Lietuva pristatoma pasauliui
Filantropija (graikiškai-philantropia)
- žmonių meilė, gailestingumas, labdarybė, - populiariai aiškina
įvairūs žodynai.
Užrašius šiuos žodžius susimąsčiau - ar daug žmonių žinome tarp
lietuvių, kuriuos, kaip ir milijoninius turtus susikrovęs vengrų
kilmės žydas Sorosh'as, įsteigęs fondus įvairiuose pasaulio kraštuose
kultūrai, mokslui remti, galėtume pavadinti pasiaukojančiais filantropais?
Gal ryškiausias, prieš keletą metų iškeliavęs Amžinybėn, Tautininkų
partijos pirmininkas išeivijoje Leonas Kriaučeliūnas, iš savo
asmeninio turto paskyręs milijoną dolerių Lietuvos veterinarijos
akademijai. Neseniai multimilijonieriumi tapęs čikagietis Šnelis
filantropiškai remia šimtais tūkstančių dolerių Čikagos bažnyčias,
Lietuvos Kražių miestelio bažnyčios, klebonijos, senelių namų
statybas.
Mažesnė filantropija būdinga daugeliui išeivijos žmonių, kurie
daugiau ar mažiau kultūros, švietimo, sporto reikalams aukojo
ir aukoja save. Yra dalis žmonių, kurie remia didesnėmis ar mažesnėmis
sumomis savo gimtąjį kaimą ar miestelio bažnyčią, biblioteką.
Bet tai - vietinės reikšmės aukojimai, iš kurių dalis ir sudaro
gyvybingą lietuvių veiklą. Tik ar turime filantropų, savo veikla
susijusių su pasauline kultūra? Deja, rašančioji šias eilutes
nežino. Jei kas atsilieptų ir parašytų apie tokius žmones - būtume
dėkingi visi.
***
Sausio 24 dieną Čikagos Loyola universitete
įvyko neeilinis įvykis ne tik išeivijos ar Lietuvos lietuvių gyvenime:
I Lietuvos Statuto, parašyto ir išleisto gyveniman 1529 metais,
pristatymas. Tai naujas leidimas, naujas vertimas į lietuvių,
anglų, lotynų kalbas. Tai naujas žingsnis į pasaulį, pristatant
Lietuvą. Ir šį didelį žingsnį žengė Amerikos lietuviai filantropai
Antanas ir Marija Rudžiai.
***
Trečios kartos Amerikos lietuvis
Antanas Juozas Rudis gimė Čikagoje. Baigęs Ilinojaus technikos
institutą ir įgijęs inžinieriaus specialybę, gabus pramonininkas,
dirbęs plieno pramonėje, įsteigęs savo plieno gaminių įmonę Rockwell
Engineering Co, galėjo gyventi, didinti turtą ir pamažu likti
tik turtingu amerikiečiu lietuviškomis šaknimis. Amerikoje gyvenančioms
tautoms nutautėti yra labai paprasta. A.Rudis kartu su žmona Marija
išlaikė lietuvybę: lietuviškais reikalais jie aktyviai rūpinosi
visą gyvenimą, dirbo įvairiose lietuvių organizacijose. A.Rudis
- nuo 1943 metų - ALT'o centro valdybos narys ir ALT'o pirmininko
pavaduotojas. Nuo 1955-ųjų - Lietuvių prekybos rūmų pirmininkas,
JAV LB tarybos narys, BALF'o direktorius. Jis ne tik dalyvauja
įvairiose lietuviškose organizacijose, bet filantropiškai finansiškai
remia jas: Lietuvių senelių prieglaudą, Šv.Kryžiaus ligoninę,
Jaunimo, Draugo ir Marijonų namus. Rudžiai populiarūs ir tarp
amerikiečių - jie yra daugelio organizacijų nariai, pirmininkai.
1953 m. liepos 27 d. JAV atstovų rūmuose buvo įsteigtas komitetas
Pabaltijo valstybių okupacijai tirti, pavadintas "Select
Committee on Investigate "Incorporation" of the Baltic
States into the USSR". Šiame komitete dirbo septyni kongreso
nariai. Jo pirmininkas - Charles J.Kersten, ALT'o kvietimu pasiūlęs
įsteigti tokį komitetą. 1954 metais komitetui, pavadintam Committee
on Communist Aggression, priklausė jau devyni nariai. Jo pagrindinis
uždavinys buvo tirti ne tik Pabaltijo, bet ir kitus tiesiogiai
ar netiesiogiai komunistų kontroliuojamus kraštus. Vienas svarbiausių
politinio gyvenimo įvykių, prie kurio labai prisidėjo kaip ALT'o
įgaliotinis ir specialus patarėjas A.Rudis kartu su Kongreso nariu
Ch.J.Kersten, - dalyvavimas 1954 metais JAV delegacijoje Jungtinėse
Valstijose. Delegacijos nariai oficialiai kvietė laisvas tautas
veikti, kad būtų panaikinta Lietuvos okupacija. Tais pačiais metais
A.Rudis Lietuvos reikalais lankėsi Vokietijoje pas užsienio reikalų
ministrą.
