Latvijos Bažnyčios teigiamai
vertina parlamento rinkimų rezultatus
Pagrindinės Latvijos krikščionių
Bažnyčios teigiamai įvertino spalio pradžioje vykusiuose šalies
parlamento (Seimo) rinkimuose gerą naujų dešiniųjų partijų pasirodymą,
kurios palankiau nusiteikusios krikščioniškų vertybių atžvilgiu."
Žmonės buvo nepatenkinti iki šiol valdžiusia vyriausybe ir norėjo
aiškių permainų, - sakė Ekumeninių žinių agentūrai Latvijoje didžiausios
Evangelikų Liuteronų Bažnyčios atstovas ryšiams su žiniasklaida
Dzintas Laugalis. -Negavusios paramos iš visų ankstesnių vyriausybių,
Bažnyčios dabar tikisi artimesnių santykių ir bendradarbiavimo
su naujais vadovais".
Kaip žinoma, aštuntuosius Latvijos Seimo rinkimus (latviai juos
skaičiuoja nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais)
laimėjo metų pradžioje įkurta buvusio Nacionalinio banko pirmininko
41 metų Einaro Repšės vadovaujama Naujojo laiko partija (JL).
Gavusi 26 mandatus, ji pasižadėjo imtis radikalių priemonių kovai
su korupcija, kontrabanda, narkomanija ir kitomis socialinėmis
negerovėmis. JL artimiausia sąjungininkė bus taip pat šiemet įkurta
Latvijos pirmoji partija (LPP), kuriai vadovauja liuteronų pastorius
Erikas Jekabsonas. Ši partija - jos vadovybėje yra dar du dvasininkai,
- paskelbusi "kovos prieš visuomenės ateitizavimą" šūkį,
kiek netikėtai surinko 9,5 proc. Rinkėjų balsų ir turės dešimt
deputatų 100 vietų Latvijos Seime.
Skaudų pralaimėjimą patyrė Latvijos tradicinės partijos, kurios
buvo kaltinamos korupcija ir nenoru imtis didesnių reformų ekonomikai
pagerinti. Neįveikusi 5 proc. barjero, į Seimą nepateko "Latvijos
kelio" partija, kuri nuo 1991 metų nepriklausomybės atstatymo
dalyvavo visose vyriausybėse ir dar 1998-ųjų rinkimuose buvo surinkusi
18 proc. balsų. Būsimosios Seimo sesijos darbe nebedalyvaus tik
4,5 proc. balsų surinkusi pagrindinė opozicinė Latvijos socialdemokratų
partija, kuri praėjusioje parlamento kadencijoje turėjo net septyniolika
mandatų.
Toks tradicinių partijų pralaimėjimas Latvijoje yra tikras perspėjimas
"politikų klasei" ir kaimyninėse Rytų Europos šalyse,
kur sovietinio piktnaudžiavimo valdžia niekaip nesugebama atsisakyti.
A.Repšės rinkimų programa, sutelkusi dėmesį į kovą prieš korupciją,
matyt, paveikė rinkėjų sąmonę. Latviams paprasčiausiai nusibodo
beveik kasdien mokėti didesnį ar mažesnį kyšį už biurokratų paslaugas.
Latvija pagal korupcijos išplitimą, Pasaulio banko ir "Transparency
International" organizacijos vertinimais, mažai kuo nusileidžia
kokiai Šri Lankai ar Marokui.
Apie prastą dvasingumo padėtį Latvijoje rugsėjo viduryje duotame
interviu Vokietijos katalikų žinių agentūrai KNA kalbėjo Rygos
arkivyskupas kardinolas Janis Pujatas. Jis sakė, kad nelengva
pasakyti, ar Bažnyčiai buvo sunkiau "ideologinio ateizmo
metu, valdant sovietų komunistams, ar šiandien, esant palaidam,
nepadoriam ateizmui". Sovietmečiu šėtonas veikė per valstybinę
valdžią, o "šiandien, atrodo, visi velniai atbėgo iš pragaro",
kalbėjo ganytojas.
Didelį susirūpinimą jam kelia negirdėtas alkoholizmo ir narkomanijos
išplitimas, ypač tarp jaunimo. Bažnyčia visada pasisako už asmens
laisvę, bet ten, kur galima sąmoningai išnaudoti žmogiškąsias
silpnybes, siekiant pelno, reikalinga griežtesnė kontrolė. Kardinolo
J.Pujato nuomone, valstybė įstatymu turi drausti prekybą pornografiniais
leidiniais. Dabar to nėra, nes valdžia korumpuota, ir prieš tokį
įstatymą veikia galingos lobistinės jėgos.
Rygos arkivyskupas sakė, jog Bažnyčia palaiko Latvijos jungimąsi
į Europos Sąjungą (kaip ir į NATO), tačiau būgštaujama, kad gali
išaugti socialinė nelygybė. Jau dabar didžioji dalis šalies dirbamos
žemės yra apleista, vis daugiau žmonių stengiasi įsikurti Rygoje,
kur gyvena apie 40 proc. (2,4 mln.) šalies gyventojų. Kardinolas
taip pat kritikavo, kad ligšiolinės Latvijos vyriausybės, galvodamos
tik "apie savo kišenę", Bažnyčiai visai nepadėjo, abejingai
žiūrėjo į jos poreikius. Ypač skaudu, kad jokios paramos nesulaukė
katalikiškos mokyklos, o nepasiturintiems tėvams Bažnyčia nepajėgi
kompensuoti mokesčių, leidžiant vaikus į jos privačias mokyklas.
