Laimingas buvo, kai birbyne
grojo
AA Kazimieras Skebėra (1894 01 12 2003 03 17)
|
Kazimieras Skebėra |
Kovo 17 dieną Vilniuje mirė vienas
seniausių Lietuvos Kazimierų, karštas patriotas, literatas, Stalino
gulagų kankinys Kazimieras Skebėra.
Šį pasaulį K.Skebėra išvydo 1894 m. sausio 12 d. Ukmergės apskrityje,
Musninkų valsčiuje, Kaimynų kaime, bežemio pusininko pastogėje.
Labai mylėjo savo brangiąją mamą, gimtinę, savo tautą ir visus
žmones. Rašto ir skaityti išmokė garsusis daraktorius Juozapas
Vingrys.
Piemenavo, bernavo, buvo kalviu, batsiuviu, šikšniumi, mokiniu,
mokytoju, studentu ir lektoriumi, gatvių grindiku, akmenų tašytoju,
Nepriklausomybės kovų savanoriu, sukilėliu. Senatvėje vaikų
aukle ir net 20 metų - katorgininku. Neįsivaizduojamas šio žmogaus
darbo stažas 69 metai.
Artimai pažinojo šviesiausius lietuvių tautos žmones: Vydūną,
Maironį, Vaižgantą, A.Jakštą-Dambrauską, Igną Jurkūną-Šeinių,
J.Jablonskį, P.Leoną, M.Katkų, P.Rimšą ir kitus.
Grįžęs iš Sibiro tremties K.Skebėra daugelį metų gyveno Širvintų
rajone, pietiniame Žirnajų ežero pakraštyje prigludusioje Bagdyšių
kaimo trobelėje. Dirbo atsitiktinius darbus, talkino, pozavo skulptoriui
V.Aleksandravičiui kuriant lietuvių kalbos patriarcho Jono Jablonskio
paminklinį portretą. Dirbo archeologų kasinėjimo darbus.
1988 metais gautą katorgininko kompensaciją 30 tūkst. rublių
(tuomet tai buvo dideli pinigai) paaukojo Vytauto Didžiojo universitetui
savajai Alma Mater.
1990 metais Minties leidykla išleido K.Skebėros knygą Reikėjo
mūsų kančių, o 1998 metais leidykla Naujasis lankas knygą
Prisimenu, ir amžininkai pasakojo. Šią knygą autorius pats redagavo.
Dar 1991 metais, pavasarį, Širvintų miestelio ir apylinkių tikinčiųjų
iniciatyva prie apgriuvusios trobelės Bagdyšių kaime K.Skebėros
kančioms įamžinti ir pagerbti, jam gyvam esant, pastatytas ir
pašventintas kryžius.
Visą gyvenimą K.Skebėra domėjosi Lietuvos kultūros istorija, rinko
medžiagą apie garsųjį 1435 metų Pabaisko mūšį prie Žirnajų ežero,
šaulių būrį, piliakalnius.
Iki pat mirties išsaugojo puikią atmintį. Šių eilučių autorius
kovo 2 dieną drauge su Šv.Kazimiero pasaulietinio ordino nariais
aplankė dar žvitrų, guvų K.Skebėrą Vilniuje, Stiklių gatvelėje.
Patriotas skundėsi, jog nuo praėjusių metų gruodžio 20 dienos
iki vasario pabaigos jo niekas nelankė.
Lietuvos Vyriausybė prieš keletą metų jam skyrė Pirmo laipsnio
valstybinę pensiją.
K.Skebėra buvo katalikas, puikus oratorius, dėmesingas pašnekovas.
Visi, pažinoję velionį, lenkiamės atminimui žmogaus, nepaprastai
mylėjusio Lietuvą, kurio didžiausia laimė buvo matyti klestinčią
Lietuvos valstybę.
Vakar velionis palaidotas Šiaulių kaimo (Širvintų r.) kapinėse.
Kazimieras DOBKEVIČIUS
© 2003 "XXI amžius"