūrimą. Tai leistų pradėti derybas dėl kontaktų atnaujinimo. Nejaugi siekiama, kad Popiežius atšauktų kankinių paskelbimą šventaisiais?

Taivanas teigiamai vertina Popiežiaus pastangas

Taivano ambasadorius prie Šventojo Sosto Raimondas Tai suabejojo, ar žemyninės Kinijos vyriausybė iš viso yra pasirengusi teigiamai atsiliepti į popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimą pradėti derėtis ir atkurti formalius diplomatinius santykius. Jis sakė, kad Taivano vyriausybė sveikina Popiežiaus pastangas atnaujinti Šventojo Sosto ir Kinijos Liaudies Respublikos dialogą, kas galėtų prisidėti prie religijos laisvės žemyninėje Kinijoje įtvirtinimo.
"Mes tikimės, kad Jo Šventenybės parodyta nuolanki laikysena kinų tautos atžvilgiu visame pasaulyje bus interpretuojama kaip draugiškumo gestas", - kalbėjo R.Tai, susitikęs su Vatikano valstybės pasekretoriu monsinjoru Čelestinu Miljore. Susitikime buvo aptarta susidariusi nauja diplomatinė situacija po minėto Popiežiaus pareiškimo. Ambasadorius sakė, kad Šventasis Tėvas paskutiniuoju pareiškimu padarė išimtinį pasiūlymą Pekinui, tačiau komunistų vyriausybė, keldama vis tas pačias sąlygas, matyt, nelabai nori suartėjimo. Tuo tarpu Taivano užsienio reikalų ministerijos pareiškime pabrėžiama, kad žemyninėje Kinijoje, kaip ir anksčiau, nėra jokios religinės laisvės. Taivano vyriausybė yra pasirengusi ir toliau palaikyti gerus santykius su Vatikanu, o nunciatūra liks Taivano sostinėje Taipėjuje, sakoma pareiškime.
Taivano kardinolas Paulius Šan Kuoši be užuolankų sakė, kad Vatikano ir Kinijos santykių normalizavimo negalima laukti, kol komunistų partija lieka valdžioje. "Tai jau ne pirmas kartas, kad Popiežius išreiškia palankumą Kinijai. Tačiau jeigu Kinijos vyriausybė toliau taikys komunistinę ideologiją ir politiką Bažnyčios atžvilgiu, diplomatinius santykius užmegzti bus labai sunku", - sakė kardinolas misijų žinių agentūrai "Fides".

