Kam ir kuo neįtiko generolas?
Kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas
Kronkaitis sausio 25dieną Los Angeles skaitė pranešimą apie Lietuvos
vaidmenį Vakarų Europoje. Kai kurios šio pranešimo tezės sukėlė
kairiųjų politikų irzlų nepasitenkinimą, atseit generolas politikavo,
o įstatymas draudžia "aktyvų karių dalyvavimą (
) susirinkimuose
(
) ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės
nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama
politinė partija ar politinė organizacija", "draudžiama
skelbti politinius pareiškimus, straipsnius ar kalbas, kuriuose
viešai reiškiamas nesutikimas su demokratiškai išrinktos valstybės
valdžios (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės) paskelbta
ir vykdoma politika ar viešai keliami politiniai reikalavimai
valstybės valdžiai".
Kuo ir kam nusikalto Lietuvos kariuomenės vadas? Generolas sakė,
kad norėtų "kalbėti tik apie Lietuvos vaidmenį Vakarų Europoje
saugumo plačiąja prasme atžvilgiu. Tai saugumas ne tik nuo išorinių
grėsmių, bet ir valstybės galimybės vykdyti savarankišką vidaus
politiką ir tvarkyti savo ūkį nepriklausomai nuo išorės kontrolės".
Generolas daro išvadą: "Lietuva po komunistinio nualinimo
yra ekonomiškai silpna ir nėra saugi". Žymiausieji generolo
kritikai - buvusieji sovietmečio partinės nomenklatūros veikėjai
iš tiesų gali būti nepatenkinti tokiu konstatavimu. Dar dauguma
šalies gyventojų nepamiršo daugiasieksnių plakatų ant gamyklų
korpusų ir miestų gatvėse, skelbusių apie "brandaus socializmo"
pergales, klampojant ir trypinėjant į šviesų komunizmo rytojų.
O koks rezultatas? Pasak vyriausiojo euroderybininko P.Auštrevičiaus,
Lietuvos bendrasis vidaus produktas tesudaro tik 30 procentų Europos
Sąjungos vidurkio. Gal ir galima dėl to šiek tiek užjausti buvusius
"komunizmo statytojus", nualinusius krašto ekonomiką,
tačiau kuo čia dėta Lietuvos Respublikos Vyriausybės politika,
kuria siekiama greičiau įlipti į ES greitąjį traukinį?
"Politinio saugumo srityje Lietuva pasiekė gerų rezultatų
ir šia prasme labai sustiprino savo saugumą. Šalies valdyme vadovaujamasi
demokratinėmis vertybėmis, formuojasi ir nusistovi jų sistema.
Sukurtos ir ėmė veikti pagrindinės demokratinei valstybei būdingos
institucijos",- teigia gen.J.Kronkaitis. Bet, ponai seimūnai
kritikai, ar nereikėtų padėkoti Vakarų karinių ir politinių tradicijų
aplinkoje brendusiam kariškiui už tokį blaivų ir brandų Lietuvos
politikų veiklos įvertinimą? Čia nėra nieko bendro su politikavimu,
kurį dar vis išgirstame iš buvusių sovietinių politrukų lūpų.
Gal jus užgavo ši frazė:"Šiuo metu vidaus ir užsienio politiką
galima apibrėžti kaip santykinai stabilią, t.y. keičiantis valdančiosioms
partijoms išlaikomas pagrindinių krypčių tęstinumas. Ji remiasi
į pagrindines demokratines vertybes, kurias toliau siekiama garantuoti,
stiprinti bei formuoti lietuviškas tradicijas. Neneigiu, kad dar
turime didelių kliūčių demokratinei sistemai efektyviai veikti"?
Bet juk tai - taiklus pastebėjimas. Net politikos pradinukams
aišku, kad politinis nestabilumas valstybėje gali niekais paversti
ar gerokai sutrikdyti nacionalinio saugumo sistemų veikimą. Kariuomenės
vadas korektiškai išsklaido užsieniečių abejones buvusių sovietinės
nomenklatūros veikėjų atžvilgiu, dabar besidarbuojančių nepriklausomos
Lietuvos labui. Lietuva iš tikrųjų yra patikima politinė partnerė.
