Atnaujintas 2002 m. spalio 23 d.
Nr.80
(1087)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kultūra
Valstybė ir Bažnyčia
Darbai
Literatūra
Žvilgsnis
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Lietuvos Atgimimo epochą prisiminus
Išsivadavimo raidos skerspjūvis. 1988 - 1990 metai

Šviesa spindi tamsoje,
ir tamsa jos neužgožė.
(Jn 1, 5)

1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, pasibaigus pamaldoms Šv. Onos bažnyčioje, grupė žmonių, prisisegę juodus kaspinus, susirinko prie Adomo Mickevičiaus paminklo,
kur surengė gedulo mitingą. Jo metu pasmerkė 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą
Ribentropo-Molotovo paktą ir jo slaptuosius protokolus

Eltos nuotrauka

Atgimimo išvakarės

Lietuvai praradus nepriklausomybę, prasidėjo ginkluota Lietuvos rezistencija, kurią vėliau pakeitė neginkluotas pasipriešinimas pavergėjui. R. Kalantos iššūkis totalitariniam režimui, pogrindžio spauda ("Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika", "Aušra", "Vytis" ir kt.), Helsinkio grupės, Lietuvos laisvės lygos, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto bei kitų organizacijų veikla neleido išblėsti vilčiai, jog klaikią okupacijos naktį, anksčiau ar vėliau, pakeis skaisti laisvės ryto aušra. Antisovietinio pogrindžio veikloje bendradarbiavę tėvynainiai neišvengė suėmimų ir turėjo iškentėti tremties, kalėjimų ar specialių psichiatrijos ligoninių baisumus. Daugelis rezistentų taip ir nesulaukė tautinio atgimimo pradžios...
Papūtus M.Gorbačiovo "perestroikos" vėjams, susidarė neblogos sąlygos pradėti reikšti nuomonę dėl sovietinės santvarkos negerovių. Žmonėse po truputį nyko okupantų pasėta baimės sėkla. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, pasibaigus pamaldoms Šv. Onos bažnyčioje, grupė žmonių, prisisegę juodus kaspinus, susirinko prie Adomo Mickevičiaus paminklo, kur surengė gedulo mitingą. Jo metu pasmerkė 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą Ribentropo-Molotovo paktą ir jo slaptuosius protokolus. Šią akciją suorganizavo ilgą laiką persekioti lietuvių disidentai A. Terleckas, N. Sadūnaitė, P. Cidzikas, V.Bogušis, J. Protusevičius ir kiti. Mitinge, kuriame pagrindinę kalbą pasakė N. Sadūnaitė, pagerbtos sovietinio teroro aukos, pareikalauta paskelbti ir atšaukti Ribentropo-Molotovo paktą, grąžinti Lietuvos nepriklausomybę. Susirinkusieji skandavo "Laisvės, laisvės, laisvės!", sugiedojo "Lietuva brangi", "Marija, Marija", nepriklausomos Lietuvos himną. Akcijoje, kurią skrupulingai filmavo bei fotografavo KGB pareigūnai, dalyvavo apie tris tūkstančius žmonių.


Baltas „litvakas“ - raudonų juodųjų vadas

Vis kas nors pareiškia, jog lietuvių tauta yra vadų tauta. Tačiau įsidėmėtina, kad iš Lietuvos kilę žydai užsienyje, bent jau teko tai girdėti Amerikoje, išdidžiai vadinasi "litvakais" ir save laiko aukštesnės klasės žydais. Ir jie - vadai. Štai "litvakas" Menachim Begin tapo Izraelio valstybės vadovu. Tačiau įdomiausia tai, kad neva nuo Rokiškio kilęs "litvakas" (gimęs apie 1926 metus, miręs 1995 meais) buvo Pietų Afrikos valstybės juodųjų komunistų partijos vadu. Šis rokiškėnas Afrikoje (ir pasaulyje) buvo plačiai žinomas kaip Joe Slovo. Joe Slovo (tariamas Džio Slovo, toliau tekste trumpinamas- J.S.) mano asmeniniame archyve ne kartą išlenda iš komunistinio teroro bylų. Su ta pavarde man teko susidurti jau prieš daugelį metų, domintis sovietų galios plėtimu, vykdant komunistinio pasaulio planus.