Antros kartos Amerikos lietuvė Marija Juozaitytė-Rudienė gimė
Amerikoje. 1936 metais Marija baigė Čikagos De Paul universitetą,
ištekėjo už A.Rudžio. Abu pasinėrę į šeimos biznį - nuo 1942 metų
administravo įkurtą įmonę. Dėstė gabesniųjų moksleivių mokykloje.
Gabi, labai veikli ir energinga moteris aktyviai dalyvavo visuomeniniame
gyvenime: buvo išrinkta Čikagos moterų klubo sekretore, pirmininke,
skautų tuntininke. Ji, kaip ir jos vyras Antanas, buvo aktyvi
visuomenininkė, besirūpinanti lietuvių veikla. BALF'o direktorė,
o nuo 1960 metų - BALF'o centro valdybos pirmininkė M.Rudienė
suorganizavo Čikagos lituanistinės aukštesniosios mokyklos motinų
klubą, kartu su vyru finansavo lietuviškų literatūros vadovėlių
leidimą. Ji pasirūpino, kad Jūratės ir Kastyčio fondas išleistų
K.V.Banaičio parašytą to paties pavadinimo operą.
Rudžių nesavanaudišką veiklą seniai pastebėjo ir įvertino ne tik
išeivijos lietuviai. Už katalikišką veiklą jie buvo apdovanoti
Šventojo Tėvo žymenimis: M.Rudienė - medaliu "Pro Accesia
et Pontifice", o A.Rudis - Švento Gregorijaus ordinu.
Rudžių nuopelnus lietuvybei išeivijoje sunku būtų ir išvardyti:
nesuskaičiuojamų siuntų organizavimas ir siuntimas per BALF'ą
Vokietijos pabėgėlių stovyklose esantiems lietuviams, Sibiran
nutremtiems tautiečiams, Lietuvoje pasilikusiųjų rėmimas. Ir šiandien
M.Rudienės pastangomis į Lietuvos neturtingųjų našlaičių, našlių
namus keliauja nenutrūkstamas srautas siuntinių, galinčių paremti,
praskaidrinti žmonių gyvenimą. O kur dar parama Lietuvos bažnyčioms?
Visa tai galima būtų pavadinti humanitarine parama.
M.ir A.Rudžiai domisi, rūpinasi Lietuvos įvaizdžio kūrimu, pristatymu
pasauliui. Taip palengva išsikristalizuoja mintis supažindinti,
pristatyti labai svarbų, vertingą Lietuvos valstybės dokumentą
- I Lietuvos Statutą. Kelionė į Lietuvą, susipažinimas su universitetų
mokymo programomis bei vadovėliais, kurių daugumą sudarė dar sovietmečio
propagandos pripildytos knygos, paskubino sumanytą planą. Pirmiausia
M.ir A.Rudžių lėšomis išleidžiama lietuvių ir anglų kalba knyga
"Baltijos valstybių užgrobimo byla" (2 K Vilnius, 1997
m.) apie Ch.J.Kersten komiteto veiklą. Kitam leidiniui - Statutui
- tinkamai parengti sukviečiami aukščiausio lygio Lietuvos istorikai,
kalbininkai, vertėjai. Jiems buvo keliami aukšti reikalavimai
- verčiant į anglų ar lotynų kalbas, versti tekstą atgal į lietuvių
kalbą ir sutikrinti, ar atitinka. Taip buvo siekiama absoliutaus
tikslumo. Prie leidinio daug dirbo, vadovavo redakcinei kolegijai
profesorius dr. Edvardas Gudavičius, taip pat profesorius dr.A.Bumblauskas.
Statutą išspausdino Stasio Kašausko leidykla "Artlora"
Vilniuje. Knyga didelio formato gražiais purpurinės spalvos priešlapiais
- tai suteikia prabangos, iškilmingumo įspūdį. Knygos išleidimą
rėmė M.ir A.Rudžiai.