Oficialiai teigiama, kad apie pusę Latvijos gyventojų yra liuteronai,
25 proc. - katalikai ir 15 proc. - stačiatikiai. Tačiau vyriausybė
pripažįsta sociologinių tyrimų duomenis, pagal kuriuos liuteronai
sudaro 13 proc. gyventojų, katalikai - 9 proc. ir stačiatikiai
- 6 proc. Beveik du trečdaliai Latvijos gyventojų nepriklauso
jokiai konfesijai arba yra ateistai, todėl evangelizacija labai
aktuali, katechizacija turi apimti visus žmones - ir jaunimą,
ir suaugusiuosius.
Kaip tik tokiu metu į Latvijos politinę areną atėjo prieš kelis
mėnesius įkurta "Pirmoji partija", pabrėžusi savo krikščioniškas
nuostatas, ypač negimusios gyvybės gynimą. Laicistinė žiniasklaida
paskubėjo ją įvardyti kaip "kunigų partiją" ir bandė
sukelti isteriją, kad Bažnyčia, paremdama "savo partiją",
nori įsiveržti į politinę valdžią. Nors LPP ir vadovauja liuteronų
dvasininkas, Latvijos Liuteronų Bažnyčios arkivyskupas Janis Vanagas
paneigė kaltinimus, kad remia tik šią partiją.
"Mes konkrečiai nenurodome nė į vieną partiją, o tik į krikščioniškus
principus politikoje, - sakė jis rinkimų išvakarėse ENI. - Nors
Bažnyčia nesieja savęs tiesiogiai su jokia partija, mes kviečiame
žmones įvertinti politikų veiksmus krikščionių mokymo aspektu".
Pačiame rinkimų kampanijos įkarštyje, rugsėjo 17 dieną, Rygos
katalikų Šv.Jokūbo katedroje visų pagrindinių Latvijos konfesijų
- liuteronų, katalikų, stačiatikių ir baptistų - dvasiniai vadovai
surengė ekumenines pamaldas, kuriose dar kartą paragino tikinčius
rinkėjus balsuojant vadovautis moralinėmis ir dvasinėmis vertybėmis.
Nors sociologinės prognozės rodė, kad pastoriaus E.Jekabsono vadovaujama
"Pirmoji partija" nesurinks daugiau kaip 2 proc. balsų
ir į parlamentą nepateks, tačiau, kaip minėta, įvyko sensacija
- "kunigų partijai" pasitikėjimą parodė 9,6 proc. rinkėjų
(ketvirtoji vieta tarp rinkimuose dalyvavusių 20 partijų, kurių
tik šešios pateko į parlamentą), ir ji Latvijos Seime turi gana
solidžią dešimties deputatų frakciją.
Tokią krikščionių politikų sėkmę teigiamai įvertino ir Latvijos
Liuteronų, ir Katalikų Bažnyčių vadovai, tikėdamiesi iš naujosios
vyriausybės didesnės paramos, ypač religiniam švietimui. Katalikų
episkopato pirmininkas kardinolas J.Pujatas sakė, kad "krikščionių
balsai labai reikalingi įstatymdavystėje" ir kad po rinkimų
galimas "krypties pakeitimas" turėtų pagerinti Bažnyčių
padėtį. "Nors gali iškilti problemų, sudarant valdančiąją
koaliciją iš į parlamentą patekusių partijų, tačiau ligšiolinės
šalies provakarietiškos nuostatos išliks", - tvirtino kardinolas
J.Pujatas.
Jis išreiškė viltį, kad naujoji Latvijos vyriausybė, kurioje bus
ir krikščionių ("Pirmosios partijos") atstovai, padės
užtikrinti, kad religiniam švietimui valstybinėse mokyklose negalės
priešintis sovietiškai išugdyti pedagogai.
Latvija, kartu su kitomis savo posovietinėmis kaimynėmis - Lietuva
ir Estija, - tikisi 2004 metais įsijungti į Europos Sąjungą, o
lapkričio mėnesį Prahos viršūnių susitikime būti pakviesta į NATO.
Šiuos siekius remia abi šalies didžiosios Bažnyčios. Per laikotarpį
nuo 1991 metais atkurtos nepriklausomybės iki šio rudens nė vieneriuose
parlamento rinkimuose Latvijoje kairiosios partijos negalėjo laimėti
daugumos latvių pasitikėjimo. Visos šią Baltijos valstybę valdžiusios
devynios vyriausybės atstovavo dešiniosioms politinėms jėgoms,
ir toks idėjinių nuostatų stabilumas garantavo ekonomines reformas,
reikalingas Latvijos "grįžimui į Europą".
Štai ir pastaruosiuose rinkimuose tik prorusiška "Už žmogaus
teises" (PCTVL) partija yra vienintelė atvirai kairioji politinė
grupė, patekusi į Latvijos Seimą. Tiesa, ji surinko beveik 19
proc. balsų ir, užėmusi antrąją vietą, gerokai pagerino savo padėtį
(Seime turės 24 mandatus vietoj buvusių šešiolikos). Tai rodo
vadinamųjų rusakalbių, sudarančių daugiau kaip 40 proc. Latvijos
gyventojų, šalies nepriklausomybei pavojingą politinę konsolidaciją.
(Kolonistai rusai Latvijoje sunkiai natūralizuojasi ir gali vaidinti
Maskvos "penktosios kolonos" vaidmenį). Tačiau PCTVL,
kaip visada, matyt, Seime liks politiškai izoliuota, nes visos
kitos latvių tautinės dešiniosios partijos turi gana aiškią 76
deputatų daugumą. Tiesa, jos gana ambicingos ir susiskaldžiusios,
todėl vyriausybinei koalicijai sudaryti ir išlikti gali iškilti
nemažai problemų. Tuo netruks pasinaudoti valstybingumo priešai.
Mindaugas BUIKA
© 2002"XXI amžius"