Popiežius vadovavo Asyžiaus tarpreliginiam susitikimui už
taiką
Pasaulio religijų vadovai nori prisidėti
prie pastangų, kuriomis bus nuginti tamsūs terorizmo, neapykantos
ir ginkluotų konfliktų debesys, sakė popiežius Jonas Paulius II
sausio 24 dieną, kai vadovavo tarpreliginiam piligrimų susitikimui
gimtajame šv.Pranciškaus mieste Asyžiuje. Tą žiemos dieną dangus
virš Asyžiaus tikrai buvo švininis, padengtas storais debesimis,
tačiau Popiežius ir kiti svečiai - daugiau kaip 200 religinių
vadovų - buvo apsaugoti nuo vėjų ir šalto lietaus lengvo metalo
ir plastiko lakštais, kurie Šv.Pranciškaus aikštę pavertė didžiule
palapine.
"Niekada daugiau prievartos, - šiais žodžias Šventasis Tėvas
užbaigė oficialią susitikimo programą. - Niekada daugiau karo!
Niekada daugiau terorizmo!" Prie jo svečių uždegtų žibintų,
taikos vilties simbolių, sudėtų ant didžiulio stalo, Jonas Paulius
II linkėjo: "Dievo vardu kiekviena religija teneša žemėn
teisingumą ir taiką, atleidimą ir gyvenimą, meilę!"
Prieš tai per trumpas popiečio apeigas dešimt religinių vadovų
skirtingomis kalbomis perskaitė dešimties punktų įsipareigojimus,
kuriuos jie pasižadėjo įgyvendinti, siekdami taikos pasaulyje.
Pareiškimo įžangą perskaitė pasaulinės stačiatikių bendruomenės
vadovas Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I,
kuris susitikimo dalyvių vardu kalbėjo: "Nors ir priklausome
skirtingoms religinėms tradicijoms, tvirtiname, kad, norint kurti
taiką, reikia mylėti artimą, laikantis aukso taisyklės: daryk
kitiems tai, ką norėtum, kad kiti tau darytų. Būdami tuo įsitikinę,
nepailstamai darbuosimės kurdami taiką".
Pirmąjį įsipareigojimą vokiečių kalba perskaitė Pasaulio Bažnyčių
tarybos generalinis sekretorius liuteronų pastorius Konradas Raizeris:
"Mes įsipareigojame skelbti savo tvirtą įsitikinimą, kad
smurtas ir terorizmas yra nesuderinamas su tikrąja religijos dvasia
ir, smerkdami kiekvieną atvejį, kai vardan Dievo ar religijos
griebiamasi prievartos ir karo, įsipareigojame daryti viską, ką
galime, kad būtų išrautos terorizmo šaknys".
Kiti dvasiniai vadovai pasižadėjo auklėti savo tikinčiuosius,
kad jie gerbtų kitus, skatintų dialogą, gintų kiekvieno asmens
teisę gyventi orų gyvenimą, gerbtų skirtumus, būtų balsu vargšų
ir silpnųjų, stiprintų draugiškumą tarp tautų. Padalytos Kipro
salos stačiatikių vyskupas Vasilijus perskaitė tokį prasmingą
įsipareigojimą: "Mes įsipareigojame vieni kitiems atleisti
praeities ir dabarties klaidas ir šališkumus, vieni kitus palaikyti
bendroje kovoje su egoizmu ir piktnaudžiavimu, neapykanta ir smurtu,
kad iš praeities pasimokytume, jog taika be teisingumo nėra tikra
taika".
Dalyvių gausa
Rytiniame susirinkime popiežius Jonas
Paulius II sakė, kad jis ir kiti pasaulio religijų vadovai kartu
su savo tikinčiaisiais nerimauja dėl ateities, tačiau jie dalijasi
ir tvirtu tikėjimu, kad Dievas gali dovanoti pasauliui taiką.
"Šiuo didelio nerimo dėl pasaulio likimo metu mes labiau
nei bet kada privalome įsipareigoti asmeniškai ginti ir skatinti
fundamentalų gėrį, kuris yra taika", - sakė Šventasis Tėvas
susitikimo dalyviams. Jis kartu su savo svečiais į Asyžių iš Romos
atvyko traukiniu. Kelionė prasidėjo Vatikano geležinkelio stotyje,
iš kurios dabar retai teišvyksta traukiniai, ir tęsėsi dvi valandas.
