Kas suluošino žmones?
Žiniasklaida skelbia, jog labai
sunku Lietuvoje mokiniams: kai kur jiems pėsčiomis reikia eiti
mokyklon kelis kilometrus, jie ne visada sočiai pavalgę, reikia
pirkti brangias knygas, sąsiuvinius. Dar prisimena, kaip buvo
sovietmečiu, pokariu? Tada tėvai už darbadienį, o jų daug neturėjo,
nes už menkiausias bausmes juos nubraukdavo, gaudavo rieškučias
nevėtytų grūdų. Kaip išgyventi? Todėl išmoko vogti. Ką valgė tada
vaikai, kas jiems pirko mokymo priemones, kurių net stokojo, kas
vežiojo mokyklon? Praturtėjo valstybė, tapo lengviau mokiniams,
valdžia nupirkdavo vadovėlius. Kaip ir kiekviena pradžia buvo
sunki, sunkesnė negu šiandien. Žiniasklaida, skelbdama, kas dabar
tik bloga, o anksčiau kas gera, atrodo, nori Lietuvą sugrąžinti
į tuos gerus laikus. Aš nesakau, kad dabar viskas gerai, bet
tikiu, kad Lietuva sustiprės ir bus geriau, tik nereikia kelti
panikos ir dėl negerovių kai kam džiaugtis. Galėtų dabar kai kuriuos
vadovėlius spausdinti ant prastesnio popieriaus būtų pigesni.
Ir dar. Dažnai mąstau, kodėl prieškario ir pokario Lietuvoje,
nors ir buvo daug vargo, žmonės sunkiai dirbo, bet taip nesižudė,
nežudė net dar negimusių vaikų, nors šeimos buvo gausios. Kodėl
taip atsitiko? Ar ne 50 metų gyvenimas sovietiniame rojuje, ateizmas,
vertybių perkainojimas suluošino žmones? O kas dabar darosi, matome
iš TV laidos Atleisk
Dzūkijoje pažinojau šeimą, turėjusią du hektarus prastos žemės
ir dešimt vaikų, kuriuos pavasarį paleisdavo tarnauti, o rudenį
grįždavo namo. Į tolokai esančią mokyklą užpustytais kaimo keliais
per sniegą brido ne sotūs, šiltai aprengti, bet mylimi ir laukiami.
Kiek galėjo, kaimiečiai padėjo. Šeima gyveno gražiai, nors varganai.
Kaimynai, matydami jų vargą, kartais tėvams papriekaištavo, kam
leidžia tiek daug vaikų į pasaulį vargo vargti, o jie atsakydavo:
Nors ir kaip nenorėtume, bet gandras vis atneša Dievo dovanotą
mylimą ir laukiamą vaiką
Iš paaiškinimo matome, kaip sunkiai
gyveno, bet vaikų nežudė, neatsisakė, juos mylėjo, augino, mokė.
Kas kaltas dabar? Girtavimas, nedarbas, malonumų vaikymasis, švietimas,
kultūra, civilizacija ar kas kita? Tad ir peršasi išvada: dėl
tokio gyvenimo kalta sovietinė 50 metų okupacija.
Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava, Panevėžio rajonas
© 2003 "XXI amžius"