Siekia susigrąžinti placdarmą Kuboje
Kaip teigia Maskvos dienraščio "Nezavisimaja
gazeta", vis labiau tampančio Rusijos imperininkų tribūna,
politikos apžvalgininkas V.Solovjovas, Rusija gali susigrąžinti
neseniai nutraukusią savo veiklą Kuboje elektroninio sekimo karinę
bazę Lurdo vietovėje. Maskvoje gana aukšti pareigūnai atvirai
kalba, jog nereikėjo dovanoti tokių "vertingų strateginių
dovanų" amerikiečiams. Rusijos Valstybės Dūmoje keli deputatai
apkaltino generalinį štabą, kad jis kartu su jam pavaldžia Vyriausiąja
žvalgybos valdyba (GRU) nusprendė demontuoti Rusijos karinę bazę
Kuboje. Dabar jau žinoma, kad bazės uždarymui prieštarauja Federalinė
valstybinių ryšių agentūra (FAPSI), turinti savo interesų Kuboje,
ir Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR). Su šiomis institucijomis
esą generalinis štabas ir GRU savo veiksmų nederino.
"Nezavisimaja gazeta" teigia, kad Rusijos išėjimas iš
Kamrano karinės jūrų laivyno bazės Vietname ir elektroninio žvalgybos
centro Kuboje buvo prezidento V.Putino asmeninė dovana JAV prezidentui
Džordžui Bušui prieš Rusijos prezidento vizitą į JAV pernai lapkričio
mėnesį. Dabar Rusijos užsienio žvalgybos vadovai teigia, kad generalinis
štabas pakišo V.Putinui tokią mintį, siekdamas pakenkti prezidentui.
Žinoma, tai eilinis propagandinis triukas. V.Putinas, prityręs
KGB ir GRU veikėjas, ne toks naivus, kad būtų galima jį apgauti.
Dabar teigiama, kad draugiškas V.Putino poelgis buvo labai savotiškai
JAV administracijos įvertintas. Pasak "Nezavisimaja gazeta",
Rusija, atsisakydama savo karinių bazių Vietname ir Kuboje, tarsi
prisipažino nesugebanti reikiamai bendradarbiauti su į rinkos
ekonomiką pasukusiu komunistiniu Vietnamu, bet ir išsaugoti strateginius
Sovietų Sąjungos iškovojimus. Kremliaus ortodoksai ir imperininkai
teigia, kad Pentagonas, žadėdamas, kad jam visiškai nerūpi Vietnamo
karo metu JAV įkurta Kamranio karinė jūrų bazė, dabar pakeitė
savo nuomonę. O iš tiesų neseniai JAV ginkluotųjų pajėgų Ramiojo
vandenyno regione vadas admirolas Denis Bleras po derybų Vietnamo
sostinėje Hanojuje pareiškė, kad Jungtinių Valstijų karo laivynas
artimiausioje perspektyvoje sugrįš į Kamranio karinę bazę Vietname.
Tai visai galimas dalykas. Vietnamui verkiant reikalingi pinigai
ir investicijos, o JAV sumokėti šimtai milijonų dolerių už Kamranio
bazės nuomą Hanojui labai pravers. Antra vertus, ir juridiškai
Vietnamas, išnuomodamas Kamranio karinę bazę amerikiečiams, nepažeis
jokių juridinių formalumų, nes Maskvos ir Hanojaus sutartis dėl
Kamranio bazės baigiasi 2004 metais. Gali atsitikti taip, kad
po 31-erių metų JAV vėliava vėl suplevėsuos Vietname.
Visai nesuprantamas Rusijos komunistų ir imperininkų pasipiktinimas,
kad Kremlius nesugeba išsaugoti "SSRS iškovotų strateginių
interesų" Pietryčių Azijoje. Juk pačios Rusijos spauda ne
kartą rašė apie tai, kad Kamranio bazė faktiškai sunaikinta. Po
Sovietų Sąjungos subyrėjimo Maskva šiai bazai išlaikyti neskyrė
nė kapeikos. Dėl to sunaikinta visa bazės infrastruktūra: vamzdynai,
šaldymo sistemos ir kiti įrengimai. 500 rusų kariškių ir civilių,
aptarnaujančių bazę, jau beveik dešimtmetį nevykdo savo tiesioginių
pareigų, pasinėrė į vietinę komerciją ir didele dalimi patys išgrobstė
ir pardavė bazės įrengimus. Netgi cenzūruojama Vietnamo spauda
ne kartą skelbė, jog rusų bazes aptarnaujantis personalas glaudžiai
susijęs su vietine mafija. Be to, Vietnamas pareikalavo, kad Rusija
sumokėtų skolas dėl Kamranio bazės nuomos. SSRS laikais Maskva
atsilygindavo ruošdama savo centruose Vietnamo kariškius bei tiekdama
karinę techniką Vietnamo armijai. Tačiau nuo 1992 metų viso to
neliko. Todėl Vietnamas reikalauja, kad Maskva, pradedant 1991
metais, sumokėtų skolas po 300 mln. dolerių kasmet už bazės nuomą.
Visai nesvarbu, kad Vietnamas skolingas Maskvai mažiausiai 15
mlrd. dolerių už "pagalbą" Vietnamo karo metu. Ir visai
nesvarbu, kad Maskva vienašališkai sumažino tą skolą iki 3,7 mlrd.
dolerių. Persitvarkę Vietnamo komunistai suvokė, kad iš Maskvos
naudos tiek, kiek iš ožio vilnos.
Jeigu dėl Kamranio karinio jūrų laivyno bazės praradimo, kuri
faktiškai nustojo egzistavusi 1992 metais, net didžiausi imperininkai
suvokė, kad ją atgaivinti nėra prasmės, tuo labiau pinigų, tai
dėl Kubos elektroninio šnipinėjimo bazės uždarymo dar toli gražu
reikalai nesibaigė. Rusijos prezidentas V.Putinas aiškiai norėjo,
kad JAV prezidentas Dž.Bušas atsisakytų Priešlėktuvinės gynybos
sistemos kūrimo, ir todėl net Vašingtono neprašomas nusprendė
uždaryti tą šnipų lizdą. Tačiau dabar, pasak neoficialių pranešimų
iš Kremliaus, ten rimtai svarstoma galimybė atšaukti šį sprendimą.
Kubos diktatorius F.Kastro yra labai nepatenkintas bazės uždarymu.
Kitas dalykas, kaip teigė nenorėjęs skelbti savo pavardės aukštas
Kremliaus pareigūnas, tie 200 milijonų dolerių, kuriuos reikėjo
kasmet skirti bazei išlaikyti, nieko nereiškia Rusijos armijai.
Tuo labiau kad į Kubą jau buvo sukišta tokia daugybė milijardų,
jog šie 200 milijonų - tik smulkmė.
Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas
© 2002 "XXI amžius"