Česlovo Sasnausko tekstai

Knygos “Česlovas Sasnauskas. Tekstai: gyvenimas ir kūryba”viršelis

Šiandien, kovo 5 dieną, Vilniuje, Muzikos akademijoje, 19 val. pristatoma nauja prof. Vytauto Landsbergio sudaryta knyga – “Česlovas Sasnauskas. Tekstai: gyvenimas ir kūryba” (išleido Katalikų akademija). Tai – tarsi “Sasnausko trilogijos” (pavadinimas mano – R.N.) III dalis.
Česlovas Sasnauskas (1867-1916) – vienas pirmųjų (su M.K.Čiurlioniu, J.Naujaliu) lietuvių tautinių kompozitorių. Tai jo plunksnai priklauso neužmirštamosios “Marija, Marija”, “Kur bėga Šešupė”.
Č. Sasnauskas ilgiausiai gyveno Sankt Peterburge. Dirbo katalikų Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininku ir chorvedžiu, dėstė Peterburgo dvasinėje akademijoje, mokytojavo Šv.Kotrynos mokyklose, buvo veiklus kultūrinių ir mokslinių draugijų dalyvis. Parašė straipsnių į spaudą. Tikrą nacionalinę reikšmę turėjo, rašo prof. V. Landsbergis, jo sumanyta ir pradėta įgyvendinti lietuviškų natų serija “Lietuviška muzika”.
Kaip Pratarmėje nurodo profesorius, trilogija turėjo sudaryti vieną storą knygą ir galėjo pasirodyti dar 1973 metais. Po R. Kalantos susideginimo, sovietų ideologams vykdant naują represijų prieš kultūrą bangą, knyga, anot autoriaus, iš “Vagos” planų buvo išbraukta amžiams. Profesoriaus atkaklumo dėka bei santykinai “lengvėjant laikams”, turėjusios būti vienos didžiulės knygos dalys ėmė rodytis bent jau atskirai. Taip, okupacinei valdžiai įsikišus, istorijos veikalas tapo atplėštas nuo šaltinių.
Pagrindinė trilogijos dalis – muzikologinė monografija “Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai” – galiausiai išleista 1980 metais. Atgimimo laikais, 1988-aisiais, pelnė ir LSSR (vadinamąją respublikinę) premiją. Prieš tai, pora metų anksčiau, pasirodė profesoriaus sudaryta Č. Sasnausko bibliografija (joje - 405 pozicijos). Savo muzikos istorijos palikime turime kelių kompozitorių bibliografijas, ši – vienintelė, parengta muzikologo.
Paskutinė “sudedamoji” dalis – pirminiai monografijos šaltiniai. 150 puslapių knygą sudaro keturi skyriai ir Priedas. Tai įvairaus pobūdžio dokumentai: oficialūs, privatūs raštai (laiškai, užrašai), paskaitų ir pastabų fragmentai, juodraščiai, bendradarbiavimo su spauda pėdsakai (išspausdinti straipsniai, juodraščiai, susirašinėjimai su redakcijomis). Priede – Č. Sasnauskui rašyti laiškai.
Nelygu, kaip tokie leidiniai surenkami – žanras aptariamos knygos reikšmei nusakyti yra per siauras. Paprastai dokumentai vertinami pagal jų apimtį, dar dažniau jų komentarai būna minimalūs. Minimas dokumentų rinkinys yra išraiškingas. Be ilgų tekstų (pvz., ruošinys paskaitai apie choralą), pateikiama reikšmingų raštelių (kurie istorikui svarbūs dėl kokio nors fakto, kitam skaitytojui pertekia buities detalę). Randame meilės laiškų, dienoraštį primenančių nuotrupų (“Juokas skiria žmones nuo žvėrių, o jis (žvėriškumas – R.N.) neturi kitokio įrodymo, kad nėra paršas”. – P. 23).
Profesoriaus komentarai ne mažiau svarbūs nei pagrindinis tekstas. Intelektualūs skaitytojai pastabas vertina už jų funkciją išplėsti minčių ribas. “Tekstuose” komentarų kiekis bei įvairovė, galima sakyti, sudaro antrą knygą. Jau nekalbant apie praleistų žodžių, nuplyšusių popieriaus lapelio kampų nuorodas – atsižvelgiant į pagrindinę teksto mintį, papasakota apie Č. Sasnausko gyvenimą ir veiklą, paaiškintos pažiūros. Nurodoma, kaip išsirutuliojo dokumente minima situacija, pateikiama istorinių, kultūrinių, buitinių (pvz., pašto karietos maršrutas) faktų. Be to, į lietuvių kalbą išversti (nors ir žinomi) lotyniški posakiai ir net žodžių linksnių pavadinimai.
Visa tai pagal kilmę “biurokratinį” dokumentinio rinkinio žanrą sulydo į gyvą istorijos pasakojimą. “Tekstų” knyga turėtų būti įdomi kultūros istorija besidomintiesiems ir naudinga ją tyrinėjantiesiems.

Rita NOMICAITĖ

© 2003 "XXI amžius"