Nepakanka tik paleisti knygą pasaulin. I Lietuvos Statutas jau
ne kartą buvo išverstas tiek čia, šioje pusėje Atlanto, tiek Lietuvoje
į lietuvių, anglų ar rusų kalbas. Prasidėjo naujas darbas - surasti
tokį universitetą, per kurį būtų galima išgarsinti šį Statutą,
supažindinti plačiąją visuomenę. Mecenatai Rudžiai pageidavo,
kad universitetas būtų katalikiškas, priklausytų jėzuitams. Tokiu
pasirinktas Loyola universitetas. Toliau visus reikalus padėjo
įsukti į įvykių ratą geri šeimos bičiuliai. Loyola universiteto
profesoriai dr. Aldona Mogenytė-Walker ir jos vyras, kaip ji pati
juokauja, lietuvis jau 44-eri metai (tiek metų, kaip yra vedę)
dr.Ronald Walker. Į bendras pastangas ir pasiūlymus, kaip geriau
pristatyti Statutą, įsijungė ir universiteto vadovybė.
Stipendijos
Paskatinti studentų susidomėjimą
šiuo neeilinių dokumentų rinkiniu, nagrinėti jį, ieškoti temų
ir jas pateikti svarstymui, A.ir M. Rudžiai įsteigė dvi vardines
stipendijas (kiekvieną - po tris tūkstančius dolerių). Šios stipendijos
taps tradicinėmis.
Paskelbus vardinės stipendijos konkursą, dalyvauti jame panoro
šeši studentai. Autoritetingai komisijai priklausė profesorius
dr. Martynas Buntinas, prof.dr.Anthony Cardoza, Vytautas Dambrava
- Lietuvos ambasadorius Ispanijoje, Michael Maguire - "Chicago
tribune" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, prof.dr.Vincent
Mahler, prof.dr.John P.Pelissero, prof.dr.Aldona Walker ir prof.dr.
Ronald E.Walker. Iš dalyvavusiųjų konkurse stipendijas laimėjo
airė Megan Shortridgge (darbo vadovas - asocijuotas prof.dr. John
A.Williams) ir 21-erių metų lenkaitė Magdalena Walczak (darbo
vadovė - prof.dr.Susan G.Mezey). M.Shortridgge projektas - Pirmasis
Lietuvos statutas: Lyginamosios jurisprudencijos tyrimas ("The
First Lithuanian Statute: An Egzamination of Comparative Jurisprudence").
Norėdama daugiau pažinti šalį, kurioje gimė šis unikalus dokumentas,
mergina nuvyksta Lietuvon. M.Walczak projekto tema - "Lietuvos
ir Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijos" ("The
Constitutions of Lithuania and the United States"). Magdalena,
kuri gyvena JAV nuo 1992 metų, jau pramoko lietuviškai ir žada
apsilankyti Lietuvoje. Truputį apmaudu, kad rengiant šiuos projektus
nedalyvavo lietuviai, studijuojantys Lojolos universitete. Galimybių
kitų metų stipendijoms laimėti dar yra: reikia pateikti paraišką,
projekto temą, kuri būtų originali, lengvai apibrėžta ir garsintų
Lietuvą pasauliui. Norintys dalyvauti konkurse nebūtinai turi
studijuoti istorijos ar politinių mokslų fakultete. (Platesnę
informaciją gali suteikti profesorė dr. Aldona Walker telefonu:
(847) 920-1314. Susikalbėsite lietuviškai! Būtų labai šaunu, jei
atsirastų susidomėjusių tautiečių.)
Grafas Nikolajus Tolstojus
Kai viskas po truputį pradėjo įeiti
į savo vėžes, reikėjo surasti tarp visame pasaulyje išsiblaškiusių
žmonių lietuvį ar kilusį iš Lietuvos, galintį deramai, įdomiai
prisidėti prie tokio svarbaus įvykio. A.Rudis, benaršydamas po
internetą, surado grafą Nikolajų Tolstojų, gyvenantį Anglijoje.
Ilgi pokalbiai, pasitarimai, derinimai - kokiu laiku rašytojas,
istorikas galės atvykti į iškilmes Čikagoje...
A. ir M.Rudžių ir N.Tolstojaus
šventė
Taip skelbė užrašai Universiteto
prieigose ar nuorodose, rodyklėmis nurodantys kelią į Edward Crown
centrą, kur sausio 24-osios dienos popietę ir žengiamas žingsnis
pasaulin - pristatomas I Lietuvos Statutas. Salė artipilnė - šeimininkai
ir žinomi lietuvių išeivijos veikėjai, svečiai, studentai. Viską
organizavo ceremonijos meistras dr.Ronald E.Walker. Invokaciją
pasakė kun. Lawrence Reuter, SJ, universiteto viceprezidentas
religijos reikalams. Sveikinimus nuo Universiteto vadovybės ir
nuo savęs perdavė dr. Larry A.Braskamp - viceprezidentas mokslo
reikalams.