Į Popiežiaus kvietimą atsiliepė daugiau religinių vadovų, nei
jų dalyvavo pirmajame Asyžiaus tarpreliginiame susitikime 1986
metų rudenį. Tarp 33 stačiatikių vadovų, atstovavusių 17 Rytų
krikščionių Bažnyčių, buvo trys patriarchai. Rusijos Stačiatikių
Bažnyčios delegacijai vadovavo patriarcho Aleksijaus II vikaras
Maskvai metropolitas Pitirimas. Labai trūko konservatyviosios
Graikijos Stačiatikių Bažnyčios delegacijos, bet jos vadovas Atėnų
arkivyskupas Christodulas atsiuntė į Vatikaną mandagų pasiteisinamąjį
laišką, kuriame pabrėžė jaučiąs palankumą Asyžiaus susitikimo
dvasiai. Vienas graikų stačiatikių vyskupų paaiškino Italijos
atstovams spaudai, kad Graikijos ganytojai norėjo dalyvauti tarpreliginiame
susitikime, tačiau daugelis paprastų tikinčiųjų tam prieštaravo,
nes, jų manymu, meldimasis su kitų religijų atstovais prilygintinas
sinkretizmui.
Ar tikrai reikia baimintis, sunku pasakyti (Asyžiuje įvairių religijų
atstovai meldėsi ne kartu, bet skirtingose patalpose), tačiau
yra gerai žinomas tradicinis Graikijos Bažnyčios vadovų priešiškumas
Romai. Kaip matyti, jo nesusilpnino ir popiežiaus Jono Pauliaus
II viešnagė Graikijoje pernai pavasarį. Vis dėlto Graikija - vienintelė
iš stačiatikių šalių, priklausanti Europos Sąjungai ir NATO, todėl
jos hierarchams laikas priimti naujus iššūkius ir ugdyti savo
tikinčiuosius ekumenizmo dvasia. Manoma, kad tam pasitarnautų
ir atsakomasis Atėnų arkivyskupo Christodulo vizitas į Romą. Iš
kitų Stačiatikių Bažnyčių nesulaukta Asyžiuje ir Jeruzalės stačiatikių
patriarchato atstovų, bet ne todėl, kad jie nenorėjo atvykti -
tiesiog Izraelis atsisakė jiems išduoti išvykimo vizų. Kaip žinoma,
Izraelis iki šiol atsisako pripažinti naujojo Jeruzalės stačiatikių
patriarcho Jeremijo išrinkimą.
Be Stačiatikių Bažnyčių, į tarpreliginį susitikimą savo atstovus
atsiuntė 14 kitų krikščioniškų bendruomenių ir organizacijų: anglikonai,
liuteronai, presbiterionai, metodistai, baptistai ir kt. Iš kviestųjų
delegaciją atsisakė atsiųsti tik adventistai. (1986 metų Asyžiaus
susitikime dalyvavo aštuoni protestantų denominacijų atstovai.)
Buvo atvykę 11 nekrikščioniškų religijų dvasiniai lyderiai, atstovavę
judaizmui, islamui, budizmui, induizmui, sintoizmui, džainizmui,
sikhizmui, zoroastrizmui, konfucionizmui ir Afrikos tradicinėms
tikyboms. Beje, didžiausia delegacija atvyko iš Japonijos, kurią
sudarė 34 rytietiškų religijų atstovai.
Tragiški praėjusių metų rugsėjo 11-osios įvykiai, paskatinę Popiežių
sukviesti naują tarpreliginių maldos už taiką sisitikimą Asyžiuje,
pirmiausia siejami su islamiškuoju terorizmu, todėl jis ypač norėjo,
kad atvyktų kuo daugiau musulmonų dvasininkų ir kad jie patvirtintų,
jog islamo religija neturi nieko bendro su prievartos apraiškomis.