Honkongo vyskupai neslepia skepticizmo

Žemyninėje Kinijoje nei oficiali spauda, nei televizija apie popiežiaus Jono Pauliaus II laišką nepranešė ir šia tema nebuvo diskutuojama. Austrijos katalikų žinių apgentūra "Kathpress" tik nurodė neįvardytą "patriotinės" Bažnyčios atstovą, kuris įvertino Popiežiaus apologiją dėl kolonializmo laikotarpiu krikščionių padarytų klaidų kaip reikšmingą žingsnį į priekį. Šis Pekino "patriotinės" vyskupijos atstovas sakė, kad daugelis tikinčiųjų ir kunigų su dėkingumu priėmė Šventojo Tėvo pagarbos ir vertinimo žodžius kinų tautai. "Dabar yra vilties, kad Bažnyčiai Kinijoje bus daug geriau", - sakė jis.
Tačiau Honkongo katalikų vyskupai (buvusi Britanijos kolonija Honkongas buvo sugrąžinta Kinijai 1999-aisiais, bet pagal susitarimą 50 metų turi "ypatingą statusą") gana skeptiškai įvertino Kinijos ir Vatikano santykių pagerinimo perspektyvas. Honkongo vyskupas koadjutorius Jozefas Dzen Dzekiunas Azijos katalikų žinių apgentūrai UCAN sakė, kad Šventasis Tėvas parodė atvirumą ir geranoriškumą pripažindamas kai kurių Vakarų misionierių padarytas klaidas. Jie galbūt nelabai suprato kinų tautos tradicijas ir kultūrą. Bet, jo manymu, dabartinė Kinijos valdžia nėra rimtai nusiteikusi suartėti su Šventuoju Sostu ir toliau varžo Bažnyčios gyvenimą šalyje.
Vyskupas J.Dzen sakė, jog Honkongo teologams draudžiama dėstyti "patriotinės" Bažnyčios seminarijose, žemyninės Kinijos vyskupijoms ir parapijoms neleidžiama gauti katalikiškos spaudos iš Honkongo ir Taivano. Kartkartėmis skelbiami pranešimai apie pogrindžio katalikų vyskupų ir kunigų suiminėjimus, jų pasistatytų bažnyčių griovimus, reikalaujant įsijungti į valdžios kontroliuojamą "patriotinę" organizaciją. Tačiau pastaruoju metu pogrindžio katalikai rodo vis didesnį atkaklumą kovodami už teises. Štai spalį iš Rytų Kinijos miesto Lupu buvo pranešta, kad katalikų bendruomenės pastatytą "nelegalią" bažnyčią komunistų valdžia nugriovė antrą kartą per pastaruosius dvejus metus. Bet katalikai yra pasiryžę maldos namus statyti ir trečią kartą. Jų kunigas dėl neleistinų katalikiškų raštų publikavimo nuteistas šešeriems metams kalėti. Venžu vyskupas Jokūbas Lin Sili, kurio diecezijai priklauso Lupu bendruomenė, laikomas namų arešte, tačiau atsisako jungtis į "patriotinę" Bažnyčią ir lieka ištikimas Popiežiui.

Ekspertų nuomonė

Žymus Rytų Azijos krikščionybės ekspertas jėzuitas arkivyskupas Džiuzepė Pitau spalio pabaigoje interviu Italijos dienraščiui "Corriere della Sera" pažymėjo, kad Popiežių labai jaudina esama "užšaldyta padėtis" santykiuose su Kinija ir jis yra pasirengęs atnaujinti diplomatinius santykius. Arkivyskupas D.Pitau, kuris ilgus metus dirbo Japonijoje, vėliau vadovavo Grigaliaus universitetui, o dabar yra Katalikiškojo mokymo kongregacijos sekretorius, buvo pirmasis, kuris 1991 metais atskleidė, kad popiežius Jonas Paulius II pripažino kai kuriuos Kinijos "patriotinius" vyskupus. Pastarajame interviu jis sakė, kad Popiežius būtų pasirengęs pasirašyti sutartį su Kinija nors ir rytoj ir neatidėliodamas vyktų į Kiniją, jeigu būtų pakviestas tenykštės vyriausybės. Arkivyskupo D.Pitau nuomone, Pekino režimo Vatikanui keliamoms sąlygoms, taip pat ir dėl vyskupų skyrimo, galima rasti abiem pusėms priimtinus "techninius sprendimus".
Katalikų Bažnyčios veiklos Kinijoje tyrinėtojas kunigas Antonijus Čeng Sanlajus UCAN žinių agentūrai sakė, kad Popiežiaus apologija paliudijo jo nuoširdumą ir geros valios jausmus Kinijai. Dabartiniai tarptautiniai įvykiai suteikia Kinijai didesnes atsivėrimo pasauliui ir santykių su Šventuoju Sostu normalizavimo galimybes. Vykstant dialogui su Kinijos valdžia, Vatikanas turėtų reikalauti realizuoti visišką religinę laisvę, nes tai padėtų susitaikyti režimo kontroliuojamai "patriotinei" Bažnyčiai ir pogrindinei Kinijos Katalikų Bažnyčiai, kuri yra ištikima Popiežiui.
Vašingtono Katalikų universitete dėstantis Kinijos Bažnyčios istorikas kunigas Džonas Vaitekas, SJ, sakė, kad padidėjęs susidomėjimas Kinijoje tėvo Mateo Ričio asmenybe rodo egzistuojant tam tikrus sąlyčio taškus, kurie padėtų įveikti esamus nesutarimus, ypač pasiekus bendrą abiejų pusių sutarimą dėl istorinės praeities vertinimo. Jis pats dalyvavo spalio viduryje Pekine vykusiame M.Ričiui paminėti skirtame kongrese ir pajuto tam tikrus atsivėrimo ženklus. Kongresas buvo pirmas renginys, kurį kartu organizavo Vakarų Katalikų mokslinė institucija - San francisko (JAV) M.Ričio studijų institutas - ir Kinijos mokslų akademija. Kongrese dalyvavo ne tik žemyninės Kinijos mokslininkai, bet ir ekspertai iš Honkongo bei Taivano.

