Po dviveidiškumo ženklu

„Baltijos tyrimai“ paskelbė, jog socialdemokratus pagal populiarumą į antrąją vietą nustūmė „prezidentinė“ Liberalų demokratų partija. Jeigu tikėsime apklausa, tai arba Lietuvos žmonės praranda sveiką nuovoką, arba tai savotiškas lietuviškas fenomenas. Juk faktiškai liberalai demokratai, bent jau kol kas, absoliučiai nieko nepadarė, išskyrus neseniai vykusį triukšmingą suvažiavimą. Tiesa, ši partija gali skelbtis neklaidinga, nes ją prieš vienuolika mėnesių įkūrė ir jai iki 2002 metų pabaigos vadovavo dabartinis Lietuvos Prezidentas. Tačiau tuo partijos laimėjimai ir baigiasi. Apie partijos ideologiją nėra ko ir kalbėti, nes tos ideologijos paprasčiausiai nėra. O dėl nuolat pasigirstančių aimanų dėl Lietuvos visuomenės dalies nepilietiškumo ar paprasčiausio nesuvokimo reikėtų kaltinti ne tik sovietų okupacijos dešimtmečius, geriausios tos visuomenės dalies sunaikinimą, bet ir per trylika nepriklausomybės metų įvairaus plauko demagogų skleidžiamą sumaištį, neregėtą valdininkijos klano įsigalėjimą, vadinamojo elito arogantiškumą ir, žinoma, nepaprastą godulį. Tiesa, retsykiais garui nuleisti ant „teisingumo aukuro“ paaukojami kai kurie trečiaeiliai klerkai, išpučiant tą dalyką vos ne iki dangaus. Taip pastaruoju metu buvo išpūstas Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus Alfonso Tamošiūno atleidimas. Atleido, nes STT iškapstė, jog A.Tamošiūnas suorganizavo savo žmonai, - su kuria esąs išsiskyręs, tačiau dėl to, kad dukra nenueitų blogais keliais, abu gyvena viename bute, - net dvylika žemės sklypų. Ir ne bet kur, o vaizdingiausiose Vilniaus, Švenčionių rajonų, Elektrėnų vietose ir net pačioje sostinėje. STT užsiminė ir dar apie porą veikėjų – Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotoją Juozą Gudaitį ir Aplinkos apsaugos ministerijos Vandens išteklių departamento direktorių Gintautą Naviką, užsiiminėjančius panašia veikla.
Negi Specialiųjų tyrimų tarnybos pinkertonai tik dabar pamatė, kas vyksta žemės grąžinimo srityje? Netgi grąžinimu to nepavadinsi, o greičiau žemės dalijimu. O tie „dalytojai“ tiesiog tarpsta, maudosi piniguose. Tą, anot buvusio Seimo nario, socialinių mokslų daktaro Vytauto Čepo, žino kiekvienas Lietuvos žmogus. Štai ką neseniai rašė V.Čepas „Klaipėdos“ dienraštyje: „Tie trys įkliuvę „atpirkimo ožiai“ taip ir liks tais atpirkimo ožiais. Nė vienas Lietuvos pareigūnas neišdrįs giliau pakapstyti. Jei išdrįs, jam tuojau bus suorganizuota atestacija arba reorganizacija… Taip bus, nes yra per daug veikėjų, į tuos žemės reikalus įmerkusių uodegą. Ir ne tik Vilniuje!“ Ne vienas, nuėjęs kryžiaus kelius norėdamas atgauti tėvų ir senelių žemę, puikiai žino, jog teisėti žemės paveldėtojai beveik neturi jokių galimybių atgauti savo žemę, ypač vadinamosiose saugomose teritorijose, prie ežerų, pamaryje ir kitose panašiose vietose. O kaip tos teritorijos „saugomos“, irgi visi žino. Pakanka pasižvalgyti vien po vaizdingas Trakų apylinkes, kad tuo pats savo akimis įsitikintum. Štai žinomo mafijos boso Dekanidzės dvaras yra Trakų draustinyje, šalia grafų Tiškevičių Užtrakio dvaro ir unikalaus parko. Nesvarbu, kad gamtosaugininkai ir kraštotvarkininkai kelerius metus kovojo su to Dekanidzių klano rūmų statytojais ir valdininkais. Su tokiais nepakovosi. Ypač jeigu neturi pinigų ar gerų dėdžių ministerijose, departamentuose, pagaliau prokuratūroje ar panašiose įstaigose.
