Bus parengta trumpesnė „Katalikų Bažnyčios katekizmo“ versija

Atsižvelgdamas į pasaulio vyskupų pareikštus pageidavimus, popiežius Jonas Paulius II davė nurodymą parengti dabartinio didžiojo „Katalikų Bažnyčios katekizmo“ (KBK) oficialią paprastesnę ir trumpesnę versiją, vadinamąjį kompendiumą. Kovo pradžioje Šventojo Tėvo paskelbtame laiške Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektui kardinolui Jozefui Ratcingeriui rekomenduota sudaryti atitinkamą specialią kompendiumo rengimo ekspertų komisiją ir redakcinį komitetą bei vadovauti jų darbui. Kardinolas J.Ratcingeris vadovavo ir didžiojo katekizmo, kuris buvo paskelbtas 1992 metais, rengimo ir redagavimo darbams.
Laiške Popiežius primena 2002-ųjų spalį Vatikane vykusį Tarptautinį katechetikos kongresą, skirtą KBK paskelbimo dešimtosioms metinėms paminėti. To susitikimo dalyviai, nacionalinių episkopatų katechetikos komisijų vadovai, tarptautinio religinio švietimo ekspertai, aukštai įvertinę didžiojo katekizmo reikšmę, kartu vieningai sutarė, kad reikia parengti jo kompendiumą, arba santrauką, kurioje „trumpesniu ir paprastesniu būdu būtų išdėstyti visi pagrindiniai katalikų tikėjimo ir moralės elementai“. Čia reikėtų pabrėžti, kad „mažasis“ katekizmas nebus kažkas naujo, ko nebūtų „didžiajame“ katekizme, o tik pastarojo sutrumpinta versija.
Kompendiumo parengimo tikslas - turėti autoritetingą, integralų ir išbaigtą tekstą visais esminiais Bažnyčios mokymo aspektais, kuris būtų patvirtintas Šventojo Tėvo ir išverstas į kuo daugiau nacionalinių kalbų. Šis kompendiumas taptų pagrindu rengiant katekizmus vietinėse Bažnyčiose religiniam švietimui ir katechizavimui. Popiežius savo laiške pripažįsta, kad, „kaip patvirtina patyrimas“, nėra lengva parengti katalikiško tikėjimo pagrindų sintezę, ypač norint „išsaugoti jo išbaigtumą ir integralumą“.
Jis pažymėjo, kad naujoji santrauka turi tapti savos rūšies vademecum, kuris įgalintų „tikinčius ir netikinčius žmones žvilgsniu aprėpti visą katalikų tikėjimo panoramą“. Minėtame katechetikos kongrese dalyvavęs ir pirmasis „mini katekizmo“ parengimo pasiūlymą iškėlęs Vienos arkivyskupas kardinolas Christofas Šionbornas (jis buvo ir vienas pagrindinių didžiojo katekizmo rengėjų) pastebėjo, kad dabartinis beveik 1000 puslapių turintis KBK yra pernelyg plačios apimties ir tarp jo daugiau kaip 3000 straipsnių eiliniam katalikui nesunku pasiklysti. Popiežius Jonas Paulius II laiške kardinolui J.Ratcingeriui pripažįsta, kad naujojo kompendiumo rengimas, nors yra nelengvas uždavinys, tačiau, žinant Tikėjimo doktrinos kongregacijos vadovo ir jo bendradarbių kvalifikaciją bei veiklumą, pasitikint Dievo parama, „bus atliktas palyginti greitu laiku“.
Per praėjusį dešimtmetį nuo paskelbimo „Katalikų Bažnyčios katekizmas“ buvo išverstas į daugiau kaip 60 kalbų, jo parduota daugiau kaip aštuoni milijonai egzempliorių. Iš tikrųjų dabar, norint išsiaiškinti Bažnyčios poziciją vienu ar kitu moralės ar politikos, ekonomikos ar kultūros klausimu, pirmiausia stengiamasi remtis KBK išreikštomis nuostatomis. Tai, pavyzdžiui, parodė ir dabartinė Irako krizė, kada katekizme pateikta „teisingo karo“ definicija tapo viena populiariausių ekspertų vertinimuose. Visa tai, o ypač „Katalikų Bažnyčios katekizmo“ paplitimas (nepaisant jo didžiulės apimties, jis tapo tikru „bestseleriu“) pasaulio regionuose „akivaizdžiai įrodo jo naudingumą ir savalaikiškumą“, rašo Popiežius minėtame laiške.
Katekizmo rengimo komisijai vadovavęs kardinolas J.Ratcingeris anksčiau yra pažymėjęs, kad svarbiausias šio darbo rezultatas yra tas, jog tapo įmanoma visą tikėjimo turinį išsamiai išdėstyti viename leidinyje visiems suprantamu stiliumi, taip peržengiant kultūrines ir tautines sienas. „Jeigu to nebūtų įmanoma, tai svarstymai apie Bažnyčios vienybę, tikėjimo vienybę ir žmonijos vienybę būtų tik fikcija“, - sakė kardinolas. Jis pastebėjo, jog tiek rengiant katekizmą, tiek ir netrukus po jo paskelbimo pasirodė ir skeptiškų nuomonių, kad neva tokiu būdu norima apriboti saviraiškos laisvę teologams. Tačiau būgštavimai nepasitvirtino: teologijos mokslas toliau vystosi, išnaudodamas turimas tyrimo galimybes. O tikėjimo pagrindai nėra medžiaga „intelektualiniams eksperimentams“ ir jų saugumą užtikrina „Katalikų Bažnyčios katekizmas“.

M.B.

© 2003 "XXI amžius"