Apibendrintas sakinukas apie kliūtis tik pakartoja seną tiesą:
bet kurios valstybės politikoje ir apskritai bet kurios organizacinės
sistemos veikime kliūčių daug. Maža to, be kliūčių nėra jokios
veikiančios sistemos ir būti negali. Gvardija įvairaus rango valdininkų
pluša nepadėdama rankų - kliūtis šalina. Dar galima pridurti,
kad suirusioje sistemoje kliūtys jau niekam neberūpi.
Pranešime buvo ištarta ir tokia frazė: "Sovietmečio nomenklatūros
spaudos kontrolė palieka visuomenę informacijos dykumoje. Kita
vertus, valstybinėse institucijose dar tebedirba nemažai žmonių,
nesuprantančių pagrindinių demokratijos principų". Kaip pilietis
po šiuo sakiniu esu pasirengęs pasirašyti, nes gausu tikrų pavyzdžių
apie tendencingus nutylėjimus, prilygstančius dezinformacijai,
ir neobjektyvios informacijos platinimą. Nejaugi generolo kritikai
iš kairiosios parlamento pusės nori prisipažinti, kad jie iš tikrųjų
valdo sovietmečio nomenklatūros kontroliuojamą spaudą? Ar iš tiesų
visi sovietų mokyklose "partinius" mokslus graužę, o
dabar Lietuvos politiką "darantys" pareigūnai perprato
Vakarų demokratijos principus? Nemačiau tokios statistikos duomenų,
bet praktika rodo, kad sovietinio mąstymo dar neatsikratėme. Daugelis
ir nepajėgs. O politikoje kol kas senieji su naujaisiais, Vakaruose
ugdytais politikais, pramaišiui. Be to, ši frazė nekritikuoja
konkretaus aukšto valstybės politiko, o tik rodo nepadailintą
sistemos būseną? Negi generolas turėtų sakyti netiesą arba nutylėti
ją?
Šis ilgokai tęsęsis kariuomenės vado puolimas kelia nuostabą.
Krašto apsaugos sistemoje ilgus metus buvo susidariusi ir veikė
aukštųjų karininkų grupė kaip atvira opozicija Vyriausybės ir
Seimo vykdomai valstybės politikai. Štai vienas pavyzdėlis iš
daugelio: "Valdančiosios daugumos vykdoma politika yra kurstomoji
nesantaikos politika tautoje; (
) aršiai priiminėjami Lietuvos
valstybės pilietį diskriminuojantys įstatymai; (
) kariuomenė
ideologizuojama, bandoma ją paversti partijos kariuomene",
- rašė Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, buvęs okupacinės
sovietų armijos papulkininkis laikraštyje "Mūsų balsas. Socialdemokratas"
(2000 rugpjūčio 11d. Nr.30). Į tokio pobūdžio pareiškimus kairieji
seimūnai nereagavo. Niekada. Kodėl? Iš solidarumo bendros praeities
ideologijos pagrindu? Ar politikai naudojasi partiniu masteliu?
O gal paprasčiausiai ši tyrė verdama, siekiant Lietuvoje sumenkinti
užsienyje gerai žinomo Lietuvos kariuomenės vado gen. mjr. Jono
Kronkaičio prestižą? Jis yra vienas iš pagrindinių kariuomenės
parengimo pagal NATO standartus autorių. Krašto apsaugos ministrų
ir kariuomenės vado vykdoma krašto apsaugos sistemos pertvarka
Vakarų politikų ir specialistų vertinama labai palankiai, tačiau
ir Seime gali atsirasti nacionalinio saugumo politikos priešininkų.
Edmundas SIMANAITIS
Jonava
© 2002 "XXI amžius"