Šventajam Tėvui neteko nusivilti: islamas Asyžiuje buvo gausiausiai
atstovaujama nekrikščioniška religija. Atvyko net 30 musulmonų
delegatų iš 18 šalių: Egipto, Jordanijos, Libano, Irano, Irako,
Saudo Arabijos, Albanijos, Bosnijos, Bulgarijos, JAV ir kt. Dalyvavo
dešimt žydų rabinų, dauguma jų atvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Liudijimai už taiką
Asyžiuje popiežius Jonas Paulius
II atskirai pasveikino Niujorko arkivyskupą kardinolą Edvardą
Iganą, ganytoją JAV miesto, kuris "buvo žiauriai paveiktas
rugsėjo 11-osios įvykių". Šis kardinolas drauge su Šventuoju
Tėvu į Asyžių vyko traukiniu iš Romos. Ganytojas žurnalistams
sakė, jog šis susitikimas buvo Popiežiaus pastanga "suburti
visas tikybas draugėn, kad jos patvirtintų pasauliui poreikį užbaigti
konfliktus, kurie dabar kelia tokį nerimą".
Rytinėje susitikimo dalyje, kada jo dalyviai dalijosi savo liudijimais,
Popiežius kalbėjo: "Susirinkome čia mes, skirtingų religijų
atstovai, jog galėtume prieš Dievą pasitikrinti savo įsipareigojimą
taikai, prašyti Jo šios dovanos ir liudyti savo bendrą troškimą,
kad pasaulis būtų teisingesnis ir solidaresnis". Išklausyti
vieni kitus yra pirmas žingsnis kuriant taiką, todėl "jau
vien susirinkimu į šią vietą pateikiame atsakymą į nerimą keliančius
ir mus jaudinančius klausimus; jau vien tai padeda išsklaidyti
įtarimo ir nesupratimo ūką". Jonas Paulius II, kaip ir kitų
religijų vadovai, dar kartą pabrėžė teisingumo ir pagarbos žmogaus
teisėms poreikį kuriant taiką.
"Negalima užmiršti, jog išnaudojimo ir atstūmimo situacijos
dažnai sąlygoja prievartą ir terorizmą", - sakė jis. Bet
religijų lyderiai taip pat žino, kad atleidimas yra taikos įtvirtinimo
dalis, nes tai "užgydo širdies žaizdas ir visiškai atstato
pažeistus žmonių santykius". Yra svarbu, jog religijų vadovai
labai aiškiai nurodė savo bendrą įsitikinimą, kad tie, "kurie
naudoja religiją, kad pateisintų smurtą, tie prieštarauja tikriausioms
religijos inspiracijoms".
Pirmasis liudijimuose kalbėjo Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus
I. Jis teigė: "Šiandien dar kartą po siaubingų holokaustų
ir daugybės nekaltų aukų skerdynių mes privalome pripažinti dvasines
taikos žemėje sąlygas, o ne vien tik ekonominius ir kitus veiksnius.
Prie šių sąlygų prisideda pagarba žmogaus asmens šventumui, pagarba
savo artimui, jo laisvei ir orumui. Turime atgailauti ir grįžti
prie Dievo, gerai suvokdami Jo šventą valią ir jai paklusdami.
Tik tada Dievas išklausys mūsų maldas ir suteiks mums bei visai
žmonijai tikrą taiką žemėje".
Susirinkime kalbėjęs Pasaulio žydų kongreso generalinis sekretorius
rabinas Izraelis Zingeris, kuris beveik nesilaikė iš anksto parengtos
kalbos teksto, iš pradžių tokiais žodžiais kreipėsi į Šventąjį
Tėvą: "Tik jūs galėjote padaryti, kad visa tai įvyktų".
Toliau jis pažymėjo, jog tik tada, jeigu religijų vadovai skatins
savo tikinčiuosius siekti taikos, bus įmanoma įgyvendinti taikdarišką
religijų potencialą. "Jūs turite paklausti savo žmonių, o
mes savo - visi mes, visi mes - ar žemė ir teritorijos yra svarbesnės
nei žmonių gyvybės, ir tol, kol mes neišmoksime to daryti, taikos
nebus",- sakė rabinas I.Zingeris, matyt, turėdamas omenyje
įvykius Artimuosiuose Rytuose, kur taikos procesą įprasta vadinti
žemės už taiką vardu.
