XXI amžius

Jei bijotume "grieko"

Neseniai per nacionalinį radiją buvo transliuojama laida apie kovą su narkomanija. Visi pašnekovai kalbėjo apie pagalbą narkomanams. Pagrindinė šios laidos mintis - valdžia nieko nedaro. Įsiminiau tuos tris žodžius, o jie minčių sukėlė begalę. Kur viso to pradžia?
Suprantu, kad mano samprotavimai - senamadiški. Suprantu, kad tie kovos su blogiu būdai tiko praeityje. Dabar jie būtų didžiausias nusižengimas "demokratijai", baisus "žmogaus teisių" pažeidimas ir pralaimėjimas net Strasbūro teisme.
Dar besimokydama pirmose gimnazijos klasėse, daugiau nei prieš 63 metus, mačiau berods Vaičiūno spektaklį. Nebeprisimenu nei jo pavadinimo, nei turinio. Atmintyje paliko tik vienas epizodas. Jaunuolis pasiperša merginai. Ši sutinka. Kažkas jam pasiūlo pabučiuoti ją. O šis atsako: "Bijau grieko..." O dabar, klausant tokias laidas bei pasakojant apie kitokius nusikaltimus, niekada nekalbama, kaip užkirsti jiems kelią. Nusakomos tik pasekmės ir jų didelės kainos. Štai kur visų blogybių pradžia. Niekas nebijo "grieko".
Jei mokyklose būtų mokoma tikybos, mokoma tikrąja to žodžio prasme (nesidžiaugiant, kad bėgiojantiems bažnyčioje vaikams niekas negraso pirštu), ir nuo mažumės vaikai žinotų, kas yra "griekas", nereikėtų laukti milijonų iš valdžios. Visų mūsų gyvenimas būtų saugesnis ir ramesnis. Žinoma, čia tik svajonė. O užkirsti kelią blogiui reikia pačioje jo pradžioje. Tada sulauktume ir rezultato.

Teofilė ŠALČIŪTĖ

Jūrė, Marijampolės rajonas