|
Kokią
spaudą skaitome?
Uolūs XXI amžiaus skaitytojai,
kurie jau daug metų nesiskiria su šiuo laikraščiu, nuoširdžiai
kreipiasi į visus katalikus, kviesdami kuo aktyviau skaityti ir
paremti katalikišką spaudą, nes dvasinė savišvieta taurina sielą,
plečia pasaulio pažinimo bei supratimo ribas, akiratį. Apie tai
savo mintimis ir dalijasi aktyviausi XXI amžiaus bičiuliai.
Valė Dirmontienė iš Plungės: Kiekvieną kartą,
kai paimu į rankas naują XXI amžiaus numerį, su juo nesiskiriu,
kol bent trečdalio neperskaitau. Ypač mane domina bažnyčios reikalai,
Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II mintys, jo patarimai bei patvarkymai,
tobulinant Kristaus įsteigtą Bažnyčią. Ir ne taip uoliai lankančiam
bažnyčią yra čia apie ką paskaityti. Daug ir plačiai rašoma apie
kaimiečių gyvenimą, gvildenamos šiandieninio jaunimo problemos,
pateikiami skaitytojų laiškai. Visados yra laukiami mūsų Lietuvos
vyskupų rašiniai. Pasiskaitai tokių dvasios ąžuolų minčių ir jau
geriau, jautriau, nuoširdžiau apie viską mąstai. Kviečiu visus
katalikus: prenumeruokime arba pirkime šį leidinį, bet be jo nebūkime.
Atgavome bažnyčias - įsileiskime ir katalikišką spaudą į savo
namus, tiksliau, į savo sielas, širdis ir protus!
Bronė ir Stasė Vaitkutės iš Plungės rajono: Mes abi skaitome XXI
amžių. Paskaitome viena kitai netgi garsiai. Puikus laikraštis!
Apie viską teisingai rašoma. Gaila, kad su XXI amžiumi susipažinome
tik prieš porą metų. Kiek puikiausių dalykų liko mudviejų neperskaityta!
Mūsų pavyzdžiu šiemet pasekė ir kaimynas. Jau antras mėnuo, kai
jis skaito ir turbūt dar ilgai skaitys, nes ir jam šis laikraštis
labai artimas savo dvasia.
|
|
Atnaujinti
Lietuvos dvasią!
Praėjusių metų vasarą Telšių ateitininkai
paskelbė rašinių konkursą tema Atnaujinti Lietuvos dvasią!. Neatsiliepti
negalėjau. Kaip jaunystėje buvęs Rokiškio gimnazijos ateitininkas,
parašiau rašinį ir pasiunčiau. O prieš Naujuosius metus man atsiuntė
raštą ir laišką, kuriame rašoma, kad man paskirta 100 litų premija.
Rašinyje papasakojau, kaip lageryje buvo kuriamas lietuvių gimnazistų,
studentų, ateitininkų ratelis, kuris švietė, žėrėjo tame prakeiksmų,
nužmogėjimo, tamsos okeane. Broliškai vienas prie kito prigludę
dalijosi paskutiniu kąsniu, slaugė vienas kitą, guldė galvą už vienas
kitą, rodė karžygišką meilę. Tai intrigavo netikinčiuosius, ateistus,
senus, surambėjusius materialistus, komunistus. Visai atšiauriai
aplinkai darė gydantį poveikį. Ne kartą tie klausė: Kas jums, lietuviams,
yra? Tokie jūs draugiški, susiklausę, ištikimi. Visi lietuvius
už sąžiningumą, dorą gerbė ir jais pasitikėjo. |
|
| Pagarbos
mirusiesiems išniekinimas
Kai kovo 3-iosios vakarą žiūrėjome
TV 3 laidą TV pagalba, turbūt ne vienas krūptelėjome, o ypač tie,
kurie neseniai palydėjome į Amžinybę savo artimuosius. Kažkokios
provincijos senos bobutės seno televizoriaus laidojimas tai
viešas pasityčiojimas iš mirusiųjų laidojimo papročių, tiksliau,
pasijuokimas iš mums, lietuviams, šventų dalykų. Šitaip nebuvo šaipomasi
netgi sovietmečiu, stalinizmo laikais.
|
|
Kas
suluošino žmones?
Žiniasklaida skelbia, jog labai
sunku Lietuvoje mokiniams: kai kur jiems pėsčiomis reikia eiti mokyklon
kelis kilometrus, jie ne visada sočiai pavalgę, reikia pirkti brangias
knygas, sąsiuvinius. Dar prisimena, kaip buvo sovietmečiu, pokariu?
Tada tėvai už darbadienį, o jų daug neturėjo, nes už menkiausias
bausmes juos nubraukdavo, gaudavo rieškučias nevėtytų grūdų. Kaip
išgyventi? Todėl išmoko vogti. Ką valgė tada vaikai, kas jiems pirko
mokymo priemones, kurių net stokojo, kas vežiojo mokyklon? Praturtėjo
valstybė, tapo lengviau mokiniams, valdžia nupirkdavo vadovėlius.
Kaip ir kiekviena pradžia buvo sunki, sunkesnė negu šiandien. Žiniasklaida,
skelbdama, kas dabar tik bloga, o anksčiau kas gera, atrodo, nori
Lietuvą sugrąžinti į tuos gerus laikus. Aš nesakau, kad dabar
viskas gerai, bet tikiu, kad Lietuva sustiprės ir bus geriau, tik
nereikia kelti panikos ir dėl negerovių kai kam džiaugtis. Galėtų
dabar kai kuriuos vadovėlius spausdinti ant prastesnio popieriaus
būtų pigesni. |
|
Kuo
skiriasi alkoholizmas nuo narkomanijos?
Rimtai pagalvojus, nedaug skiriasi
vieni kvaišalai nuo kitų. Tiek nuo vienų, tiek nuo kitų žmogus kvailėja,
žlunga morališkai, degraduoja. Gali kilti klausimas: kodėl vieni
kvaišalai yra už įstatymo ribų, o kiti, ne mažiau žalingi, ne tik
nedraudžiami, bet dar ir reklamuojami? Manau, jog yra priežasčių:
alkoholis naudojamas jau nuo neatmenamų laikų ir tiesiog įaugęs
į buitį, daugelis neįsivaizduoja gyvenimo be jo. Tuo tarpu narkotikai,
palyginti naujas kvaišalas, todėl ir draudžiamas kaip labai kenksmingas.
|
|
Gimtinės
trauka neblėsta
Po savaitės darbų dažnai iš Utenos
parvažiuoju į netolimas Vyžuonas aplankyti tėvelio, pasidalyti su
juo naujienomis, pasisemti gerumo, kurį dalijo ir tebedalija per
gyvenimo ir ilgo mokytojavimo metus. Būdamas pensininku, jis neatitrūksta
nuo parapijos ir seniūnijos bendruomenių veiklos. Todėl tėtį dažnai
tenka palydėti į įvairius renginius. Visuomeninis ir dvasinis Vyžuonos
parapijos gyvenimas sukasi apie Vyžuonų Šv.Jurgio bažnyčią, jos
kleboną kun. Henriką Kalpoką, sugebėjusį suburti veiklią pastoracinę
tarnybą, išjudinusią bendruomenę. Aktyvios ir seniūnijos bei mokyklos
bendruomenės.
|
|