Mieli "XXI amžiaus" interneto svetainės skaitytojai!

Trūkstant lėšų, balandžio mėnesį planuojama nutraukti "XXI amžiaus" interneto svetainės atnaujinimą. Svetainę rengti galėsime tik tuo atveju, jeigu gausime paramos iš privačių asmenų ar fondų.

Anksčiau parengti numeriai bus palikti archyve.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

Svečiui iš Atėnų perduoti jo prosenelio dokumentai

Lietuvoje viešėjo Graikijos užsienio reikalų ministras Georgijus Papandrėjus, kuris susitiko su aukščiausiais Lietuvos vadovais ir pasirašė kartu su mūsų užsienio reikalų ministru A.Valioniu Pasaulio asmenybių deklaraciją, pagal kurią visi karai bei kariniai konfliktai turi būti nutraukti Olimpinių žaidynių metu. Deklaraciją pasirašė ir prezidentas V.Adamkus. Graikijos užsienio reikalų ministrui G.Papandrėjui buvo perduoti jo prosenelio, kilusio iš Lietuvos, aktyvaus 1863 metų sukilimo dalyvio Zigmanto Mineikos herbas ir kiti dokumentai.
Lietuvos visuomenė nedaug žino apie Z.Mineiką, nors tai buvo labai iškili ir įdomi asmenybė.

Bažnyčia pabrėžia globalinės ekonomikos humanizavimo svarbą

Didelio dėmesio susilaukė JAV, Kanados ir Lotynų Amerikos šalių sausio 28-30 dienomis Vašingtone surengta tarptautinė konferencija "Humanizuoti globalinę ekonomiką", kurioje kartu su ganytojais dalyvavo apie 100 įvairių sričių ekspertų. Jungtinių Valstijų katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas Belvilio (Ilinojaus valstija) vyskupas Viltonas Gregoris tai pavadino "precedento neturinčiu susitikimu", kuriuo pradedamas konstruktyvus dialogas apie "globalizacijos žmogiškąjį ir moralinį dėmenis".
Dalyviai aptarė nemažai problemų: darbo proceso teisingumą, migraciją, globalizacijos įtaką gamtai, globalinę prekybą, prekybos barjerus, paramą neturtingoms šalims, užsienio investicijas, vyriausybių korupciją ir kaip suteikti vargingiems žmonėms galimybę patiems spręsti savo likimą. Konferencijoje pranešimus skaitė Pasaulio Banko pirmininkas Džeimsas Volfensonas, Tarptautinio valiutos fondo valdantysis direktorius Horstas Kioleris, Pasaulio Prekybos Organizacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Polis Anri Ravjė ir kiti žymūs ekonomistai, verslo, bankininkystės ir politikos veikėjai.

Neturtingosios Gvatemalos vaikai

Jis nepamiršo Baltarusijos lietuvių

Pokalbis su filologijos daktaru Aloyzu VIDUGIRIU

...Kur jūs, vaikystės, jaunystės, keliasdešimt metų kursų, grupių, kelionių, kongresų, suvažiavimų, vakarų ir koncertų, repeticijų ir kasdieniai redakcijų, studijų, kariuomenės, visokių žygių ir bendro darbo draugai, bičiuliai, pažįstami? Deja, kai kurių jūsų ir gyvų nebėra, daugelis pabirę, pasklidę po gimtosios šalies ir kitus kraštus. Išties jūs man brangiausi, tie, su kuriais ne vieną slaptą darbą dirbome, į panašius pavojus buvome patekę, kartu dainą traukėme, sykiu putrą srėbėme. Vienas iš tokių nepamirštamų esi tu, Aliuk, dabar su savo žmona Vita ir sūnumi Gediminu peržengęs mūsų namų slenkstį, kad net stebėtis reikia, kaip čia netikėtai neregėtai atsidūrei. Todėl kaip čia iškęsi nepalabinęs, tavęs vienu kitu klausimu nepakamantinėjęs.

Čikagos jėzuitų namuose prie stalo (iš dešinės): Vita Vidugirienė, T.J. Vaišnys (jau a.a.), Aloyzas Vidugiris ir kun. K.J.Ambrasas

Lietuva pristatoma pasauliui

Filantropija (graikiškai-philantropia) - žmonių meilė, gailestingumas, labdarybė, - populiariai aiškina įvairūs žodynai.
Užrašius šiuos žodžius susimąsčiau - ar daug žmonių žinome tarp lietuvių, kuriuos, kaip ir milijoninius turtus susikrovęs vengrų kilmės žydas Sorosh'as, įsteigęs fondus įvairiuose pasaulio kraštuose kultūrai, mokslui remti, galėtume pavadinti pasiaukojančiais filantropais? Gal ryškiausias, prieš keletą metų iškeliavęs Amžinybėn, Tautininkų partijos pirmininkas išeivijoje Leonas Kriaučeliūnas, iš savo asmeninio turto paskyręs milijoną dolerių Lietuvos veterinarijos akademijai. Neseniai multimilijonieriumi tapęs čikagietis Šnelis filantropiškai remia šimtais tūkstančių dolerių Čikagos bažnyčias, Lietuvos Kražių miestelio bažnyčios, klebonijos, senelių namų statybas.
Mažesnė filantropija būdinga daugeliui išeivijos žmonių, kurie daugiau ar mažiau kultūros, švietimo, sporto reikalams aukojo ir aukoja save. Yra dalis žmonių, kurie remia didesnėmis ar mažesnėmis sumomis savo gimtąjį kaimą ar miestelio bažnyčią, biblioteką. Bet tai - vietinės reikšmės aukojimai, iš kurių dalis ir sudaro gyvybingą lietuvių veiklą. Tik ar turime filantropų, savo veikla susijusių su pasauline kultūra? Deja, rašančioji šias eilutes nežino. Jei kas atsilieptų ir parašytų apie tokius žmones - būtume dėkingi visi.

Marija Juozaitytė-Rudienė (antroji iš kairės), Stasys Kašauskas (trečias iš dešinės), JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė (antroji iš dešinės)

Išėjusi dvidešimtmečių jaunystė

3. Lietuviai prievartinėje karinėje tarnyboje SSRS kariuomenėje 1945-1991 metais

Karinė prievolė SSRS įstatymų šviesoje ir tikrovėje

Bendruose SSRS ginkluotųjų pajėgų kariniuose Įstatuose buvo numatytos drausmės nuobaudos kareiviams, jūreiviams, seržantams ir viršiloms. Jie galėjo būti baudžiami pastaba, papeikimu, griežtu papeikimu; panaikinimu eilinio laisvadienio už dalinio teritorijos ar už laivo į krantą; būti paskirtas be eilės į tarnybinį budėjimą (išskirtinai paskiriant į budėjimą (karaulą) iki penkių budėjimų, vachtą - iki penkių kartų; areštu, sulaikant areštinėje dešimt parų; pirmūno ženklo atėmimu; jefreitoriaus (vyresniojo jūreivio) karinio laipsnio panaikinimu. "Bausmės už karinės drausmės pažeidimus" Įstatų 43-ajame punkte parašyta, kad leidžiama dalinio vadui, remiantis turimos valdžios įgaliojimais, panaudoti bet kokią bausmę, kuri, jo nuomone, padarytų didžiausią auklėjamąjį poveikį prasižengusiam šauktiniui.

Donatas Straleckas, 1986 metais liepos 7 dieną nužudytas Amūro srityje (k/d 51928)