Prof.dr.Aldona M.Walker pristatė Antaną ir Mariją Rudžius, kaip
viso šio įvykio "kaltininkus". Tardama žodį M.Rudienė
priminė situaciją Lietuvos universitetuose, nurodė priežastis,
paskatinusias verti duris pasaulin su I Lietuvos Statutu.
Apie Lietuvos sąsajas su jėzuitais kalbėjo kun. Raymond C.Baumharten,
SJ, Loyola universiteto prezidentas - emeritas. Prisiminta, kad
šiame universitete 1990 metais Lietuvos prezidentui Vytautui Landsbergiui
(nori taip ar ne Lietuvos "politikieriai", bet būtent
taip visame pasaulyje yra įvardijamas V.Landsbergis) buvo suteiktas
garbės daktaro vardas. Kalbėta apie senojo Vilniaus universiteto
sąsajas su jėzuitais.
Grafą N.Tolstojų pristatė dr.Davidas B.Slavsky, Meno ir mokslų
kolegijos dekanas, kurio žmona - lietuvių kilmės.
N.Tolstojus priminė, kad jau XVI amžiuje rusai Tolstojai gyveno
Lietuvoje, o daugumos jų šaknys - Kauno gubernijoje. Grafas įdomiai
papasakojo savo šeimos genealoginio medžio istoriją, išdėstė tėvo,
pabėgėlio nuo raudonosios revoliucijos maro į Angliją, priesakus:
išsaugoti rusų kalbą šeimos palikuonims. Sena tiesa, kai išnyksta
kalba, išnyksta ir tauta. Teko individualiai bendrauti su grafu
Nikolajumi rusų kalba. Gimęs imigracijoje, jis išsaugojo kalbą.
Akcentas, matyt, neišvengiamas. Didžiuodamasis lietuviškomis šaknimis,
labai apgailestavo, jog tuo metu, kai Lietuva parengė tokį Statutą,
Rusijos teisinė sistema iki jos lygio dar nebuvo pribrendusi...
Tą vakarą visi, daugiau ar mažiau susiję su Lietuva, mielai apie
tai kalbėjo, atrodė, netgi didžiavosi.
Įdomi ir paties Ronald Walker istorija. Kai jį tėvai vežė krikštyti,
buvo baisi pūga, mašina sugedo ir sustojo prie lietuvių katalikų
bažnyčios. Vaikelį reikėjo krikštyti (motinai amerikietei buvo
visai tas pats, kokioje bažnyčioje, svarbu, kad katalikų), šaltis
neleido laukti. Ronald pakrikštijo lietuvių kunigas, tarsi nulėmęs
tolesnį gyvenimą... Tuomet lietuviai ir airiai gyveno kaimynystėje.
Kai berniukui atėjo laikas lankyti mokyklą, buvo pasirinkta artimiausia.
Ir vėl - lietuvių katalikų. Berniuką priimti galėjo tik su viena
sąlyga, jei jis būtų krikštytas lietuvių bažnyčioje. Taip ir atsitiko
- Ronald augo ir mokėsi tarp lietuvių. Kai įstojo į St.Louis universitetą,
kartu su būsimąja žmona Aldona Mogenyte vertė į anglų kalbą Lietuvos
istoriją, kad kuo daugiau jų draugų airių ar kitų tautų jaunimo
pažintų Lietuvos istoriją. 1990 metais dr. Ronald prisidėjo prie
iškilmių surengimo universitete, įteikiant V.Landsbergiui garbės
daktaro vardą, 1999 metais Čikagoje dalyvavo "Lietuvių verslininkų
tarybos susirinkime", kartu su įvairių šalių ambasadoriais,
konsulais, verslininkais.
Kai namuose vis dažniau imta kalbėti apie Statutą, žentas, Stanfordo,
CA, universiteto studentas, sakė girdėjęs gal prieš šešerius metus,
kaip žydė profesorė nagrinėjo pasaulio tolerancijų statutus, kuriuose
buvo įrašyti punktai apie dėmesį tautinėms mažumoms (be abejo,ir
žydams) ir ji paminėjusi I Lietuvos Statutą. Iš nuostabos visa
šeima loštelėjo - o mes to nežinojome! Pasirodo, pasaulis žino.
Tik gal ne per daugiausia!
Visuomeninį darbą dirbantys nelaukia jokių apdovanojimų. Tai tampa
lyg ir gyvenimo būdu, norma. Visai suprantamas 1997 m. vasario
14 d. viešas M.Rudienės pareiškimas ("Draugas", 1997
m. vasario 18 d.) - atsisakymas priimti apdovanojimus: "(...)
