Pieno ūkis toliau smunka
|
Piketą prie Žemės ūkio
rūmų surengė iš Marijampolės atvažiavę žemdirbių atstovai
Eltos nuotrauka |
Vėl - protesto akcija
Nežinia, kelintą kartą pieno
gamintojai ir perdirbėjai aiškinosi, kodėl krenta pieno ir jo
produktų kainos, kodėl kaimo žmonėms, laikantiems karves, vis
sunkiau iš pieno ūkio pragyventi. Padėtis nė kiek negerėja, o
toliau komplikuojasi - kaimas ritasi į dar gilesnę vargo duobę.
Maždaug tokias mintis Kaune, prie Žemės ūkio rūmų, reiškė čia
iš Marijampolės bei Kalvarijos savivaldybių kaimo vietovių suvažiavę
ūkininkai. Ne vienas rankose laikė plakatus su protesto šūkiais,
reikalavimais - taisyti kaime padėtį. Skurdinimui - griežtą NE!
- skelbė vienas. Norime dirbti, uždirbti ir gauti! - parašyta
kitame. Gana blogo vadovavimo!- garsino dar vienas. Kliuvo ir
Rūmų vadovybei. Ramonai, kada pradėsi atstovauti Lietuvos žemdirbiams,
o ne saujelei išrinktųjų?- priekaištas ŽŪR pirmininkui. Beje,
gal derėtų prisiminti, kad praeitais metais Rūmų pirmininkas Jonas
Ramonas buvo pareiškęs norą atsistatydinti iš šių pareigų, tačiau
ŽŪR prezidiumas tokiam jo ketinimui nepritarė, ir vadovas pasiliko
savo kėdėje. Tą pačią dieną jis sakė, kad tokiu būdu norėjęs save
patikrinti.
Dabar pieno gamintojai vėl reikalavo geresnio vadovavimo, o ne
vien politikavimo ir šnekų. Ir dar - už valstybės pinigus. Ypač
sunerimę smulkesnieji ūkininkai. Tas nerimas pagrįstas, nes jiems
perdirbėjai už pieną moka gerokai mažiau negu turtingoms bendrovėms,
stambiesiems ūkininkams. O smulkieji ir vidutinieji šiuo metu
gamina apie 80 procentų viso šalies pieno. Piketuotojai reikalavo
lygių teisių į užmokestį, tokį, kokį gauna stambesnieji gamintojai.
Piketui vadovavo buvęs Rūmų atstovas Marijampolės rajone, pernai
organizavęs pėsčiųjų žygį į Vilnių dėl sunkios kaimo padėties.
O ji nuo tada nepagerėjo. Priešingai, esą valstiečiai, ypač smulkesnieji,
toliau skurdinami. Tiesa, Marijampolė ir Kalvarija, iš kurių atvyko
protestuotojai, dar ne visos Lietuvos kaimas, tačiau niekas negalėjo
paneigti, kad padėtis pieno ūkyje yra išties sudėtinga. Protestuotojai
reikalavo, kad pienui, galvijams, kiaulėms būtų nustatytos ribinės
minimalios supirkimo kainos. Tik vargu ar tai bus įgyvendinta...
Smulkieji bus išstumti?
Apie šias ir kitas problemas
toliau buvo kalbėta ne gatvėje, o Rūmuose, kur posėdžiavo pieno
gamintojai, perdirbėjai, smulkieji ir vidutinieji ūkininkai. Buvo
prisiminta, kad Briuselyje pavyko išsikovoti apie 1,7 milijono
tonų pieno pardavimo kvotą, o ateityje ją ketinama dar šiek tiek
padidinti. Bet pasitarime dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos sekretorius
V.Grušauskas nuogąstavo, kad ir dabar mums numatytą kvotą vargu
ar įvykdysime, nes pieno supirkimo apimtys Lietuvoje mažėja. Suprantama,
kai tokios menkos supirkimo kainos, tai ūkininkai gyvulius, net
pieningas karves, veršingas telyčias kone su ašaromis akyse skerdžia,
nes jų laikyti neapsimoka. Ką kalbėti apie smulkesniuosius pieno
gamintojus, jei ir stambieji dabar savo produkciją parduoda už
savikainą. Toks verslas - be naudos. Ministerijos pareigūnas neslėpė,
kad anksčiau ar vėliau smulkesnieji pieno gamintojai iš rinkos
bus išstumti, jie pieno turės tik savo reikmėms. O visa pieno
gavyba pereisianti į stambius, specializuotus, aprūpintus modernia,
brangia technika, ūkius. To šiandien dar neįvyks, bet prognozės
jau esančios aiškios. Stambieji ūkiai, turtingos bendrovės lengviau
pasinaudos SAPARD lėšomis, kitais Europos Sąjungos fondais ir
toliau sėkmingai gyvuos.
Tiesa, už mažas pieno supirkimo kainas kritikuojami supirkėjai
irgi turi savų sunkiai sprendžiamų problemų. Antai koncerno Pieno
žvaigždės prezidentas J. Kvaraciejus sakė, kad praeitus metus
jų firma baigė su nemažais nuostoliais, nes daug lėšų reikalauja
gamybos modernizavimas, naujų technologijų diegimas. Kai kurios
įmonės šiems reikalams iš bankų yra paėmusios nemažus kreditus,
ir dabar už juos reikia mokėti palūkanas. Pagaliau tas skolas
anksčiau ar vėliau teks grąžinti. Savo padarė ir dolerio kurso
smukimas. O didžiausia dalis kai kurių pieno produktų - sūrių,
kitų gaminių - keliauja į vadinamąsias dolerio šalis. Kritus šios
valiutos kursui, už produkciją mūsų pieno produktų gamintojams
mokama mažiau. Dar vienas minusas - net apie 20 proc. Europos
rinkoje kritusios sūrių kainos. Tad išeitų, kad ne vien pieno
gamintojai, bet ir perdirbėjai gyvena ne pačias geriausias dienas.
Ne vienas akmuo buvo sviestas į šalies vadovybės daržą. Apskaičiuota,
kad visam pieno ūkiui pertvarkyti reikėtų apie pusantro milijardo
litų. Tiek pinigų pačiu artimiausiu metu nebus surasta. Pavyzdžiui,
šiemet tam reikalui skirta tik 32 milijonai. Pažadėta dar 20 mln.,
bet tai irgi ne kažin kas. Be to, nežinia, kada šie pinigai kaimą
pasieks. Ūkininkai, pieno verslininkai kalbėjo, kad jie mokesčių,
kitomis formomis valstybės biudžetui pinigų sumoka daugiau negu
gauna iš jo paramos. Jau dabar esą aišku, kad Europos Sąjungos
sąlygomis vyraus didelė konkurencija, kuriai reikėjo ir reikia
rengtis iš anksto, nelaukiant, kol mus užgrius netikėtumai. Bet
tam esą rengiamasi vangiai. Štai ir svarstant šių metų šalies
biudžetą, žemės ūkio šakoms pinigų skirta žymiai mažiau negu reikėtų.
Žemės ūkio ministerijai toliau buvo priekaištaujama, kad ji nepakankamai
kovoja už privataus verslo rėmimą.
Pasitarimo dalyviai priėmė dokumentą Seimui ir Vyriausybei dėl
sunkios padėties pieno ūkyje, visame kaime, ragindami ieškoti
išeičių.
Benjaminas ŽULYS
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"