Neseniai Plungės rajono gyventoja Vanda Makarienė papasakojo savo graudžią istoriją, kaip siekė atgauti senelių žemę. Jai teisėtai priklausančią žemę ir mišką jau išsidalijo kiti, tarp jų ir buvęs kolchozo agronomas, kuris, griuvus šiems pasaulinio garso „pažangiausiems“ kūriniams, buvo labai svarbus žmogus – matavo sklypus. Moteris rašė ir teberašo pareiškimus į visas instancijas dėl žemės atgavimo. Tik kas iš to, visi jos skundai grįžta į tas pačias žinybas, iš kurių V.Makarienė jau septynerius metus girdi tiktai patyčias ir net atvirai sakomus „pamokymus“: neturi pinigų, tai rašyk nerašiusi, nieko nelaimėsi. Kita žemės paveldėtoja, iš Palangos, savo žemę galbūt susigrąžins tik padedama Strasbūro teismo. O kiek dar šimtai ar tūkstančiai žmonių neturės nei jėgų, nei pinigų, kad atgautų teisėtą turtą?!
Na, o jeigu kuris valdininkas dar turi sąžinės ir nėra įklimpęs į korupcijos pelkę, tai jam, kaip jau minėta, surengiama „atestacija“, siekiant vieno tikslo – išvaryti iš tarnybos. Taip buvo ketinama pasielgti su vyriausiuoju policijos komisaru Vytautu Grigaravičiumi. Vidaus reikalų ministras, vienas valdančiosios partijos šulų J.Bernatonis, kaltina komisarą „politikavimu“ bei trukdymu policijos reformai, kurią J.Bernatonis ketina atlikti pagal sovietinės milicijos kurpalį. Beje, valdančioji dauguma tradiciškai apkaltina politikavimu bet ką, išdrįstantį paprieštarauti „gelbėtojų“ partijos valiai. J.Bernatonio sugalvota neeilinė generalinio policijos komisaro V.Grigaravičiaus atestacija siekiama ne tik pasodinti į jo vietą savą, patikimą bičiulį. Generalinis komisaras užsitraukė ne tik ministro, bet ir nusikalstamų struktūrų bei banditų gaujų nemalonę. Juk V.Grigaravičius prispaudė uodegą garsiesiems „tulpiniams“, ėmė lipti ant kulnų Žemaitijoje siautėjančioms gaujoms. Ypač Kauno gaujoms. Jis taip pat pareiškė turįs gana patikimų žinių, jog Kauno nusikalstamos struktūros deda visas pastangas jį atstatydinti. Jau atvirai buvo kalbama, kad į V.Grigaravičiaus vietą yra numatytas savas žmogus – Mažeikių policijos komisaras A.Markevičius, kuris pats prisipažino esantis garsiosios Lenos Lolišvili ne tik klientas, bet netgi vadinamas asmeniniu jos vairuotoju ir asistentu. Tiesa, kuriam laikui šis komisaro atstatydinimo vajus laikinai pristabdytas. Įsikišęs Premjeras išsikvietė ministrą J.Bernatonį ir „sutaikė“ su V.Grigaravičiumi. Bet vargu ar sutaikė, nes J.Bernatonis pareiškė, kad jo sukurta vadinamoji atestatinė komisija vis vien svarstys V.Grigaravičiaus tinkamumo pareigoms užimti klausimą. Tad aišku, jog dabartinio generalinio policijos komisaro galvos prireikė ne tik J.Bernatoniui, nusikaltėliams, bet ir balsus iš dangaus girdinčiai aiškiaregei, kuriai asmeninę ištikimybę neseniai viešai išreiškė Prezidentas. V.Grigaravičius, aišku, užsitraukė gruzinės rūstybę, viešai pareiškęs, kad jo niekas net ir surišto nenugabentų audiencijon pas L.Lolišvili. O tai jau labai blogai. Lenočkai prieštarauti nedera. Juk ne be reikalo neseniai per televiziją dar vienas su anuo pasauliu besišnekantis veikėjas, pasivadinęs „parapsichologijos akademijos rektoriumi“ Vytautas Kazlauskas, ilgus metus kalęs studentams į galvą marksizmo-leninizmo „išmintį“, net kelis kartus patetiškai sušuko: „Mylėkime mūsų Prezidentą!“. Iš kur tokia meilė Prezidentui, sklindanti iš visokių čakrų atvėrinėtojų, aiškiaregių, parapsichologų? Štai čia ir yra fenomenas. Tik gal be reikalo visos žiniasklaidininkų, humoro laidų vedėjų, politologų pašaipos ir nuostabos strėlės nukreipiamos į Prezidentą, kuris, anot žinomų psichiatrų, pateko į žiniuonės psichologinę priklausomybę. Dar yra faktiškas valstybės galva premjeras A.Brazauskas. Juk ir tas esąs uolus Lenočkos klientas, jos vandeniu ir tualetiniu popieriumi besinaudojantis. Tačiau teisingai jau ne kartą pastebėta, jog nuo Premjero viskas nubėga kaip nuo žąsies vanduo. Dėl L.Lolišvili kentėti turi tik Prezidentas.