Negaliu priimti apdovanojimo nei asmeniškai, nei kaip BALF'o centro
valdybos pirmininkė, kad ir iš paties Lietuvos Respublikos Prezidento,
kuris anksčiau buvo Lietuvos komunistų partijos vadovybėje, -
partijos, negailestingai persekiojusios lietuvių tautą, o taip
pat ir BALF'ą, visą jo veiklą, laikant jį vienu didžiausių Lietuvos
priešų, - partijos, tam reikalui specialiai inspiravusios ir išleidusios
knygą "Atsargiai, BALF'as", o savo dienraštyje "Tiesa"
melagingais, šmeižikiškais straipsniais puldinėjusios BALF'ą ir
visą lietuviškąją emigraciją.
Nebuvo iki šiol jokio Lietuvos komunistų partijos veiklos įvertinimo
nei iš dabartinio Lietuvos Respublikos Prezidento, nei iš Lietuvos
Vyriausybės".
"Niekad nedirbau dėl jokio užmokesčio, ordino ar medalio",
- sakė M.Rudienė, būdama ištikima savo įsitikinimams, atsisakiusi
vieno aukščiausio Lietuvos Respublikos apdovanojimo - Didžiojo
Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino... Ar daug kas atsisakė?!
Poetas Bernardas Brazdžionis, Nijolė Sadūnaitė. Kas dar? Negirdėjau...
M.ir A.Rudžiai beveik 55-erius metus saugojo labai svarbų Lietuvos
katalikybės istorijos dokumentą - šv.Kazimiero bulę, kurią pernai
kovo mėn. įteikė Lietuvai per kardinolo Audrio Juozo Bačkio įvedimo
iškilmes Vilniuje. Įvykiai mus sugrąžina į 1954 metus, kada Antanas
Rudis, Ch.J.Kersten komiteto reikalais buvo nuvykęs Europon. Austrijoje
pasimatęs su arkivyskupu J.Skvirecku, kartu diskutavo apie apverktiną
Lietuvos padėtį. Kitais metais jau kartu su žmona Marija vyko
Europon ir vėl aplankė arkivyskupą. Tuo metu jis jau sunkiai sirgo
ir nesikėlė iš patalo. Arkivyskupas J.Skvireckas perdavė M.ir
A.Rudžiams popiežiaus Pijaus XII bulę, skelbiančią šv.Kazimierą
Lietuvos jaunimo globėju. Paprašęs nukabinti nuo sienos ir palaiminęs
šį Popiežiaus raštą, tarė: "Antanai, aš atiduodu į tavo rankas".
Nustebęs A.Rudis paklausė, ką jis turįs daryti. Į tai arkivyskupas
atsakęs: "Tu žinosi patį tinkamiausią laiką ir patį svarbiausią
asmenį, kam ją bus reikalinga įteikti".
Suabejoję M. ir A. Rudžiai, ar sulauks tokio laiko, kai galės
vykti Lietuvon, parsivežė šią relikviją į Čikagą...
***
Šventė, įvykusi Čikagos Loyola universitete,
lyg ir pasako mums, kad žmogaus proto, sumanymų galimybės neribotos.
Net jei ir nieko nebūtų nuveikę M.ir A.Rudžiai Lietuvai, o tik
pristatę pasauliui I Lietuvos Statutą, tai būtų tapę ir tapo pačiu
didžiausiu jų nuopelnu. Tai M.ir A.Rudžių pastatytas paminklas
Lietuvai ir sau.
Šventę padėjo organizuoti Loyola universiteto vadovybė. Senaisiais
baltų raštais išaustas juostas visiems šventės "kaltininkams"
rišo Stasys Kašauskas. Meno mokyklėlei atstovaujanti Renata Kanclerienė,
apsirengusi išeivijos meistrų išaustais rūbais, kanklėmis paskambino
keletą lietuvių liaudies dainų melodijų.
Po oficialiosios dalies universitete buvo surengtos nedidelės,
bet įspūdingos vaišės. Grojo puikus kamerinis trio. Už langų daužėsi
Mičigano ežero bangos, primindamos, kiek daug šiame pasaulyje
laikinumo, kurį nusineša laikas ir nuplauna vanduo. Ne taip dažnai
nei vanduo, nei laikas nepajėgia sugriauti to, ką sukuria žmogus,
ypač aukojantis save kitiems, ypač filantropas.
Ligija TAUTKUVIENĖ
Čikaga, JAV
© 2002 "XXI amžius"
