Vyturys išsukinėtais sparnais
 |
Iš kairės: vilnietis Petras Labanauskas,
Uliūnų klebonas kun. Algimantas Keina, rašytojas Eugenijus
Ignatavičius ir panevėžietė Ona Račiūnaitė-Budavičienė
Autoriaus nuotrauka
|
Į renginį, skirtą poeto, vertėjo
ir sovietinių lagerių kankinio Simo Račiūno (1928-1998) 75-mečiui
paminėti, atėjo gausiai žmonių. J.Balčikonio gimnazijos aktų salėje
nebuvo laisvų sėdimų vietų. Iš Uliūnų kilusiam literatui vakarą
rengė Panevėžio kraštiečių klubas Tėviškė, miesto kraštotyros
muziejus, J.Balčikonio gimnazija, Panevėžio rajono Uliūnų pagrindinė
mokykla.Vasario 22-ąją vykusio minėjimo įsimintinas akimirkas
videojuostoje įamžino nuo lapkričio mėnesio Uliūnų klebonu dirbantis
kun. Algimantas Keina. Prisiminimų vakare dalyvavo S.Račiūno sesuo
ir brolis - panevėžietė Ona Račiūnaitė-Budavičienė ir Kaune gyvenantis
Kazimieras Račiūnas, kiti giminės.
Prozininkas Eugenijus Ignatavičius Panevėžio rajone gimusį ir
augusį kūrėją palygino su poetais J.Degutyte, Just.Marcinkevičiumi,
A.Baltakiu. Pasak svečio iš Vilniaus, geriausios eilės yra parašomos
neperžengus 30 metų slenksčio. Per šį laiko tarpą daugiausia yra
sukūręs ir S.Račiūnas. Jo dvasią rašytojas aptiko viename Kuibyševo
srities lagerių. Į jį jis pateko 1953 metais. Čia S.Račiūną prisiminė
buvus kaip neramų kalinį. Aštuoniolikmetis E.Ignatavičius įsiminė
keletą jo eilėraščių. Išleistas į laisvę ir įstojęs į Vilniaus
universitetą, jaunuolis S.Račiūno eiles leido nusirašyti vienam
studentui germanistui. Parėjęs į Tauro bendrabutį, šis kambario
draugams pasigyrė, turįs nepažįstamo poeto eilių. Ėmus studentui
jas skaityti, net pašoko kartu gyvenęs S.Račiūnas: Juk tai mano
kūrinėliai!.
S.Račiūnas buvo nuteistas dešimt metų kalėti vien už tai, kad
jis viešai perskaitė savo kūrybos valdžios neglostantį eilėraštį.
Jo autorius buvo įskųstas saugumui.Tuo metu Simas studijavo lietuvių
kalbą Vilniaus pedagoginiame institute. Baigti mokslų jam neleido.
Grįžęs iš lagerio, Simas kibo į vokiečių kalbos studijas Vilniaus
universitete. Jo eilėraščių niekas nespausdino, todėl jis ėmėsi
vertimų. Gabus Uliūnų krašto sūnus yra vertęs Gėtę ir Šilerį.
Į lietuvių kalbą S.Račiūnas yra išvertęs nemažą kiekį užsienio
autorių knygų.Gyvenime jis mėgo humorą, turėjo gerą balsą, giedojo
Vilniaus Arkikatedros chore.
Pagerbti beveik prieš penkerius metus į Amžinybę išėjusio S.Račiūno,
į jo jubiliejaus minėjimą atvyko Vilniaus Arkikatedros didysis
choras, vadovaujamas Leono Pranulio. Choras atliko keletą giesmių,
kurių tekstus parašė S.Račiūnas. L.Pranulis susirinkusiesiems
pasakojo, jog poetas nebuvo tingaus būdo. Kartą paprašė jo parašyti
tekstą giesmei. Rytojaus dieną Simas jį atnešė.
Vilniškio choro koncertas buvo šiltai sutiktas. Prisiminimų vakare
dalyvavęs mokytojas pensininkas Vytautas Baliūnas sakė: Šioje
scenoje būta įvairių meno kolektyvų, bet tokio pasirodymo nematyta
nuo M.Karkos laikų.
Koncertavo ir Vilniaus folkloro ansamblis Kadagys. Jam vadovauja
Vytautas Bronius Račiūnas, poeto ir vertėjo S.Račiūno brolis.
Dėl sutrikusios sveikatos vakare jis nedalyvavo. Ansamblio programą
pristatė jo žmona Irena.
Jubiliejiniame vakare Ona Račiūnaitė-Budavičienė perskaitė broliui
skirtą savo kūrybos eilėraštį. Prisiminimais apie poetą dalijosi
Vilniuje gyvenantis jo pusbrolis Petras Labanauskas, prof.Algis
Bujauskas bei kiti. S.Račiūno eiles skaitė J.Balčikonio gimnazijos
bei Uliūnų pagrindinės mokyklos moksleiviai.
Uliūnų mokyklos mokytoja Gražina Balsevičiūtė sakė, jog prie mokyklos
pastato yra pritvirtinta S.Račiūnui skirta atminimo lenta. Poeto
kūryba įtraukta į mokymo programą. Paskutinį kartą mokykloje jis
lankėsi 1997 metais. Tuo metu buvo švenčiamas jos 75-metis. J.Balčikonio
gimnazijoje, kurioje mokėsi S.Račiūnas, jį paskutinį sykį matė
1994 m. balandžio 2 d. Joje jis paliko savo poezijos knygą Vyturiai
sparnais išsukinėtais su autografu.
Bronius VERTELKA
Panevėžys
© 2003 "XXI amžius"