Kelia galvą ne tik įvairaus plauko burtininkai, kitokie šarlatanai. Nesnaudžia ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje priešininkai. Kai kurie jų gana gudrūs. Iš Seimo tribūnos, vos ne į krūtinę mušdamiesi, šneka apie ES privalumus, o kitur, ypač nuvykę į provinciją, burnoja prieš Briuselio „biurokratus“. Gąsdina, jog labai pabrangs rūkalai ir degtinė, ūkininkams bus uždrausta laikyti karves. Dar blogiau, tapusi ES nare, Lietuva neva amžiams praras savarankiškumą, įlįsime į maišą, kaip buvo Sovietų Sąjungoje, ir kelio atgal nebus. Nepamirštama pagąsdinti ir tikinčiųjų. Esą Lietuvą užplūs įvairios sektos, vos ne Osamos bin Ladeno islamo fundamentalistai. Blogiausia tai, kad ir aukščiausioji valdžia, skyrusi Europos Sąjungos reklamai vos 1,7 mln. litų, elgiasi labai lengvabūdiškai. Jau ne vienas apžvalgininkas pastebėjo, jog tokia skurdi investicija į patį svarbiausią Lietuvos strateginį dalyką aiškiai demonstruoja tikrąsias kai kurių veikėjų užmačias. Ne tik J.Veselkai ar R.Karbauskiui, bet ir kai kuriems, kur kas aukščiau sėdintiems, labai rūpi, kad Lietuva niekada neįstotų į ES, o liktų visagaliu Lietuvos valdovu tampančio pagrindinio Prezidento finansuotojo J.Borisovo rusiškų sraigtasparnių skraidymo zona. Juokinga būtų manyti, kad tas pats J.Borisovas pritaria Lietuvos narystei ES. Pagaliau dėl ES reklamos finansavimo pakanka pažvelgti į kaimynes – Latviją, Estiją, Lenkiją, skyrusias tam strateginiam tikslui reklamuoti kur kas daugiau lėšų. O kad reklama daug ką gali, aiškiausiai parodė Prezidento rinkimai. Net palyginti negalima, kiek milijonų tam buvo išleista. To gal niekada tiksliai ir nesužinosime, bet kad tai buvo keliolika milijonų ar daugiau, tas visiems suprantama.
Yra dar vienas svarbus dalykas, kurio atmesti jokiu būdu negalima. Sukėlus jau kelias savaites besitęsiantį ažiotažą dėl garsiosios gruzinės, siekiama nukreipti visuomenės dėmesį nuo daug svarbesnių reikalų. Pavyzdžiui, nuo jau minėtų svetimos žemės dalytojų ar naujojo netrukus įsigaliosiančio Baudžiamojo kodekso. Tad šios gegužės 1-osios nekantriai laukia ne tik dar tebesantys idėjiniai komunistai, bet ir visokie sukčiai bei nusikaltėliai. Juk ne juokas, senaties terminas gerokai sumažintas. Todėl, be kita ko, netrukus galėsime išvysti tėvynėje garsųjį EBSW prezidentą G.Petriką bei kitus ne vieną milijoną išvogusius sukčius. Džiaugiasi ir nusikalstamo pasaulio smulkmė. Juk pagal naująjį kodeksą net žmogaus nužudymas nebus kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas. Tad kas gali paneigti, kad nesibaigianti L.Lolišvili „fenomeno“ eksploatacija turi kur kas svarbesnių tikslų?

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"