Pasak rabino, istorija rodo, kad nors girdimi gražūs religiniai
linkėjimai kurti taiką, bet tikrovė yra kitokia. "Iš tikrųjų
religijos buvo naudojamos pateisinti siaubingiems ir kruviniems
karams. Todėl mes turime nuolat priminti, kad nė viena religija
neliepia žudyti, o tie, kurie moko kitaip, iškraipo religijas,
kurių vardu jie kalba". Taip pat buvo perskaitytas pasaulio
musulmonų sunitų dvasinio vadovo, Egipto Al Azharo universiteto
šeicho Mohamedo Tantavio laiškas susitikimo dalyviams, kuriame
jis padėkojo Popiežiui už šią taikos iniciatyvą. Šeichas paaiškino,
kad islamas ištikimai laikosi nurodymo gerbti "visas Dievo
apreikštas monoteistines religijas" ir jų moralines vertybes.
Islamo dvasinis vadovas, tikriausiai turėdamas omenyje įtemptą
padėtį Šventojoje Žemėje, pabrėžė, jog "visos monoteistinės
religijos moko, kad žmonės turi remti teisingumą bei teisėtų savininkų
teisių atstatymą", ir padėkojo už Vatikano "kilnią paramą
palestiniečių tautai".
Religijos taikiai sugyvena
Išklausę liudijimus už taiką, delegatai
išsiskirstė į atskiras patalpas melstis už taiką pagal savo religijos
tradiciją. Nors Asyžiaus susitikimas pavadintas tarpreliginiu,
tačiau Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas
kardinolas Valteris Kasperis tvirtino: "Mes nuo pat pradžios
pabrėžėme, kad jame nebus jokios tarpreliginės maldos, jokio sinkretizmo".
Kaip ir pirmajame istoriniame 1986 metų susitikime, visų krikščioniškų
konfesijų atstovai dalyvavo ekumeninėse apeigose, kurios vyko
Šv.Pranciškaus žemutinėje bazilikoje. Buvo skaitomos Šventojo
Rašto ištraukos, kalbamos ta proga sukurtos maldos, numatytas
laikas tyliai pamąstyti, o pabaigoje visi sukalbėjo Viešpaties
maldą.
Kitaip nei prieš 15 metų, šį kartą 11 kitų religijų atstovų meldėsi
skirtingose patalpose, tačiau jos visos buvo po "vienu stogu",
tai yra tame pačiame senojo Šv.Pranciškaus vienuolyno komplekse.
Iš šių patalpų pranciškonai laikinai išnešė kryžius ir šventųjų
paveikslus. Teko palikti tik budistams skirtoje patalpoje buvusią
didžiulę medinę ir tvirtai prie sienos pritvirtintą Jėzaus Gimimo
skulptūrą, bet budistai tam neprieštaravo. Juk rasti patalpų,
kurios atitiktų atskirų religijų reikalavimus, nebuvo paprasta.
Musulmonų atstovai pageidavo, kad jų patalpa būtų nukreipta į
rytus, į Meką. Žydų dvasininkai norėjo, kad tas kambarys, kuriame
jie rinksis melstis, niekada nebūtų buvęs krikščioniškai šventintas.
Zoroastrizmo išpažinėjai pasirinko atvirą vietą, kiemą, nes per
jų tradicines apeigas reikia užkurti laužą.
Vertindamas Asyžiaus susitikimo reikšmę, jame dalyvavęs Tikėjimo
doktrinos kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris
sakė, jog negalima ignoruoti to fakto, kad pasaulio žmonės išpažįsta
daug įvairiausių tikėjimų, ypač siūlant tikėjimu grindžiamas taikos
iniciatyvas. Tai, jog šie žmonės negali kartu melstis, nereiškia,
kad jie neturi susirinkti ir paremti tokį svarbų taikos reikalą.
Kardinolo nuomone, popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva buvo
"stiprus taikos signalas". Asyžiaus tarpreliginis susitikimas
"davė impulsą siekti taikos pasaulyje, nes žmonės galėjo
matyti, jog religijos taikiai sugyvena tarpusavyje". Kardinolas
sakė, jog greitos politikų reakcijos į Asyžiaus susitikimą nereikia
laukti, bet tai ir nebuvo pagrindinis susitikimo tikslas. "Kažką
galima pakeisti, nes kažkiek pakeičiamas žmogaus vidus, o tai
savo ruožtu gali pakeisti ir pasaulį", - sakė kardinolas
J.Ratcingeris.
Mindaugas BUIKA
© 2002 "XXI amžius"