Vasario 16-oji mano vaikystėje
Gyvenau Vaičionių kaime (Kamajų
vals. Rokiškio aps.). 1939 metais kasdien vaikščiojau keturis
kilometrus į Kamajų pradžios mokyklą. Labai laukdavome Vasario
16-osios. Mums, vaikams, patiko šventinis pasirengimas, išpuošimai,
renginiai. Iš ryto bažnyčioje už Lietuvos laisvę žuvusius savanorius
buvo aukojamos šv. Mišios. Viduryje miestelio esančioje aikštėje
(kur yra kun. A.Strazdelio paminklas) ant stiebo buvo pakeliama
trispalvė Lietuvos vėliava. Ji mums atrodė tokia graži, kokios
nėra pasaulyje: jos tokios skaisčios, gamtinės, natūralios spalvos.
Mes vis kartodavome: Geltona, žalia, raudona - tautinė vėliava
ir mūsų Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Kai orkestras
užgrodavo Tautos himną ir visi giedojo, mes kartojome iš paskos
ir norėjome kuo tiksliau įsiminti žodžius. Labai man įsmigo žodžiai:
Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės, tegul dirba tavo
naudai ir žmonių gėrybei. Kada didžiulė vėliava išsiskleisdavo
visu plotu ir plazdendavo net plakdamasi jau pačiame stiebo viršuje,
mes, galvas užvertę, į ją žiūrėjome ir su džiaugsmu plojome šaukdami:
Lietuva! Išsirikiavę čia stovėjo miestelio viršininkai, tarnautojai,
būrys šaulių naujomis gražiomis uniformomis, jaunalietuviai. Visi
turėjo iškėlę savo vėliavas. Prakalbas sakė viršaitis, mokytojai
Petras Blauzdžiūnas, Antanas Starkus, Tylas. Mokiniai deklamavo
V.Kudirkos, Maironio, P.Vaičaičio eilėraščius.
Kada paaugau, lankiau Rokiškio kan. J.Tumo-Vaižganto gimnaziją.
Per Vasario 16-ąją labai įspūdingai visi gimnazistai, išsirikiavę
kaip tiesi styga, su orkestru, mokytojais ir direktoriumi koja
kojon per miestą žengė į bažnyčią. Pakely stovėjo minios žmonių.
Prie Nepriklausomybės paminklo miesto centre dalyvavome parade
kartu su šauliais ir kitų organizacijų nariais. Išklausydavome
tautos vadų kalbas. Iškilmingai traukėme himną, net aidėjo visas
miestas. Po to gimnazijoje dainavome choruose, koncertavome, vaidinome
tai dienai skirtus vaidinimus.
Visas Rokiškio miestas Vasario 16-ąją buvo pasakiškai gražiai
iliuminuotas. Didžiųjų gatvių languose, vitrinose buvo išstatyta
portretai: J.Basanavičiaus, V.Kudirkos, prezidento Antano Smetonos.
O vakare ypač buvo gražu, kada lemputėmis apšviesti jie mirgėdavo,
žėrėdavo - negalėjai atitraukti akių. Tuo labiau kad papuošimų
nebuvo perkrauta, jie saikingi ir meniški. Mūsų gimnaziją visada
puošdavo piešimo mokytojas - spec. dekoratorius Pranas Simanavičius.
Nebuvo namo, prie kurio tą dieną nebūtų iškelta Lietuvos trispalvė.
Nuo vaikystės dienų liko atminimas apie tėvų, senelių, prosenelių
auką - kovą už Tėvynės laisvę, paaukotą gyvybę.
Jonas KIRLYS
Garliava, Kauno rajonas
© 2003 "XXI amžius"