Gimtinės trauka neblėsta
Po savaitės darbų dažnai iš Utenos
parvažiuoju į netolimas Vyžuonas aplankyti tėvelio, pasidalyti
su juo naujienomis, pasisemti gerumo, kurį dalijo ir tebedalija
per gyvenimo ir ilgo mokytojavimo metus. Būdamas pensininku, jis
neatitrūksta nuo parapijos ir seniūnijos bendruomenių veiklos.
Todėl tėtį dažnai tenka palydėti į įvairius renginius. Visuomeninis
ir dvasinis Vyžuonos parapijos gyvenimas sukasi apie Vyžuonų Šv.Jurgio
bažnyčią, jos kleboną kun. Henriką Kalpoką, sugebėjusį suburti
veiklią pastoracinę tarnybą, išjudinusią bendruomenę. Aktyvios
ir seniūnijos bei mokyklos bendruomenės.
Vasario 16-osios šventė Vyžuonų miestelyje turi senas tradicijas.
Tai primena 1939 metais prie senosios mokyklos pastatytas Nepriklausomybės
paminklas, skirtas atkurtos Lietuvos valstybės dvidešimtmečiui.
Paminklui nebuvo lemta ilgai puošti miestelį. Šeštojo dešimtmečio
pabaigoje sovietinė valdžia liepė paminklus nugriauti. Prisidengiant
nakties tamsa, paminklo stela buvo sudaužyta ir užkasta šalia,
o granito postamentas išardytas ir įmūrytas į remontuojamos mokyklos
pamatus. Ardant paminklą, aptiktas sandariai uždarytas butelis.
Jį sudaužius, rasta smetoninių pinigų ir standaus popieriaus lakšto
ritinėlis, kuriame buvo Vyžuonų valsčiaus pareigūnų vardinis sąrašas
su parašais. Surastas relikvijas paėmė tuometis mokyklos direktorius
B.Vaišnoras, o tolesnis jų likimas nežinomas.
Tiktai prasidėjus Sąjūdžiui, 1989 metais, miestelio jaunimas kartu
su kolūkyje talkinusiais Vilniaus universiteto studentais atkasė
paminklo duženas. Po metų, surinkus dalį lėšų iš gyventojų, o
kitą dalį skyrus apylinkės Tarybai, paminklas atstatytas. 1990
metų liepos mėnesį paminklas iškilmingai atidengtas ir pašventintas
tuomečio Utenos dekano kun. P.Adomonio.
Vyžuoniškiai 85-ąsias nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metines
pažymėjo pagal senolių perduotus priesakus. Vidurdienį į Šv.Jurgio
bažnyčią susirinkusius žmones pasveikino klebonas kun. H.Kalpokas,
pakvietė malda prisiminti visus, paaukojusius gyvybę už Lietuvos
laisvę.
Pasibaigus šv.Mišioms, šventinė kolona iškilmingai žygiavo miestelio
centru iki atstatyto paminklo. Jo papėdėje padėta gėlių ir simboline
tylos minute pagerbtas vyžuoniškių ir kitų, kritusių už Lietuvos
laisvę, atminimas, sugiedotas valstybės himnas. Buvo deklamuojamos
vyžuoniškių poetų eilės apie aukštaičiams mielą kraštą, prisimintas
nelengvas lietuvių tautos kelias atkuriant nepriklausomą Lietuvos
valstybę.
Raimundas ŠAUČIŪNAS
Utena
© 2003 "XXI amžius"