Sektinas M.Ričio pavyzdys

Minėtame kreipimesi popiežius Jonas Paulius II labai aukštai įvertino M.Ričio misijinę ir mokslinę veiklą. Jis, atvykęs į Kiniją 1582-aisiais, praleido ten 28 metus ir įgijo tuometinių šalies valdovų ir paprastų žmonių pripažinimą. Tik 1601 m. sausio 24 d., po 21-erių ilgų metų atkaklių ir intensyvių Kinijos kultūros, istorijos ir kalbos studijų, jis atvyko į sostinę Pekiną. Čia praleido likusius savo gyvenimo metus ir mirė 1610 m. gegužės 11 d., sulaukęs 57 metų.
Šventasis Tėvas pastebėjo, kad tėvas M.Ričis, atvykęs į imperatoriaus rūmus, prisistatė kaip vienuolis, kuris iš valdovo nenori jokių privilegijų, tik prašo leisti tarnauti Jo Didenybei, panaudojant asmeninius gebėjimus ir Vakaruose, iš kur jis atvyko, įgytas žinias. Taigi istoriniu ir kultūriniu požiūriu M.Ričis buvo pirmtakas, kuris vertingai susiejo Rytus ir Vakarus, - "europinę Renesanso kultūrą ir kinų kultūrą, išugdydamas saitus tarp senosios Kinijos civilizacijos ir Europos pasaulio". Popiežius pabrėžė, kad M.Ričio moksliniai tyrimai neprarado savo reikšmės iki šiol, nes jo "visa mokslinė ir apaštalinė metodologija rėmėsi dviem principais: kinų neofitai, priimdami krikščionybę, jokiu būdu neturi atsisakyti ištikimybės savo šaliai; krikščioniškasis apreiškimas apie Dievo slėpinį jokiu būdu nėra sunaikinamas, bet atvirkščiai, praturtinamas ir papildomas viskuo, kas yra gražu ir gera, teisinga ir šventa senojoje kinų tradicijoje." Šis žymiojo jėzuito pavyzdys yra sektinas ir šių dienų misionieriams, jis patvirtina Bažnyčios veiklos integraciją azijietiškoje terpėje.
Tai ypač svarbu šių dienų sudėtingos politinės situacijos Kinijai, kurioje katalikai yra padalinti į "pogrindinius" ir "oficialiuosius". Šventasis Tėvas, pateikdamas tėvo M.Ričio pavyzdį, nori mus visus suvienyti. "Tik jis turi stiprybės ir drąsos atgaivinti krikščionybės dvasią, kuri yra meilė ir tiesa, - reaguodamas į Popiežiaus laišką misijų žinių agentūrai sakė vienas Kinijos pogrindžio katalikų kunigas. - Jis mums sako, kad reikia nebijoti pripažinti istorinės tiesos ir mūsų praeities klaidas, nes tik tai gali padėti įgyvendinti mūsų misiją ateityje." Visi Kinijos katalikai, per sunkių persekiojimų dešimtmečius išlaikę savo tikėjimą, yra tos pačios Bažnyčios vaikai, nusipelnę pagarbos ir vertinimo. Tokia yra popiežiaus Jono Pauliaus II vizija.

Mindaugas BUIKA